Browse history interactively

← Previous editNext edit →Content deleted Content addedVisualWikitextInline

Revision as of 12:52, 18 March 2023 edit47.227.95.73 (talk) Undid revision 1145312421 by Kafkabade (talk)Tags: Undo Disambiguation links added← Previous edit		Revision as of 12:54, 18 March 2023 edit undoKafkabade (talk | contribs)5 edits Undid revision 1145312490 by 47.227.95.73 (talk)Tags: Undo Reverted nowiki added Disambiguation links addedNext edit →
Line 1:		Line 1:
			{{pps-template|small=yes}}
	{{short description|Country in Europe}}
	{{Other uses}}		{{otheruses|3=LR}}
			{{ŠaliesLentelė
	{{redirect|Litwa}}
			| pavadinimas={{PAGENAME}}
	{{pp-pc1}}
			| vietinisPavadinimas='''Lietuvos Respublika'''
	{{pp-move-indef}}
			| kilm=Lietuvos
	{{Use dmy dates|date=January 2022}}
			| žemėlapis=EU-Lithuania.svg
	{{Infobox country
			| vėliava=Flag_of_Lithuania.svg
	| conventional_long_name = Republic of Lithuania
			| herbas=Coat of Arms of Lithuania.svg
	| native_name = {{native name|lt|Lietuvos Respublika}}
			| kalbos=]
	| common_name = Lithuania
			| sostinė=]
	| image_flag = Flag of Lithuania.svg
			| didžiausiasMiestas=]
	| alt_flag = Flag of Lithuania
			| Valdymoforma=] parlamentinė respublika
	| image_coat = Coat of arms of Lithuania.svg
			| valdovų=3
	| alt_coat = Coat of arms of Lithuania
			| titulas1=]
	| national_anthem = <br/>{{lang|lt|]}}<br />"National Hymn"<div style="padding-top:0.5em;">{{center|]}}</div>
			| pavardė1=]
	| image_map = {{Switcher|]|Show map of Europe|]|Show globe}}
			| titulas2=]
	| map_caption = {{map_caption |location_color=dark green |region=Europe |region_color=dark grey |subregion=the European Union |subregion_color=green |legend=EU-Lithuania.svg}}
			| pavardė2=]
	| capital = ]
			| titulas3=]
	| coordinates = {{Coord|54|41|N|25|19|E|type:city}}
			| pavardė3=]
	| largest_city = capital
			| plotoVieta=121
	| official_languages = ]<ref>{{cite web |title=Lithuania's Constitution of 1992 with Amendments through 2019 |url=https://www.constituteproject.org/constitution/Lithuania_2006.pdf |website=Constitute Project}}</ref>
			| plotas=65 300
	| ethnic_groups = {{unbulleted list
			| vandens=1,98 %<ref>{{Cite web |title=Surface water and surface water change |access-date=2020-10-11 |publisher=] (EBPO) |url=https://stats.oecd.org/Index.aspx?DataSetCode=SURFACE_WATER#}}</ref>
	|84.6% ]
			| gyvMetai=]
	|6.5% ]
			| gyventojuVieta=137
	|5.0% ]
			| gyventoju={{increase}} 2 840 758<ref>{{Cite web |url=https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=88f10685-cd22-44df-a087-d76dd5d5f892#/ |title=Pradžia – Oficialiosios statistikos portalas |website=osp.stat.gov.lt}}</ref>
	|1.0% ]
			| gyventojuTankis=43
	|0.5% ]
			| tankumoVieta=138
	|2.3% ]
			| BVPMetai=]
			| BVPVieta=86
			| BVP={{increase}} 68,031<ref name="imf2">{{cite web|url=https://www.imf.org/en/Publications/WEO/weo-database/2022/October|title=World Economic Outlook Database, October 2022|date=2022-10|website=IMF.org|publisher=]|access-date=2022-11-27}}</ref>
			| BVPValiuta=]
			| BVPGyventojui={{increase}} 24 032<ref name="imf2" />
			| BVPGyventojuiVieta=52
			| valiuta=] (]) (])
			| laikoJuosta=]+2 (])
			| vasarosLaikas=]+3 (])
			| nepriklausomybėsĮvykis=Nuo ]|
			| nepriklausomybėsDatos=] m. ] d.<br>] m. ] d.
			| nepriklausomybėsPavadinimas=] <br />]
			| TLD=]
			| telKodas=+370
	}}		}}
			'''Lietuva''', oficialiai '''Lietuvos Respublika''' ('''LR''') – valstybė ] dalyje, ] pietrytinėje pakrantėje. Plotas 65 300 km².<ref>Lietuvos statistikos departamentas, </ref> Lietuva – viena iš ]. Šiaurėje ribojasi su ] (sausumos sienos ilgis – 588 km, jūros siena – 22 km), rytuose ir pietuose – su ] (sienos ilgis – 677 km), pietvakariuose – su ] (sienos ilgis – 104 km) ir ] (] sausumos sienos ilgis – 255 km, ] – 18 km, jūra – 22 km). ] pakrantės ilgis – 90,66 km. ] ir ] yra ir ] siena. Lietuvos ekonominė zona ] (vakaruose) siekia ] ekonominę zoną. Didžiausias šalies miestas yra sostinė ]. Kiti didieji miestai: ], ], ], ].
	| ethnic_groups_year = 2021<ref>{{Cite web|url=https://osp.stat.gov.lt/lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=eb0fae4e-f7de-43b0-a727-f61ac012beee#/|title=Rodiklių duomenų bazė - Oficialiosios statistikos portalas|website=osp.stat.gov.lt}}</ref>
	| religion_year = 2021<ref name="religion-stats">{{cite web|title=Population by religious community indicated, municipalities (2021)|url=https://osp.stat.gov.lt/lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=dadee47b-9204-48d2-a55e-e125d581f1b6#/|publisher=]|language=lt|access-date=2 January 2022}}</ref>
	| religion = {{unbulleted list |
	{{Tree list}}
	* 79.4% ]
	** 74.2% ]
	** 5.2% Other ]
	{{Tree list/end}}
	* 6.1% ]
	* 0.8% ]
	* 13.7% No answer}}
	| demonym = ]
	| government_type = ] ] ]<ref name="Lina">{{cite book |last=Kulikauskienė |first=Lina |date=2002 |title=Lietuvos Respublikos Konstitucija |trans-title=The Constitution of the Republic of Lithuania |language=lt |publisher=Native History, CD. |isbn=978-9986-9216-7-7 |quote=<!-- Please, provide a quotation if you have access to the book. -->}}</ref><ref>{{Cite web |last=Veser |first=Ernst |author-link=<!-- Ernst Veser --> |date=23 September 1997 |title=Semi-Presidentialism-Duverger's Concept – A New Political System Model |url=http://www.rchss.sinica.edu.tw/publication/ebook/journal/11-01-1999/11_1_2.pdf |publisher=Department of Education, School of Education, ] |language=en, zh |pages=39–60 |access-date=23 August 2017 |quote=Duhamel has developed the approach further: He stresses that the French construction does not correspond to either parliamentary or the presidential form of government, and then develops the distinction of 'système politique' and 'régime constitutionnel'. While the former comprises the exercise of power that results from the dominant institutional practice, the latter is the totality of the rules for the dominant institutional practice of the power. In this way, France appears as 'presidentialist system' endowed with a 'semi-presidential regime' (1983: 587). By this standard he recognizes Duverger's ''pléiade'' as semi-presidential regimes, as well as Poland, Romania, Bulgaria and Lithuania (1993: 87). |archive-date=24 April 2021 |archive-url=https://web.archive.org/web/20210424202059/https://www.rchss.sinica.edu.tw/publication/ebook/journal/11-01-1999/11_1_2.pdf |url-status=dead }}</ref><ref name="Draft">{{Cite journal |last=Shugart |first=Matthew Søberg |author-link=Matthew Søberg Shugart |date=September 2005 |title=Semi-Presidential Systems: Dual Executive and Mixed Authority Patterns |url=http://dss.ucsd.edu/~mshugart/semi-presidentialism.pdf |url-status=dead |journal=Graduate School of International Relations and Pacific Studies |location=United States |publisher=University of California, San Diego |archive-url=https://web.archive.org/web/20080819200307/http://dss.ucsd.edu/~mshugart/semi-presidentialism.pdf |archive-date=19 August 2008 |access-date=23 August 2017 }}</ref><ref name="Dual">{{Cite journal |last=Shugart |first=Matthew Søberg |author-link=Matthew Søberg Shugart |date=December 2005 |title=Semi-Presidential Systems: Dual Executive And Mixed Authority Patterns |journal=French Politics |publisher=] Journals |volume=3 |issue=3 |pages=323–351 |doi=10.1057/palgrave.fp.8200087 |doi-access=free |quote=A pattern similar to the French case of compatible majorities alternating with periods of cohabitation emerged in Lithuania, where Talat-Kelpsa (2001) notes that the ability of the Lithuanian president to influence government formation and policy declined abruptly when he lost the sympathetic majority in parliament. }}</ref>
	| leader_title1 = ]
	| leader_name1 = ]
	| leader_title2 = ]
	| leader_name2 = ]
	| leader_title3 = ]
	| leader_name3 = ]
	| legislature = ]
	| sovereignty_type = ]
	| established_event1 = ]
	| established_date1 = 9 March 1009
	| established_event2 = ]
	| established_date2 = 1236
	| established_event3 = Coronation of ]
	| established_date3 = 6 July 1253
	| established_event4 = ]
	| established_date4 = 2 February 1386
	| established_event5 = ] created
	| established_date5 = 1 July 1569
	| established_event6 = ]
	| established_date6 = 24 October 1795
	| established_event7 = ]
	| established_date7 = 16 February 1918
	| established_event8 = ]
	| established_date8 = 11 March 1990
	| established_event9 = ] to ]
	| established_date9 = 29 March 2004
	| established_event10 = ] the ]
	| established_date10 = 1 May 2004
	| area_rank = 121st <!-- Area rank should match ] -->
	| area_km2 = 65,300
	| area_sq_mi = 25,212 <!-- Do not remove per ] -->
	| percent_water = 1.98 (2015)<ref>{{Cite web |title=Surface water and surface water change |access-date=2020-10-11 |publisher=] (OECD) |url=https://stats.oecd.org/Index.aspx?DataSetCode=SURFACE_WATER#}}</ref>
	| population_estimate = {{increase}} 2,840,758<ref>{{Cite web |url=https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=88f10685-cd22-44df-a087-d76dd5d5f892#/ |title=Pradžia – Oficialiosios statistikos portalas |website=osp.stat.gov.lt}}</ref>
	| population_estimate_rank = 137th
	| population_estimate_year = 2022
	| population_density_km2 = 43
	| population_density_sq_mi = 111 <!-- Do not remove per ] -->
	| population_density_rank = 138th
	| GDP_PPP = {{increase}} $131 billion<ref name="imf2">{{cite web|url=https://www.imf.org/en/Publications/WEO/weo-database/2022/October|title=World Economic Outlook Database, October 2022|date=October 2022|website=IMF.org|publisher=]|access-date=27 November 2022}}</ref>
	| GDP_PPP_rank = 88th
	| GDP_PPP_year = 2022
	| GDP_PPP_per_capita = {{increase}} $46,158<ref name="imf2" />
	| GDP_PPP_per_capita_rank = 38th
	| GDP_nominal = {{increase}} $68 billion<ref name="imf2" />
	| GDP_nominal_rank = 86th
	| GDP_nominal_year = 2022
	| GDP_nominal_per_capita = {{increase}} $24,032<ref name="imf2" />
	| GDP_nominal_per_capita_rank = 52nd
	| Gini = 35.1 <!-- number only -->
	| Gini_ref = <ref name="eurogini">{{cite web|url=https://ec.europa.eu/eurostat/databrowser/view/tessi190/default/table?lang=en|title=Gini coefficient of equivalised disposable income|publisher=]|access-date=22 June 2022|archive-date=9 October 2020|archive-url=https://web.archive.org/web/20201009091832/https://ec.europa.eu/eurostat/databrowser/view/tessi190/default/table?lang=en|url-status=live}}</ref>
	| Gini_rank =
	| Gini_year = 2020 <!-- Please use the year to which the data refers, not the publication year-->
	| Gini_change = decrease <!-- increase/decrease/steady -->
	| HDI = 0.875 <!-- number only -->
	| HDI_ref = <ref name="UNHDR">{{cite web|url=https://hdr.undp.org/system/files/documents/global-report-document/hdr2021-22pdf_1.pdf|title=Human Development Report 2021/2022|language=en|publisher=]|date=8 September 2022|access-date=8 September 2022}}</ref>
	| HDI_rank = 35th
	| HDI_year = 2021
	| HDI_change = increase <!-- increase/decrease/steady -->
	| currency = ] (])
	| currency_code = EUR
	| time_zone = ]
	| utc_offset = +2
	| time_zone_DST = ]
	| utc_offset_DST = +3
	| date_format = {{abbr|yyyy|year}}-{{abbr|mm|month}}-{{abbr|dd|day}} (])
	| drives_on = right
	| cctld = ]<sup>a</sup>
	| calling_code = ]
	| official_website = {{URL|https://lithuania.lt}}
	| footnote_a = Also ], shared with other European Union member states.
	}}
	{{coord|55|N|24|E|region:LT_type:country|display=title}}
	'''Lithuania''' ({{IPAc-en| audio = Lithuania pronunciation RP.ogg|ˌ|l|ɪ|θj|u|ˈ|eɪ|n|i|ə}};<ref>{{Cite book |last=Jones |first=Daniel |author-link=Daniel Jones (phonetician) |editor1-last=Roach |editor1-first=Peter |editor2-last=Setter |editor2-first=Jane |editor2-link=Jane Setter |editor3-last=Esling |editor3-first=John |year=2011 |title=Cambridge English Pronouncing Dictionary |edition=18th |publisher=Cambridge University Press |isbn=978-0-521-15253-2 |title-link=Cambridge English Pronouncing Dictionary}}</ref> {{lang-lt|Lietuva}} {{IPA-lt|lʲɪɛtʊˈvɐ|}}), officially the '''Republic of Lithuania''' ({{lang-lt|Lietuvos Respublika|links=no}} {{IPA-lt|lʲɪɛtʊˈvoːs rʲɛsˈpʊblʲɪkɐ|}}), is a country in the ] of ].{{efn|name=location|Various sources classify Lithuania differently for statistical and other purposes. For example, United Nations,<ref name="UN">{{cite web|url=https://unstats.un.org/unsd/methodology/m49/#geo-regions|title=United Nations Statistics Division- Standard Country and Area Codes Classifications (M49)-Geographic Regions|website=Unstats.un.org}}</ref> and ] (which additionally classifies Lithuania as central and eastern European country),<ref>{{cite web |title=Lithuania - EU Vocabularies - Publications Office of the EU |url=https://op.europa.eu/en/web/eu-vocabularies/concept/-/resource?uri=http://eurovoc.europa.eu/5709&lang=en |website=op.europa.eu |access-date=9 March 2023}}</ref> among others, classify it as northern Europe, the ]<ref name="CIA">{{cite web|url=https://www.cia.gov/the-world-factbook/countries/lithuania/|publisher=]|title=Lithuania|date=22 September 2021}}</ref> classifies it as eastern Europe, and '']'' locates it in northeastern Europe.<ref>{{cite encyclopedia|title=Lithuania|url=https://www.britannica.com/place/Lithuania|encyclopedia=Encyclopedia Britannica|access-date=1 September 2017}}</ref> Usage varies greatly, and controversially,<ref>{{cite news|last1=Bershidsky|first1=Leonid|title=Why the Baltics Want to Move to Another Part of Europe|url=https://www.bloomberg.com/view/articles/2017-01-10/why-the-baltics-want-to-move-to-another-part-of-europe|access-date=1 September 2017|work=Bloomberg |date=10 January 2017|url-access=subscription}}</ref> in press sources.}} It is one of three ] and lies on the eastern shore of the ]. Lithuania shares land borders with ] to the north, ] to the east and south, ] to the south, and ] to the southwest.{{efn|Lithuania borders ], an ] of Russia sandwiched between Lithuania and Poland, on the coast of the Baltic Sea.}} It has a ] with ] to the west on the Baltic Sea. Lithuania covers an area of {{convert|65300|km2|sqmi|abbr= on}}, with a population of 2.8 million. Its capital and largest city is ]; other major cities are ] and ]. ] belong to the ethno-linguistic group of the ] and speak ], one of only a few living ].
			Lietuvos valstybė susidarė XIII a., po ] m. ] Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė tapo ] dalimi. Ši valstybė gyvavo daugiau nei 200 metų, kol kaimyninės šalys ], ] ir ] XVIII a. pabaigoje galutinai ] jos teritoriją. ] pabaigoje, ] m. ] d., ] paskelbė apie nepriklausomybės atkūrimą, iki 1921 m. Lietuvos Respubliką pripažino dauguma pasaulio valstybių. Po daugiau nei 20 metų nepriklausomybės ] metais šalis buvo okupuota ir aneksuota ], 1941–1945 m. okupuota ], 1944–1945 m. dar kartą okupuota Sovietų Sąjungos. ] m. ] d. Aukščiausioji Taryba paskelbė ].
	For millennia the southeastern shores of the Baltic Sea were inhabited by various ]. In the 1230s, Lithuanian lands were united by ], ] and founding the ] on 6 July 1253. In the 14th century, the ] was the largest country in Europe;<ref name="Bideleux"/> present-day Lithuania, Belarus, most of Ukraine, and parts of Poland and Russia were all lands of the Grand Duchy. The ] and the ] were in a '']'' ] from 1386 with the marriage of the Polish queen ] and Lithuania's Grand Duke ], who was crowned King '']'' ] of Poland. The Commonwealth of Poland and Lithuania was established by the ] in July 1569. The Commonwealth lasted more than two centuries, until neighbouring countries ] it in 1772–1795, with the ] annexing most of Lithuania's territory. As ] ended, Lithuania's ] was signed on 16 February 1918, founding the modern Republic of Lithuania. In ], Lithuania was occupied ] and ]. Towards the end of the war in 1944, when the Germans were retreating, the Soviet Union ]. ] to the Soviet occupation lasted until the early 1950s. On 11 March 1990, a year before the formal ], Lithuania passed the ], becoming the first Soviet republic to break away when it proclaimed the restoration of its independence.<ref>{{Cite web |title=Lithuania breaks away from the Soviet Union |url=https://www.theguardian.com/world/1990/mar/12/eu.politics |website=] |quote=Lithuania last night became the first republic to break away from the Soviet Union, by proclaiming the restoration of its pre-war independence. The newly-elected parliament, 'reflecting the people's will,' decreed the restoration of 'the sovereign rights of the Lithuanian state, infringed by alien forces in 1940,' and declared that from that moment Lithuania was again an independent state |location=London |date=12 March 1990 |access-date=7 June 2018}}</ref>
			Nuo 2004 m. Lietuva yra viena iš ] valstybių, įeinančių į ], kurioje nėra pasienio kontrolės. Nuo 2015 m. valstybė priklauso ]. Lietuva yra aukštų pajamų ],<ref>. Tikrinta 2020 m. sausio 12 d.</ref> pasiekusi aukštą ], aukštai vertinamas Lietuvos pilietinių laisvių, žiniasklaidos laisvės, interneto laisvės, demokratijos lygis. Lietuva yra ], ], ], ] narė.
	Lithuania is a ], with a ] ]; ranking very high in the ]. It ranks favourably in terms of ], ], ], ], and ]. Lithuania is a member of the ], the ], ], the ], ], ] and ]. It also participates in the ] (NB8) regional co-operation format.
	==Etymology==		== Etimologija ==
	{{Main|Name of Lithuania}}
	]
	The first known record of the name of Lithuania ({{lang-lt|Lietuva}}) is in a 9 March 1009 story of ] in the ].<ref>{{cite journal | title=On the Origin of the Name of Lithuania | journal=Lithuanian Quarterly Journal of Arts and Sciences | volume=55 | issue=3 | date=Fall 2009 | first=Tomas | last=Baranauskas | issn=0024-5089}}</ref> The Chronicle recorded a Latinized form of the name Lietuva: ''Litua''<ref>Vilnius. {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070117201537/http://www.vilnius-tourism.lt/index.php/en/39453/ |date=17 January 2007 }}. Retrieved on 18 January 2007.</ref> (pronounced {{IPA|}}). Due to the lack of reliable evidence, the true meaning of the name is unknown. Nowadays, scholars still debate the meaning of the word and there are a few plausible versions.<ref name="VardasVle">{{cite web |last1=Zinkevičius |first1=Zigmas |authorlink1=Zigmas Zinkevičius |title=Lietuvos vardas |url=https://www.vle.lt/straipsnis/lietuvos-vardas/ |website=] |access-date=12 July 2021 |language=lt}}</ref>
			Lietuvos pavadinimo kilmė nėra tiksliai žinoma. Kadangi daugelis baltų etnonimų yra kilę nuo upių pavadinimų, Lietuvos pavadinimas siejamas su upelio ] pavadinimu.<ref>Zigmas Zinkevičius. Kelios mintys, kurios kyla skaitant Alfredo Bumblausko Senosios Lietuvos istoriją 1009–1795 m. Voruta, 2005.</ref> Kadangi tai nedidelis upelis, ši prielaida kelia prieštaravimų, kad toks mažas upeliukas negalėjo suteikti pavadinimo didelei žemei ir genčiai. Istorikas ] valstybės pavadinimą kildina iš žodžio ''],'' kuriais XIV–XV a. šaltiniuose vadintas kunigaikščio tarnybinių asmenų sluoksnis. Tai buvo kariai kolonistai, kurie prie didžiojo kunigaikščio valdų prijungtose žemėse įtvirtindavo valdžią.<ref>Dubonis, Artūras (1998). Lietuvos didžiojo kunigaikščio leičiai: iš Lietuvos ankstyvųjų valstybinių struktūrų praeities (Leičiai of Grand Duke of Lithuania: from the past of Lithuanian stative structures (in Lithuanian). Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla.</ref>
	Since ''Lietuva'' has a suffix (-''uva''), the original word should have no suffix.<ref name="VardasVle"/> A likely candidate is ''Lietā''. Because many ] ]s originated from ]s, linguists have searched for its origin among local hydronyms. Usually, such names evolved through the following process: hydronym → toponym → ].<ref name=Zigmas2>Zigmas Zinkevičius. Kelios mintys, kurios kyla skaitant Alfredo Bumblausko Senosios Lietuvos istoriją 1009-1795m. Voruta, 2005.</ref> ], a small river not far from ], the core area of the ] and a possible first capital of the eventual ], is usually credited as the source of the name.<ref name=Zigmas2/> However, the river is very small and some find it improbable that such a small and local object could have lent its name to an entire nation. On the other hand, such naming is not unprecedented in world history.<ref name=Zigmas>{{cite journal |first=Zigmas |last=Zinkevičius |url=http://www.voruta.lt/archyvas/74/253 |archive-url=https://web.archive.org/web/20220510083828/https://www.voruta.lt/archyvas/74/253 |url-status=dead |archive-date=10 May 2022 |title=Lietuvos vardo kilmė |journal=Voruta |issn=1392-0677 |date=30 November 1999 |volume=3 |issue=669 |language=lt}}</ref>
			== Istorija ==
	Artūras Dubonis proposed another hypothesis,<ref>{{Cite book|last=Dubonis|first=Artūras|title=Lietuvos didžiojo kunigaikščio leičiai: iš Lietuvos ankstyvųjų valstybinių struktūrų praeities Leičiai of Grand Duke of Lithuania: from the past of Lithuanian stative structures|publisher=Lietuvos istorijos instituto leidykla|location=Vilnius|year=1998|language=lt}}</ref> that Lietuva relates to the word '']'' (plural of ''leitis''). From the middle of the 13th century, ''leičiai'' were a distinct warrior social group of the ] society subordinate to the ] or the state itself. The word ''leičiai'' is used in the 14–16th century historical sources as an ] for Lithuanians (but not ]) and is still used, usually poetically or in historical contexts, in the ], which is closely related to Lithuanian.<ref>{{cite web |last1=Dubonis |first1=Artūras |title=Leičiai {{!}} Orbis Lituaniae |url=https://ldkistorija.lt/pasakojimai/leiciai/ |publisher=] |website=LDKistorija.lt |access-date=13 July 2021 |language=lt}}</ref><ref>{{cite book |last1=Čeponis |first1=Tomas |last2=Sakalauskas |first2=Mindaugas |title=Leičiai |publisher=] |location=] |isbn=978-609-412-143-2 |url=https://kam.lt/download/63818/lei%C4%8Diai%20bro%C5%A1i%C5%ABra%2020x20%20lt%20internetui.pdf |access-date=13 July 2021 }}{{Dead link|date=July 2021 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref><ref>{{cite web|last1=Patackas|first1=Algirdas|title=Lietuva, Lieta, Leitis, arba ką reiškia žodis "Lietuva"|url=https://kultura.lrytas.lt/-12499654771249731456-lietuva-lieta-leitis-arba-k%C4%85-rei%C5%A1kia-%C5%BEodis-lietuva.htm|website=]|access-date=11 August 2009|language=lt-LT|archive-date=2 July 2021|archive-url=https://web.archive.org/web/20210702013521/https://kultura.lrytas.lt/-12499654771249731456-lietuva-lieta-leitis-arba-k%C4%85-rei%C5%A1kia-%C5%BEodis-lietuva.htm|url-status=dead}}</ref>
			{{main|Lietuvos istorija}}
			=== Priešistorė ir ankstyvoji istorija ===
	==History==
			] ištrauka (tekste pažymėta vieta, kurioje minima Lietuva)]]
	{{Main|History of Lithuania}}
			Į dabartinę Lietuvos teritoriją pirmieji gyventojai atsikėlė po paskutiniojo ledynmečio prieš 11–13 tūkstančių metų.<ref>Tomas Ostrauskas. Vėlyvasis paleolitas.//A.Girininkas (red.) Lietuvos istorija. T.1. Vilnius: Baltos lankos, 2005. p. 22-23. ISBN 9955-584-90-4.</ref> Paleolito gyventojai priklausė ] ir Pabaltijo ] kultūrinėms grupėms.<ref>V.Juodagalvis. Paleolitas. XI–IX tūkstantmetis pr. Kr.// Lietuvos proistorė. Archeologijos ekspozicijos vadovas. Lietuvos nacionalinis muziejus, 2000. P.22.</ref> Mezolito gyventojai priklausė ] ir ] kultūroms.<ref>Edgar C. Polomé; Werner Winter (2011). . Walter de Gruyter. p. 298. ISBN 978-3-11-086792-3.</ref> Pirmieji gyventojai buvo klajokliai, nuolatinių gyvenviečių nekūrė. VIII tūkst. pr. m. e. klimatas šilo, plėtėsi miškai. Gyventojai ėmė mažiau klajoti, užsiėmė vietine medžiokle, žvejyba, rinkimu. Žemdirbystė dabartinę Lietuvos teritoriją pasiekė III tūkst. pr. m. e. Neolite regione paplito virvelinės keramikos kultūrų grupei priklausanti ], kuri laikoma ]. Pirmaisiais mūsų eros amžiais jau išskiriamos baltų gentinės sąjungos, tarp jų ] ir ].<ref>R.Rimantienė. , vle.lt</ref>
	{{See also|Duchy of Lithuania}}
	] was once a valuable trade resource. It was transported from the region of modern-day Lithuania to the ] and ] through the ].]]
	The first people settled in the territory of Lithuania after the ] in the ]: ], ] and ]s.<ref name="PoloméWinter2011">{{cite book|author1=Edgar C. Polomé|author2=Werner Winter|title=Reconstructing Languages and Cultures|url=https://books.google.com/books?id=DIj-nZWsX_0C&pg=PA298|year=2011|publisher=Walter de Gruyter|isbn=978-3-11-086792-3|page=298}}</ref> They were traveling hunters and did not form stable settlements. In the 8th millennium BC, the climate became much warmer, and forests developed. The inhabitants of what is now Lithuania then travelled less and engaged in local hunting, gathering and fresh-water fishing. Agriculture did not emerge until the ] due to a harsh climate and terrain and a lack of suitable tools to cultivate the land. Crafts and trade also started to form at this time. Over a millennium, the ], who arrived in the 3rd – 2nd millennium BC, mixed with the local population and formed various ].<ref>{{cite book|last1=Šapoka|first1=Adolfas|title=Lietuvos istorija|date=1936|publisher=]|location=Kaunas|pages=13–17|url=http://www.partizanai.org/failai/pdf/sapokos-istorija.pdf}}</ref>
	The ] did not maintain close cultural or political contacts with the ],<ref name="MacDonald1996">{{cite book|author=Michael H. MacDonald|title=Europe, a Tantalizing Romance: Past and Present Europe for Students and the Serious Traveler|url=https://books.google.com/books?id=BQyk0nJNsxUC&pg=PA174|year=1996|publisher=University Press of America|isbn=978-0-7618-0411-6|page=174}}</ref> but they did maintain trade contacts (see ]). ], in his study '']'', described the ] people, inhabitants of the south-eastern ] shores who were probably Balts, around the year 97 AD. The Western Balts differentiated and became known to outside chroniclers first. ] in the ] knew of the ] and ], and ] chroniclers mentioned ], ] and ].<ref>{{cite book |first1=Alfonsas |last1=Eidintas |first2=Alfredas |last2=Bumblauskas |first3=Antanas |last3=Kulakauskas |first4=Mindaugas |last4=Tamošaitis |title=The History of Lithuania |year=2013 |url=http://static.eu2013.lt/uploads/documents/Liet_istorija_knygos/EN_lt.pdf |archive-url=https://web.archive.org/web/20131215231241/http://static.eu2013.lt/uploads/documents/Liet_istorija_knygos/EN_lt.pdf |url-status=dead |archive-date=15 December 2013 |publisher=Eugrimas |isbn=978-609-437-204-9 |pages=22–26}}</ref>		Baltų gentys nepalaikė artimų kultūrinių ar politinių ryšių su ]<ref name="MacDonald1996">{{cite book|author=Michael H. MacDonald|title=Europe, a Tantalizing Romance: Past and Present Europe for Students and the Serious Traveler|url=https://books.google.com/books?id=BQyk0nJNsxUC&pg=PA174|year=1996|publisher=University Press of America|isbn=978-0-7618-0411-6|page=174}}</ref>, bet prekiavo su Roma (žr. ]). Apie 97 m.e.m. ] savo veikale „Germanija“ aprašė aisčius (''Aesti''), gyvenusius pietrytinėje Baltijos jūros pakrantėje, kurie paprastai siejami su vakarų baltais. Vakariniai baltai anksčiau už kitus diferencijavosi į gentis ir žinios apie juos kitų šalių metraštininkus pasiekė anksčiausiai. ] II a. jau žinojo ] ir ], o ankstyvųjų viduramžių metraščiuose minimi ], ] ir ].<ref>Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis. , Eugrimas, 2013. , 2013-12-15 15 December 2013. ISBN 978-609-437-204-9. P. 22–26</ref>
			Lietuva pirmą kartą paminėta Kvedlinburgo metraštyje aprašant vyskupo ] žūtį Rusios ir Lietuvos pasienyje ] metų<ref>Gudavičius, Edvardas (1999) ''Lietuvos Istorija: Nuo Seniausių Laikų iki 1569 Metų (Lithuanian History: From Ancient Times to the Year 1569)'' Vilnius, page 28, ISBN 5-420-00723-1</ref> ] dieną. Vėlesniuose metraščiuose dar minima kita – ] d., tačiau metų įvairovė didelė. Brunono mirties datą 1009 m. mini 9 iš 25 šaltinių. Viename teigiama, esą tai įvyko 1002 m., penki įvardija 1008 m., vienas – 1010 m. Šaltiniuose nurodo bent septynias žūties vietas – tai Rusios–Lietuvos, Prūsijos–Rusios, Prūsijos–Rusijos–Lietuvos pasienis, Prūsija, Rusija, pečenegų žemės ir Vengrija. X–XI a. rusų metraščiai mini Lietuvą kaip vieną iš žemių, kurios mokėjo duoklę ]i, metraščiuose minimas karinis ] žygis į Lietuvą. Nuo XII a. vidurio lietuviai ima puldinėti rusų žemes. 1183 m. nusiaubtos Polocko ir Pskovo žemės, net galingai Naugardo respublikai XII a. pabaigoje ne kartą grėsė lietuvių kariaunų įsiveržimai.<ref>{{cite book| first=Jerzy |last=Ochmański |title=Historia Litwy |year=1982 |edition=2nd |isbn=9788304008861 |publisher=Zakład Narodowy im. Ossolińskich |language=pl |pages=39–42}}</ref> Daugėjant iš plėšiamųjų žygių parsivežamo turto ir belaisvių ryškėjo turtiniai skirtumai, išsiskyrė karingieji kunigaikščiai iš kitų perimdami valdžią. Lietuvos teritorijoje gyvavusių kelių skirtingų baltų genčių sukurtų kunigaikštysčių jungimasis į vieną konfederacinę ar federacinę Lietuvos valstybę prasidėjo greičiausiai dar I-ame tūkstantmetyje, tačiau anot vyraujančios istoriografinės sampratos valstybės susidarymas baigėsi tik ] II ketvirtyje, tada hipotetinės ] ar ]s pagrindu susikūrus ].<ref>Rimvydas Petrauskas. , vle.lt</ref>
	The ] is considered to be very ] for its close connection to Indo-European roots. It is believed to have differentiated from the ], the most closely related existing language, around the 7th century.<ref name="Bumblauskas 13">Eidintas et al. (2013), p. 13</ref> Traditional ], with many archaic elements, were long preserved. Rulers' bodies were cremated up until the conversion to ]: the descriptions of the cremation ceremonies of the grand dukes ] and ] have survived.<ref name="Bumblauskas 24-25">Eidintas et al. (2013), pp. 24–25</ref>
			=== Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ===
	===Grand Duchy of Lithuania===
			{{main|LDK}}
	{{Main|Kingdom of Lithuania}}
			]
	{{See also|Grand Duchy of Lithuania}}
			]
	].<ref name="Bideleux">{{cite book |last1=Bideleux |first1=Robert |last2=Jeffries |first2=Ian |title=A history of Eastern Europe: crisis and change |date=1998 |publisher=Routledge |isbn=978-0-415-16111-4 |page=122}}</ref> Lithuania's strength was its ] of various ]s and ]s.<ref>{{cite web|title=Tautinė ir religinė įvairovė / XVI vidurio – XVII a.|url=http://m.ldkistorija.lt/index.php/istoriniai-faktai/religiniai-konfliktai-vilniuje-xvi-a-pabaigoje/471|website=LDKistorija.lt|access-date=26 January 2018|archive-date=27 January 2018|archive-url=https://web.archive.org/web/20180127004414/http://m.ldkistorija.lt/index.php/istoriniai-faktai/religiniai-konfliktai-vilniuje-xvi-a-pabaigoje/471|url-status=dead}}</ref>]]
			XIII a. ketvirtajame dešimtmetyje Lietuvos valstybės pirmuoju valdovu tapo ], kuris priėmė krikštą ir 1253 m. liepą buvo karūnuotas karaliumi.<ref name="voruta2001"> {{webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120601052806/http://www.voruta.lt/lietuvos-karalystei-%E2%80%93-750/ |date=2012-06-01}}. voruta.lt.</ref> Vėliau nuo krikšto atsisakė, o 1263 m. buvo nužudytas.<ref>Edvardas Gudavičius , vle.lt</ref> Pagoniška Lietuva buvo nuolatinių ] ir ] žygių taikiniu. Nepaisant sunkios ir nuolatinės kovos su Ordinais Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė greitai plėtėsi prisijungdama Rusios kunigaikštystes. ] pabaigoje susiformavo ] (pirmieji žymūs dinastijos valdovai – ] ir ]).
			Kunigaikštis ] diplomatinėmis priemonėmis (daugiausiai ištekindamas dukras) gerokai išplėtė Lietuvos teritoriją į rytus. Jo sūnus ] toliau tęsė plėtrą karinėmis priemonėmis, prie to taip pat prisidėjo ir jo brolis ]. 1362 m. Algirdas pasiekė svarbią pergalę prieš Aukso Ordą ] ir įsitvirtino pietų Rusioje – ], ]je bei menkai apgyvendintoje Dykroje.<ref>Baranauskas, Tomas (2012-06-23). . Veidas (25): 30–32. ISSN 1392-5156.</ref> Užėmusi Kijevą Lietuvos didžioji kunigaikštystė tapo tiesiogine ] kaimyne ir varžove.<ref>Auty, Robert; Obolensky, Dimitri (1981). . Cambridge University Press. p. 86. ISBN 978-0-521-28038-9.</ref>
	From the 9th to the 11th centuries, coastal Balts were subjected to raids by the ],<ref name="Kasekamp2017">{{cite book|author=Andres Kasekamp|title=A History of the Baltic States|url=https://books.google.com/books?id=QDA5DwAAQBAJ&pg=PA9|year=2017|publisher=Macmillan International Higher Education|isbn=978-1-137-57366-7|page=9}}{{Dead link|date=February 2023 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> and the kings of ] collected tribute at times.{{Citation needed|date=January 2021}} During the 10–11th centuries, Lithuanian territories were among the lands paying tribute to ], and ] was among the ]n rulers who invaded Lithuania (from 1040).{{Citation needed|date=January 2021}} From the mid-12th century, it was the Lithuanians who were invading Ruthenian territories. In 1183, ] and ] were ravaged, and even the distant and powerful ] was repeatedly threatened by the excursions from the emerging Lithuanian war machine toward the end of the ].<ref>{{cite book| first=Jerzy |last=Ochmański |title=Historia Litwy |year=1982 |edition=2nd |isbn=978-83-04-00886-1 |publisher=Zakład Narodowy im. Ossolińskich |language=pl |pages=39–42}}</ref>
			XIV a. pabaigoje Lietuva pasiekė didžiausią teritorinį išsiplėtimą – pietuose jos sienos siekė net ], valstybė apėmė dabartinių Lietuvos, Baltarusijos, dalies Ukrainos, Rusijos ir Lenkijos teritorijas.<ref>Paul Magocsi (1996). History of the Ukraine. University of Toronto Press. p. 128. ISBN 0802078206.</ref> Tuo pačiu metu nuo XIII a. Lietuvos valstybė nuolat kariavo su Vokiečių Ordinu. Geopolitinė situacija tarp Rytų ir Vakarų lėmė tai, kad Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė buvo daugiakultūrė ir daugiakonfesė valstybė. Valdantysis elitas laikėsi religinės tolerancijos, oficialiuose dokumentuose naudota lotynų ir ].<ref>Babinskas, Nerijus. „Etninė ir konfesinė LDK įvairovė. Reformacija“. šaltiniai.info Tikrinta 2019-05-20.</ref>
	From the late 12th century, an organized Lithuanian military force existed; it was used for external raids, plundering and the gathering of slaves. Such military and pecuniary activities fostered social differentiation and triggered a struggle for power in Lithuania. This initiated the formation of early statehood, from which the ] developed.<ref>{{cite book|last1=Baczkowski|first1=Krzysztof|title=''Dzieje Polski późnośredniowiecznej (1370–1506)'' |date=1999|publisher=Fogra|location=Kraków|isbn=978-83-85719-40-3|pages=55–61}}</ref><ref>{{cite web |title=Lithuania - History |url=https://www.britannica.com/place/Lithuania/History#ref37336 |website=] |access-date=1 July 2021}}</ref> The disparate Lithuanian tribes along the Nemunas were united into the Lithuanian state by 1219, at the latest.<ref>{{Cite book|last=Boswell|first=A. Bruce|url=https://archive.org/details/dli.granth.91050/page/61/mode/2up?q=Lithuanian|title=Poland and the Poles|publisher=Methuen & Co.|year=1919|location=London|pages=61}}</ref> The only Lithuanian ] ], ], was baptised as a ] in 1251 and crowned as ] on 6 July 1253.<ref name="voruta2001">{{in lang|lt}} Tomas Baranauskas (2001). {{webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120601052806/http://www.voruta.lt/lietuvos-karalystei-%E2%80%93-750/|date=1 June 2012}}. voruta.lt.</ref>
			1385 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila sudarė santuoką su Lenkijos sosto paveldėtoja ] ir 1386 m. buvo vainikuotas Lenkijos karaliumi. Taip buvo sudaryta personalinė Lietuvos ir Lenkijos unija.<ref>Rimvydas Petrauskas. Lemiamų įvykių link: politinė situacija Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir aplinkiniuose kraštuose XIV a. devintame dešimtmetyje// D.Baronas, A. Dubonis, R.Petrauskas Lietuvos istorija III tomas. Baltos lankos, 2011.</ref> Pagal Krėvos aktą Jogaila įsipareigojo Lietuvą apkrikštyti ir ] m. atvykęs į Lietuvą pats dalyvavo ], buvo įsteigta Vilniaus vyskupija.<ref>R.Petrauskas. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenė vėlyvaisiais viduramžiais: bendruomenė ir individas, struktūros ir institucijos.// J.Kiaupienė, R.Petrauskas. Lietuvos istorija IV tomas. Baltos lankos, 2009. P.188-189. ISBN 978-9955-23-239-1</ref>
	After his assassination in 1263, ] was a target of the ] of the ] and the ]. The ] is noted for the Lithuanians' defense against the intruders. Despite the devastating century-long struggle with the Orders, the ] expanded rapidly, overtaking former Ruthenian principalities of ].<ref name="Swanson2015">{{cite book|author=R. N. Swanson|title=The Routledge History of Medieval Christianity: 1050–1500|url=https://books.google.com/books?id=Gn8GCAAAQBAJ&pg=PA193|year=2015|publisher=Routledge|isbn=978-1-317-50809-0|page=193}}</ref>
			Po dviejų vidaus karų 1392 m. Lietuvoje įsitvirtino ]. Valdant Vytautui Lietuva pasiekė didžiausią teritorinį išsiplėtimą, valstybė pradėta centralizuoti, ] buvo įtraukti į valstybės politiką. 1399 m. Vytauto ir Ordos chano ] pajėgos buvo Aukso ordos pajėgų ]. Šis pralaimėjimas lėmė tai, kad Vytautui nepavyko įgauti visiškai savarankiško statuso. 1410 m. bendro Lietuvos ir Lenkijos karinio žygio metu ] buvo nugalėtas ]. Ši pergalė ilgainiui lėmė tai, kad buvo pašalinta kelis amžius trukusi Teutonų ordino grėsmė.
	On 22 September 1236, the ] between ] and the ] took place close to ]. The Livonian Brothers were defeated during it and their further conquest of the ] lands were stopped.<ref>{{cite book|last1=Zikaras|first1=Karolis|title=Battle of Saulė 1236|date=2014|publisher=]|location=Domeikava, Kaunas District|isbn=978-609-412-017-6|url=https://kam.lt/download/30977/saules%20musis%20angliskai%201.pdf|access-date=28 December 2017|archive-url=https://web.archive.org/web/20190808020815/https://kam.lt/download/30977/saules%20musis%20angliskai%201.pdf|archive-date=8 August 2019|url-status=dead}}</ref> The battle inspired rebellions among the ], ], ], ], tribes previously conquered by the Sword-Brothers. Some thirty years' worth of conquests on the left bank of ] were lost.<ref>{{cite encyclopedia |editor=Jonas Zinkus |encyclopedia=Tarybų Lietuvos enciklopedija |title=Saulės mūšis |year=1987 |publisher=Vyriausioji enciklopedijų redakcija |volume=3 |location=Vilnius |page=633|language=lt|display-editors=etal}}</ref> In 2000, the Lithuanian and Latvian parliaments declared 22 September to be the Day of Baltic Unity.<ref>{{cite web|title=The Battle of Saule|url=http://visitlithuania.net/lithuania/history/major-battle/1661-the-battle-of-saule|website=VisitLithuania.net|access-date=28 December 2017|archive-date=25 June 2021|archive-url=https://web.archive.org/web/20210625113823/http://visitlithuania.net/lithuania/history/major-battle/1661-the-battle-of-saule|url-status=dead}}</ref>
			1429 m. sausį ] remiant ] Vytautas gavo karaliaus titulą, tačiau pasiuntiniai, kurie vežė jam karūną 1430 m. rudenį buvo sustabdyti Lenkijos didikų. Buvo išsiųsta kita karūna, tačiau nesulaukęs karūnacijos Vytautas mirė ir buvo palaidotas Vilniaus katedroje.<ref>„“. Partizanai.org. Tikrinta 2017 m. gruodžio 22 d.</ref>
	], the former residence of the ] and capital city of the medieval state]]
	According to the legend, Grand Duke ] was once hunting near the ]; tired after the successful hunt, he settled in for the night and dreamed of a huge ] standing on top a hill and howling as strong and loud as a hundred wolves. ''Krivis'' (pagan priest) Lizdeika interpreted the dream that the Iron Wolf represents ]. Gediminas, obeying the will of the gods, built the city and gave it the name ] – from the stream of the Vilnia River.<ref>{{cite web|title=The Legend of the Founding of Vilnius – Gediminas Dream|url=https://ironwolf.lt/the-legend-of-the-founding-of-vilnius/|website=ironwolf.lt|access-date=19 February 2018}}</ref>
			Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras, kuris buvo išrinktas ir Lenkijos karaliumi, išplėtė ] įtaką Europoje. Lenkijos vasalu tapo Prūsija, Čekijos ir Vengrijos sostą užėmė Kazimiero sūnus Vladislovas II. 1492–1526 m. Vidurio Europoje gyvavo Jogailaičių valstybių sistema, apėmusi Lenkiją (su vasalinėmis Prūsija ir Moldavija), Lietuvą, Čekiją ir Vengriją.
	In 1362 or 1363, Grand Duke ] achieved a decisive victory in the ] against the ] and stopped its further expansion in the present-day ].<ref>{{cite book | title=Lithuania Ascending: A Pagan Empire Within East-Central Europe, 1295–1345 | first=C. S. | last=Rowell | pages=97, 100 | year=1994 | publisher=Cambridge University Press | series=Cambridge Studies in Medieval Life and Thought: Fourth Series| isbn=978-0-521-45011-9 }}</ref> The victory brought the city of ] and a large part of present-day Ukraine, including sparsely populated ] and ], under the control of the expanding Grand Duchy of Lithuania.<ref name=baran>{{cite journal| first=Tomas |last=Baranauskas |author-link=Tomas Baranauskas |title=Mėlynųjų Vandenų mūšis: atminties sugrįžimas po 650 metų |url=http://www.veidas.lt/melynuju-vandenu-musis-atminties-sugrizimas-po-650-metu |journal=] |issn=1392-5156 |issue=25 |pages=30–32 |date=23 June 2012|language=lt}}</ref> After taking Kyiv, Lithuania became a direct neighbor and rival of the ].<ref>{{cite book| url=https://books.google.com/books?id=xxREnBcMFcEC&pg=PA88 |title=A Companion to Russian Studies: An Introduction to Russian History |first1=Robert |last1=Auty |first2=Dimitri |last2=Obolensky | publisher=Cambridge University Press |year=1981 |page=86 | isbn=978-0-521-28038-9}}</ref>
			=== Abiejų Tautų Respublika ===
	By the end of the 14th century, Lithuania was one of the largest countries in Europe and included present-day ], ], and parts of ] and ].<ref>Paul Magocsi (1996). ''History of the Ukraine''. University of Toronto Press. p. 128. {{ISBN|978-0-8020-7820-9}}.</ref> The geopolitical situation between the west and the east determined the multicultural and multi-confessional character of the Grand Duchy of Lithuania. The ruling elite practised religious tolerance and the ] language was used as an auxiliary language to ] for official documents.<ref>{{cite web |last1=Babinskas |first1=Nerijus |title=Etninė ir konfesinė LDK įvairovė. Reformacija |url=http://www.xn--altiniai-4wb.info/index/details/86 |website=šaltiniai.info |access-date=20 May 2019 |language=lt}}</ref>
			{{main|ATR}}
			Jogaila nesujungė Lietuvos ir Lenkijos į vieną valstybę – šių valstybių santykiai XV a. – XVI a. pradžioje nebuvo pastovūs – Lietuva dažnai turėjo atskirą valdovą iš Gediminaičių dinastijos, kurį rinkosi atskirai nuo Lenkijos. XV a. pabaigoje Lietuvos Didžioji Kunigaikštystės pašonėje sustiprėjo Maskvos Didžioji Kunigaikštystė, kuri ėmė pretenduoti į visas Rusios žemes. Visą XV a. rusenęs konfliktas su Maskva XV a. pabaigoje peraugo į karą.<ref>J.Kiaupienė. Rytų ir pietryčių kryptys: Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kova dėl teritorijų ir įtakos.// J.Kiaupienė, R.Petrauskas. Lietuvos istorija IV tomas. Baltos lankos, 2009. P. 453. ISBN 978-9955-23-239-1</ref> Kelis dešimtmečius trukę karai išsekino šalį, neigiamai paveikė jos finansus, valstybė neteko didelės savo teritorijos dalies. Lietuvos kariuomenei pavyko pasiekti ir ženklių pergalių. 1514 m. rugsėjo 8 d. didžiojo etmono Konstantino Ostrogiškio vadovaujama 30 000 lietuvių ir lenkų kariuomenė ] sumušė apie 80 000 Maskvos karių, užėmė jų stovyklą bei paėmė jų vadą ir daugybę karių į nelaisvę<ref> {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190808020734/http://www.llks.lt/Varpas/Varpo%20archyvas/Varpas%202014/2014%20lapkritis.pdf |date=2019-08-08 }} (PDF). Varpas. 2014 m. lapkritis, Nr.11.</ref>, bet LDK neįgijo persvaros šiame kare.
	In 1385, the Grand Duke ] accepted Poland's offer to become its king. ] embarked on gradual ] and established a ] between Poland and Lithuania. Lithuania was one of the last ] areas of Europe to adopt Christianity. While territories to the north had been Christianized in 1186 by ] merchants and missionaries who formed the Order of the Brothers and the Sword to spread Christianity through military organization, the Lithuanians had defeated the Order's militant efforts in 1236.<ref>{{Cite book|last=Blomkvist|first=Nils|title=Culture clash or compromise?: the europeanisation of the Baltic Sea area 1100-1400 AD|publisher=Gotland Centre of Baltic Studies|year=1998|isbn=978-91-630-7439-4|location=Gotland University College|pages=240}}</ref><ref>{{Cite book|last=Broderick|first=Kristin J.|title=The Economy and Political Culture in New Democracies: An Analysis of Democratic Support in Central and Eastern Europe: An Analysis of Democratic Support in Central and Eastern Europe|publisher=Routledge|year=2017|isbn=978-1-351-73292-5|chapter=Lithuania}}</ref>
			Kovose prieš Maskvą ir ypač prasidėjus Livonijos karui Lietuvos didikai ir bajorija tikėjosi paramos iš Lenkijos, kuri siekė įsitvirtinti Livonijoje ir reikalavo unijos stiprinimo. Be to, buvo baiminamasi Jogailaičių dinastijos išmirimo ir su tuo susijusio netikrumo dėl naujo valdovo.<ref>Jūratė Kiaupienė. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kaitos laikas – 1529–1588 metai.// J.Kiaupienė, I. Lukšaitė. Lietuvos istorija T. V. Baltos lankos, 2013. P.206-7. ISBN 978-9955-23-680-1 </ref> Tokiomis aplinkybėmis sudaryta ] (] m.). Jos aktu Lietuvos ir Lenkijos personalinė unija buvo pertvarkyta į vadinamąją ], turėjusią bendrą valdovą ir bendrą ], tačiau išlaikiusią atskiras sienas, muitus, kariuomenes, teisę, valstybines pareigybes ir institucijas.<ref>Jūratė Kiaupienė. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kaitos laikas – 1529–1588 metai.// J.Kiaupienė, I. Lukšaitė. Lietuvos istorija T. V. Baltos lankos, 2013. P.229-30. ISBN 978-9955-23-680-1 </ref> Lietuvoje liko galioti ].<ref>Stone, Daniel. The Polish–Lithuanian State: 1386–1795. University of Washington Press, 2001. p. 63</ref>
	] and ] in the centre]]
	After two civil wars, ] became the Grand Duke of Lithuania in 1392. During his reign, Lithuania reached the peak of its territorial expansion, centralization of the state began, and the ] became increasingly prominent in state politics. In the great ] in 1399, the combined forces of ] and Vytautas were defeated by the ]. Thanks to close cooperation, the armies of Lithuania and Poland achieved a victory over the ] in 1410 at the ], one of the largest battles of medieval Europe.<ref name="Lane">{{cite book | author = Thomas Lane| title = Lithuania: Stepping Westward | publisher = Routledge | year = 2001 | pages = ix, xxi | url = https://books.google.com/books?id=fecMC0LXU-sC | isbn = 978-0-415-26731-1}}</ref><ref>''The New Encyclopædia Britannica'' v. 17 (1998) p. 545</ref><ref>{{cite book|author=Rick Fawn|title=Ideology and national identity in post-communist foreign policies|url=https://books.google.com/books?id=SBtYrTANgvUC&pg=PA186|year=2003|publisher=Psychology Press|isbn=978-0-7146-5517-8|pages=186–}}</ref>
			Livonijos karas baigėsi ], sudarytomis dešimčiai metų 1582 m. sausio 15 d. Pagal jas Abiejų Tautų Respublika atgavo Livoniją, Polocką ir Veližą, tačiau grąžino ] Rusijos carystei. Paliaubos 1600 m. buvo pratęsto dar dvidešimčiai metų ] diplomatinės misijos pas ] metu.<ref>Baliulis, Algirdas. (PDF). Vilnius: Lietuvos istorijos institutas.</ref> faktiškai paliaubos nutrūko 1605 m. lenkų didikams pradėjus remti ] pretenzijas į Rusijos sostą ir prasidėjus ].
	In January 1429, at the ] Vytautas received the title of ] with the backing of ], but the envoys who were transporting the crown were stopped by Polish ]s in autumn of 1430. Another crown was sent, but Vytautas died in the ] several days before it reached Lithuania. He was buried in the ].<ref>{{cite web|title=Lucko suvažiavimas|url=http://www.partizanai.org/karys-1955m-8/4611-lucko-suvaziavimas|website=Partizanai.org|access-date=22 December 2017|language=lt-lt}}</ref>
			]
	After the deaths of Jogaila and Vytautas, the Lithuanian nobility attempted to break the union between ] and Lithuania, independently selecting Grand Dukes from the ]. But, at the end of the 15th century, Lithuania was forced to seek a closer alliance with Poland when the growing power of the ] threatened Lithuania's Russian principalities and sparked the ] and the ].
			XVI a. vid. – XVII a. vid. veikiami ] ir ] suklestėjo kultūra, menai ir švietimas. Išmirus Gediminaičių dinastijai, Lenkijos ir Lietuvos valdovus pradėta rinkti iš visų norinčių kilmingų kandidatų. Renkami valdovai turėjo patvirtinti visas bajorų anksčiau gautas teises. Didikų ir bajorų įtaka valstybėje labai sustiprėjo, iš esmės jokie rimtesni sprendimai negalėjo būti priimami be bajorų Seimo sutikimo. Seimai dažnai baigdavo nepriėmus jokių sprendimų, tam palankias sąlygas sudarė '']'' teisė, teoriškai leidusi bet kuriam vienam atstovui atmesti bet kokį sprendimą. Savo klestėjimą Abiejų Tautų Respublika pasiekė XVII a. pradžioje. Seimuose dominavo didikai, kurie nebuvo linkę įsivelti į ]. Neutralumas šiame kare leido išsaugoti šalį nuo politinių ir religinių konfliktų, kurie nusiaubė didžiąją Europos dalį. Abiejų Tautų Respublika kovojo su ], Rusija ir ] vasalais ir net rengė ekspansinius karus prieš savo kaimynes. Didžiosios suirutės Maskvoje metu Abiejų Tautų Respublikos kariuomenė kelis kartus įžengė į Rusiją ir ], kurią išlaikė savo rankose nuo 1610 m. rugsėjo 27 d. iki 1612 m. lapkričio 4 d., kai buvo išstumti po apsiausties.<ref>„“. DELFI. Tikrinta 2018-02-24.</ref>
			XVII a. pabaigoje – XVIII a. pradžioje Lietuvos-Lenkijos valstybė persirito į savo saulėlydį. 1655 m. pirmą kartą Lietuvos istorijoje jos sostinę Vilnių užėmė kazokų kariuomenė.<ref>Šapoka, Adolfas, sud. (1936). (PDF). Kaunas: Švietimo ministerijos Knygų leidimo komisijos leidinys. p. 326.</ref> Rusijos kariuomenė nusiaubė miestą, jos bažnyčias ir dvarus. Buvo nužudyti 8-10 tūkst. gyventojų, miestas degė 17 dienų. Rusijos kariuomenė didelę dalį Lietuvos laikė užėmusi iki 1661 m. Tuo metu prarasta daug istorinio ir kultūrinio palikimo, didelė valstybės archyvo ] dalis buvo prarasta arba išvežta į Maskvą. Valstybė dalį, kuri nebuvo užimta Rusijos, „]“ metu užėmė ir niokojo Švedijos kariuomenė.
	] forces over the ] at the ] in 1514]]
	On 8 September 1514, the ] between Lithuanians, commanded by the ] ], and Muscovites was fought. According to '']'' by ], the primary source for information on the battle, the much smaller army of Poland–Lithuania (under 30,000 men) defeated a force of 80,000 Muscovite soldiers, capturing their camp and commander.<ref>{{cite book|title=Prieš 500 metų – Oršos mūšis|date=November 2014|publisher=]|url=http://www.llks.lt/Varpas/Varpo%20archyvas/Varpas%202014/2014%20lapkritis.pdf|access-date=16 January 2018|archive-date=8 August 2019|archive-url=https://web.archive.org/web/20190808020734/http://www.llks.lt/Varpas/Varpo%20archyvas/Varpas%202014/2014%20lapkritis.pdf|url-status=dead}}</ref> The battle destroyed a military alliance against Lithuania and Poland. Thousands of Muscovites were captured as prisoners and used as labourers in the ], while Konstanty Ostrogski delivered the captured Muscovite flags to the Cathedral of Vilnius.<ref>{{cite web |last1=Sruogienė |first1=V. |title=Kunigaikštis Konstantinas Ostrogiškis ir Oršos mūšis 1514 metais |url=http://partizanai.org/karys-1955m-10/4643-kunigaikstis-konstantinas-ostrogiskis-ir-orsos-musis-1514-metais |website=partizanai.org |access-date=16 January 2018 |language=lt-lt}}</ref><ref>{{cite book |last1=Pociecha |first1=Władysław |title=Królowa Bona (1494–1557), czasy i ludzie odrodzeniaie odrodzenia |date=1949 |publisher=Nakł. Poznańskiego Towarzystwa Przyjaciół Nauk |location=Poznań |page=253 |edition= I tome |language=pl}}</ref>
			XVIII a. pradžioje vykęs ] parodė valstybės silpnumą ir labai išsekino kraštą, kuris nuolat buvo siaubiamas savos ir svetimų kariuomenių. Nuo 1717 m. ] Abiejų Tautų Respublika akivaizdžiai pateko Rusijos įtakon. XVIII a. pabaigoje bandyta vykdyti valstybės valdymo reformas, tačiau, daugiausia dėl Rusijos priešinimosi, jos nebuvo sėkmingos. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė išlaikė tam tikrą autonomiją, tačiau pagal 1791 m. ] ji faktiškai buvo panaikinta.
	The Livonian War was ceased for ten years with a ] signed on 15 January 1582 according to which the already ] recovered ], ] and ], but transferred ] to the ]. The ] was extended for twenty years in 1600, when a ] to Moscow led by ] concluded negotiations with Tsar ].<ref>{{cite book|last1=Baliulis|first1=Algirdas|title=Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Maskvos valstybės diplomatiniai santykiai XVI a. pabaigoje|publisher=Lietuvos istorijos institutas|location=Vilnius|url=http://mokslozurnalai.lmaleidykla.lt/publ/0235-716X/2002/3/L-03.pdf}}</ref> The truce was broken when ].
			=== Rusijos imperija ===
	===Polish–Lithuanian Commonwealth===
			{{main|Lietuva Rusijos imperijos sudėtyje}}
	{{Main|Polish–Lithuanian Commonwealth}}
			]
	] in Vilnius, marked 6, in 1600]]
			Po 1795 m. įvykusio ] didžiąją dabartinės Lietuvos dalį aneksavo ]. 1807 m. ] iš Prūsijos atimtų lenkų ir lietuvių žemių sukūrė ], kuri gyvavo iki 1815 m. Siekę atkurti Lenkijos ir Lietuvos valstybę bajorai ir didikai palaikė Napoleoną. Po Nepoleono pralaimėjimo Varšuvos Kunigaikštystė atiteko Rusijai ir buvo pavadinta Lenkijos Karalyste. Šis junginys dar buvo vadinamas Kongreso Lenkija, nes jo egzistavimas buvo pagrįstas ] nutarimais. Į Lenkijos Karalystės sudėtį įėjo ir po padalinimų Prūsijos kurį laiką valdyta Lietuvos Užnemunė. Taigi nuo 1815 m. visos Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei priklausiusios lietuvių žemės atsidūrė Rusijos imperijos sudėtyje, nors išliko gana dideli jų statuso skirtumai. Užnemunėje valstiečiams buvo anksčiausiai, palyginus su kitomis Lietuvos dalimis, suteikta asmens laisvė, čia rusinimo politika buvo silpnesnė.
	The ] was created in 1569 by the Union of Lublin. As a member of the Commonwealth, Lithuania retained its institutions, including a separate army, currency, and statutory laws – ].<ref>Stone, Daniel. ''The Polish–Lithuanian State: 1386–1795''. University of Washington Press, 2001. p. 63</ref> Eventually ] affected all aspects of Lithuanian life: politics, language, culture, and national identity. From the mid-16th to the mid-17th centuries, culture, arts, and education flourished, fueled by the ] and the ]. From 1573, the Kings of Poland and Grand Dukes of Lithuania were ], who were granted ever-increasing ]. These liberties, especially the '']'', led to anarchy and the eventual dissolution of the state.
			Po Rusijos pergalės prieš Napoleoną Lietuvoje pamažu pradėta stiprinti ]. 1830 m. lapkritį Lenkijoje kilęs ] Lietuvoje prasidėjo 1831 m. kovo mėn. Jame esminis vaidmuo teko bajorijai. Po jo pralaimėjimo buvo uždarytas Vilniaus universitetas ir daugelis katalikų vienuolynų, sukilimo dalyviai tremti į Rusiją. ] sukilimas, palaikytas valstietijos, taip pat buvo numalšintas. Po ] įvestas ] – uždraustas raštas lotyniškais rašmenimis, juos bandant pakeisti ]. Knygos ir spauda lotyniškais rašmenimis Lietuvą pasiekdavo iš Prūsijos bei ] spaustuvių, įsteigtų ir vyskupo ] bei ] pastangomis, iš kur jas nelegaliai per sieną į Lietuvą nešdavo ir platindavo ], vėliau susibūrę į keliolika organizacijų. Reakcija po sukilimo palietė ir kitas gyvenimo sritis – buvo uždaryti visi vienuolynai, sustiprėjo ] bažnyčios protegavimas.
	The Commonwealth reached its ] in the early 17th century. Its powerful ] was dominated by nobles who were reluctant to get involved in the ]; this neutrality spared the country from the ravages of a political-religious conflict that devastated most of contemporary Europe. The Commonwealth held its own against ], the ], and vassals of the ], and even launched successful ] offensives against its neighbours. In ] during the ], Commonwealth troops entered Russia and managed to take ] and hold it from 27 September 1610 to 4 November 1612, when they were driven out ].<ref>{{cite web|title=Lietuvos aukso amžius – vienas sprendimas galėjo pakeisti visą istoriją|url=https://www.delfi.lt/multimedija/musu-lietuva/lietuvos-aukso-amzius-vienas-sprendimas-galejo-pakeisti-visa-istorija.d?id=74961334|website=DELFI|access-date=24 February 2018}}</ref>
			XIX a. pirmoje pusėje ryškėjo lietuvių tautinio atgimimo ženklai. Pradėjo formuotis lietuvių nacionalinė, t. y. civilizacijos lygį pasiekusi kultūra.
	], often nicknamed as a Lithuanian ], leading peasant ] during the 1831 uprising]]
	In 1655, after the extinguishing ], for the first time in history the Lithuanian capital Vilnius was taken by a foreign army.<ref>{{cite book |editor-last=Šapoka |editor-first= Adolfas |title=Lietuvos istorija |url=http://www.partizanai.org/failai/pdf/sapokos-istorija.pdf |year=1936 |location=Kaunas |page=326 |language=lt |publisher=Švietimo ministerijos Knygų leidimo komisijos leidinys}}</ref> The Russian army looted the city, splendid churches, and manors. Between 8,000 and 10,000 citizens were killed; the city burned for 17 days. Those who returned after the catastrophe could not recognise the city. The Russian occupation of the Grand Duchy of Lithuania lasted up to 1661. Many artefacts and cultural heritage were either lost or looted, significant parts of the state archive – ], collected since the 13th century, were lost and the rest was moved out of the country. During the ] (1655–1661), the Lithuanian territory and economy were devastated by the ] army. Almost all territory of the Grand Duchy of Lithuania was occupied by Swedish and Russian armies. This period is known as ''Tvanas'' (]).
			=== Pirmasis pasaulinis karas ir Lietuva ===
	Before it could fully recover, Lithuania was ravaged during the ] (1700–1721). The war, ], and ] caused the deaths of approximately 40% of the country's population.<ref>{{cite journal |volume= 16 |issue=2 |year= 2008 |url=http://www.liw.lt/archive_vid.php?shid=1211283347&id=1211283055 |title=The Roads to Independence |journal=Lithuania in the World |issn=1392-0901 |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20110512014106/http://www.liw.lt/archive_vid.php?shid=1211283347&id=1211283055 |archive-date=12 May 2011}}</ref> Foreign powers, especially Russia, became dominant in the domestic politics of the Commonwealth.<ref name="Konstitucija1791"/> Numerous fractions among the nobility used the Golden Liberties to prevent any reforms.<ref name="Konstitucija1791"/>
			]
			Prasidėjęs ] greitai apėmė ir Lietuvos teritoriją. Per 1914–1915 m. Vokietija užėmė visą dabartinės Lietuvos teritoriją. Su besitraukiančia Rusijos kariuomene traukėsi ir rusiškoji administracinė valdžia, buvo išvaromi (kaltinant šnipinėjimu vokiečiams) žydai bei dalis lietuvių. Pasitraukę lietuviai didelėmis kolonijomis įsikūrė įvairiose Rusijos vietovėse, daugiausia ], ], ], ], ].
			Lietuva pateko į vokiečių sukurtą administracinį darinį vadinamą ].<ref>N. Stone, The eastern front 1914–1917, New York, Charles Scribner’s Sons, 1975.</ref> Lietuviai neteko visų iškovotų politinių teisių, buvo apribota asmens laisvė, pradžioje draudžiama lietuviška periodinė spauda. Gyventojai apdėti įvairiais mokesčiais. Jiems drausta išvykti iš gyvenamosios vietos. Karo reikmėms nuolat vykdytos gyvulių ir daiktų rekvizicijos. Kai kurie gyventojai išsiųsti darbams į Vokietiją. Lietuviškoji inteligentija stengėsi pasinaudoti susiklosčiusia geopolitine padėti ir ėmė ieškoti galimybių Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui. 1917 m. rugsėjo 18-22 d. Vilniuje susirinko ],<ref>Lietuvos Taryba ir nepriklausomos valstybės atkūrimas 1914–1920 metų dokumentuose, sud. A. Eidintas, R. Lopata, Vilnius, 2017</ref> kuri įkūrė ].<ref>Maksimaitis M., ''Lietuvos valstybės Konstitucijų istorija (XX a. pirmoji pusė)'', Vilnius, 2005.</ref> Konferencijos metu buvo nutarta atkurti Lietuvos valstybę su etnografinėmis sienomis ir sostine ].<ref>Maksimaitis M., Kai kurios pirmųjų Lietuvos Konstitucijų istoriografijos problemos, ''Jurisprudencija'', 2002, t. 30(22).</ref> Lietuvos Tarybos pirmininku išrinktas ] (tik ] m. ] dieną pirmininku buvo ]). Sekdama geopolitinę situaciją ] m. ] d. Lietuvos Taryba pasirašė nutarimą, kuriame buvo skelbiama, kad atkuriama nepriklausoma Lietuvos valstybė su sostine Vilniuje, nutraukiami visi ryšiai kurie kada nors buvo užmegzti su kitomis valstybėmis ir pasisakoma už amžiną sąjungos ryšį su Vokietija. Paskutinei tezei nepritarė dalis Tarybos narių, todėl iš organizacijos sudėties pasitraukė ], ], ] ir ]. 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba priėmė nutarimą, kuris, pripažintas Lietuvos nepriklausomybės aktu. Juo atkuriama nepriklausoma ir demokratiniais pamatais sutvarkyta Lietuvos valstybė su sostine Vilniuje, o valstybės santykius su kitomis valstybėmis turėjo nustatyti demokratiniu būdu išrinktas ].<ref>http://www3.lrs.lt/home/w5_viewer/statiniai/seimu_istorija/w5_show-p_r=286&p_k=1.html</ref> Skirtingai nuo 1917 m. gruodžio 11 d. deklaracijos, joje nebėra nuostatų dėl sąjungos su Vokietija. Šio nutarimo postulatų rėmuose buvo kuriama Lietuvos valstybė, kuri gyvavo 1918–1940 m.<ref>Vasario 16-oji – Lietuvos Valstybės atkūrimo diena: straipsnių ir dokumentų rinkinys / sud. E. Manelis, R. Samavičius, Vilnius, 2007.</ref> 1918 m. kovo 3 d. Brest-Litovsko sutartimi Sovietų Rusija atsisakė pretenzijų į Baltijos šalis. Pasirašius sutartį Vokietija Lietuvos nepriklausomybės siekius ignoravo, o vasario 16 d. deklaracijos nepripažino.
	The ] was adopted by the ] (parliament) of the Polish–Lithuanian Commonwealth trying to save the state. The legislation was designed to redress the Commonwealth's political defects due to the system of Golden Liberties, also known as the "Nobles' Democracy," which had conferred disproportionate rights on the nobility (Szlachta) and over time had corrupted politics. The constitution sought to supplant the prevailing anarchy fostered by some of the country's ] with a more democratic ]. It introduced elements of political equality between townspeople and nobility, and placed the peasants under the protection of the government, thus mitigating the worst abuses of ]. It banned parliamentary institutions such as the ''liberum veto'', which had put the Sejm at the mercy of any deputy who could revoke all the legislation that had been passed by that Sejm. It was drafted in relation to a copy of the ].<ref>{{cite web|title=The Constitution of May 3, 1791|url=http://www3.lrs.lt/pdf/konstitucija_angliska_1.pdf|website=LRS.lt|access-date=22 December 2017}}</ref><ref>{{cite web|title=1791 m. gegužės 3 d. Konstitucija|url=http://www3.lrs.lt/pdf/Konstitucija_1791.pdf|website=LRS.lt|access-date=22 December 2017}}</ref><ref>{{cite web|title=History of the 3 May 1791 Constitution|url=http://pmc.usc.edu/3May1791Constitution.htm|website=pmc.usc.edu|access-date=22 December 2017|archive-url=https://web.archive.org/web/20171129073353/http://pmc.usc.edu/3May1791Constitution.htm|archive-date=29 November 2017|url-status=dead}}</ref> It is regarded as the world's second-oldest codified national governmental constitution after the 1787 U.S. Constitution.<ref name="Konstitucija1791">{{cite web |last1=Mačiukas |first1=Žydrūnas |title=1791 m. Gegužės 3-iosios Konstitucija |url=https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=39296&p_k=1 |website=] |access-date=7 July 2021 |language=lt}}</ref>
			=== Nepriklausoma Lietuvos valstybė 1918–1940 m. ===
	===Russian Empire===
			{{main|Lietuvos istorija (1918–1940)}}
	] resisted Russification. He urged protest against the closing of Catholic churches and organised book printing in Lithuanian in ].]]
			]
	Eventually, ] in 1772, 1793, and 1795 by the ], ], and the ].
			] <ref> ''istorineprezidentura.lt''</ref>]]
			Priešinantis vokiečių aneksionistų planams 1918 m. liepą ] išrinko ] hercogą ] Lietuvos karaliumi Mindaugu II. 1918 m. lapkričio 2 d. nutarimas buvo anuliuotas, monarchijos idėjos atsisakyta, santvarkos klausimą palikus spręsti ]. 1918 m. ] d. sudaryta ].<ref>Lietuvos valstybės konstitucijų istorija (XX a. pirmoji pusė), M. Maksimaitis, Vilnius, 2005. </ref> Tuo pat metu imta organizuoti kariuomenė, sudaryta pirmoji vyriausybė, kitos valstybės institucijos. 1919 m. įvesta Prezidento pareigybė, valstybės prezidentu išrinktas ].
			Pasitraukus pagrindinėms vokiečių pajėgoms ir į Lietuvą veržiantis bolševikams prasidėjo kovos su jais. 1918 m. gruodžio 16 d. bolševikai paskelbė Lietuvos Sovietų Respubliką. Bolševikai užėmė Vilnių, Lietuvos vyriausybė persikėlė į Kauną, tapusį laikinąja sostine. 1919 m. vasario 27 d. Vilniuje bendrame Lietuvos ir baltarusijos Centrinių Vykdomųjų komitetų posėdyje paskelbta apie Lietuvos ir Baltarusijos Sovietų Socialistinės Respublikos sukūrimą (]). Įtvirtinant valstybingumą ir norimas valstybės sienas teko kovoti su ne tik su bolševikais, bet ir su ] bei lenkais. Bermontininkai nugalėti 1919 m. lapkritį ]e. Su ] ] pasirašyta 1920 m. ] d. 1920 m. spalio 7 d. ] pasirašyta ] pagal kurią Vilnius buvo pripažintas Lietuvai, tačiau netrukus lenkai šią sutartį sulaužė ir jų veržimąsi į šalies gilumą pavyko sustabdyti tik lapkričio 21-22 d. ]. Lenkija okupavo ir vėliau aneksavo apie 20 proc. Lietuvos teritorijos, įskaitant sostinę Vilnių.
	The largest area of Lithuanian territory became part of the Russian Empire. After the unsuccessful ] and ], the Tsarist authorities implemented a number of ] policies. In 1840 the ] was abolished. They ], closed cultural and educational institutions and made Lithuania part of a new administrative region called ]. The Russification failed, owing to an extensive network of ] and secret Lithuanian homeschooling.<ref>{{cite web |title=XX a. pradžioje rusus suerzino paviešinti lietuvių knygnešystės mastai |url=https://www.lrt.lt/naujienos/tavo-lrt/15/22153/xx-a-pradzioje-rusus-suerzino-paviesinti-lietuviu-knygnesystes-mastai |website=] |access-date=29 July 2013 |language=lt |date=28 July 2013}}</ref>
			1920 m. ] d. susirinko pirmasis demokratiškai išrinktas ]. Jo priimti dokumentai ėmė reglamentuoti valstybės gyvenimą. Priimtos ] (1920 m.) ir ] (1922 m.) Lietuvos konstitucijos, pradėtos įgyvendinti žemės, finansų, švietimo reformos. Įvesta sava valiuta – ]. Atidarytas ]. Sukurtos visos pagrindinės valdžios institucijos ir įstaigos. Įsitvirtinus stabilumui šalyje, ją ėmė pripažinti užsienio valstybės. 1921 m. Lietuva priimta į ].<ref>http://biblioteka.gindia.lt/prancuzmetisklaipedoje/24-ii-dalis-lietuvos-valdoma-klaipeda.html?showall=&start=5 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20171201041841/http://biblioteka.gindia.lt/prancuzmetisklaipedoje/24-ii-dalis-lietuvos-valdoma-klaipeda.html?showall=&start=5 |date=2017-12-01 }}</ref>
	After the ], when German diplomats assigned what were seen as Russian spoils of war to Turkey, the relationship between Russia and the ] became complicated. The Russian Empire resumed the construction of fortresses at its western borders for defence against a potential invasion from Germany in the West. On 7 July 1879 the ] approved a proposal from the Russian military leadership to build the largest "first-class" defensive structure in the entire state – the {{convert|65|km2|mi2|abbr=on}} ].<ref name="Kauno tvirtovė">{{Cite journal|title=Kauno tvirtovės istorija |publisher=Gintaras Česonis |url=http://tvirtove.kaunas.lt/ |year=2004 |access-date=12 June 2008 |language=lt |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20110510074436/http://tvirtove.kaunas.lt/ |archive-date=10 May 2011}}</ref> Large numbers of Lithuanians went to the United States in 1867–1868 after a ].<ref>{{CathEncy|wstitle=Lithuanians in the United States}}</ref>
			1922 m. spalį buvo išrinktas ]. Jis prezidentu išrinko ]. Vienas svarbiausių to laikotarpio pasiekimų buvo ] prijungimas prie Lietuvos teritorijos 1923 m. ir jo tarptautinis pripažinimas 1924 m. ] prezidentu išrinko liaudininką ], tačiau jo vadovavimas tęsėsi neilgai. ] valstybėje įvyko perversmas, kariškiai valdžią perdavė tautininkui A. Smetonai. ] pavesta sudaryti vyriausybę. Prasidėjo autoritarinis valstybės valdymo tarpsnis, stiprinta vienos ] įtaka šalyje. 1927 m. paleistas Seimas, 1928 m. priimta ] stiprinanti prezidento galias. Palaipsniui buvo uždraustos opozicinės partijos, griežtinama cenzūra, siaurinamos tautinių mažumų teisės.<ref>http://www.lietava.lt/tarpukario_lietuva_laikinosios_sostines_kasdienybe_ir_sventes/?img=6</ref>
	] promoted a return to Lithuania's pre-] traditions, which he depicted as a Golden Age of Lithuania and a renewal of the native culture, based on the ] and customs. With those ideas in mind, he wrote already in 1822 a history of Lithuania in Lithuanian – ''Darbai senųjų lietuvių ir žemaičių'' (''The Deeds of Ancient Lithuanians and Samogitians''), though it was not published at that time. A colleague of S. Daukantas, ] wrote in Polish a voluminous ''Ancient History of the Lithuanian Nation'' (1835–1841), where he likewise expounded and expanded further on the concept of historic Lithuania, whose days of glory had ended with the Union of Lublin in 1569. Narbutt, invoking German scholarship, pointed out the relationship between the Lithuanian and ] languages. A ], inspired by the ancient Lithuanian history, language and culture, laid the foundations of the modern Lithuanian nation and independent Lithuania.
			Gyventojams situaciją sunkino ir prasidėjusi pasaulinė ekonominė krizė. Ženkliai krito žemės ūkio produktų supirkimo kainos.]. Jų metu be ekonominių, buvo keliami ir politiniai reikalavimai. Vyriausybė neramumus numalšino, 1936 m. pavasarį už riaušes nuteisti ir sušaudyti 4 valstiečiai.<ref>http://lzinios.lt/lzinios/Istorija/lz-archyvas-neramus-1935-uju-rugpjutis/133290/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20171201030625/http://lzinios.lt/lzinios/Istorija/lz-archyvas-neramus-1935-uju-rugpjutis/133290/ |date=2017-12-01 }}</ref>
	===20th and 21st centuries===
	====1918–1939====
	] after signing the ], 16 February 1918]]
	As a result of the ] during ], Germany occupied the entire territory of Lithuania and ] by the end of 1915.<ref>{{cite web|url=http://www.draugas.org/news/the-great-war-in-lithuania-1914-1918/|title=The Great war in Lithuania 1914 -1918|website=Draugas.org}}</ref> A new administrative entity, ], was established. Lithuanians lost all political rights they had gained: personal freedom was restricted, and at the beginning, the Lithuanian press was banned.<ref>{{cite web|url=http://www.bdcol.ee/files/docs/bdreview/bdr-2002-8-11.pdf|title=The Baltic States from 1914 to 1923: The First World War and the Wars of Independence|website=Bdcol.ee|access-date=18 October 2018|archive-date=8 August 2019|archive-url=https://web.archive.org/web/20190808020728/http://www.bdcol.ee/files/docs/bdreview/bdr-2002-8-11.pdf|url-status=dead}}</ref> However, the Lithuanian intelligentsia tried to take advantage of the existing geopolitical situation and began to look for opportunities to restore Lithuania's independence. On 18–22 September 1917, the ] elected the 20-member ]. The council adopted the ] on 16 February 1918 which proclaimed the restoration of the independent state of Lithuania governed by ] principles, with ] as its capital. The state of Lithuania which had been built within the framework of the Act lasted from 1918 until 1940.
			Antrojo pasaulinio karo išvakarėse keičiantis regiono geopolitinei situacijai Lietuva buvo priversta priimti kaimyninių valstybių ultimatumus. 1938 m. ] d. ] reikalaudama užmegzti diplomatinius santykius. Nors tai praktiškai reiškė Vilniaus „atsisakymą“ ultimatumas buvo priimtas. Po metų, ] m. ] d. ]. Buvo reikalaujama perduoti Klaipėdos kraštą Vokietijai. Lietuvos vyriausybė šį ultimaltumą taip pat priėmė.
	] ''Gediminas 3'', used in ] and Lithuanian soldiers]]
	Following the capitulation of Germany in November 1918, the first Provisional ] was adopted and the first government of Prime Minister ] was organized. At the same time, the army and other state institutions began to be organized. Lithuania fought ]: ] who proclaimed the ], against the ], and ].<ref>{{cite web|title=Pirmosios Lietuvos nepriklausomybės kovos|url=http://www.partizanai.org/index.php/karys-4-5-1951m/4055-pirmosios-lietuvos-nepriklausomybes-kovos|website=Partizanai.org|access-date=23 December 2017|language=lt}}</ref><ref>{{cite web|last1=Lesčius|first1=Vytautas|title=Lietuvos kariuomenė nepriklausomybės kovose 1918–1920. Monografija|url=http://www.lka.lt/download/7665/lietuvos_kariuomene_1.pdf|website=LKA.lt|access-date=23 December 2017|archive-url=https://web.archive.org/web/20150102043921/http://www.lka.lt/download/7665/lietuvos_kariuomene_1.pdf|archive-date=2 January 2015|url-status=dead}}</ref> As a result of the staged ] in October 1920, ] took control of ] and annexed it as ] in 1922.<ref name="Iskauskas">{{cite web|last1=Iškauskas|first1=Česlovas|title=Č.Iškauskas. Vidurio Lietuva: lenkų okupacijos aidai...|url=https://www.delfi.lt/news/ringas/lit/ciskauskas-vidurio-lietuva-lenku-okupacijos-aidai.d?id=53879817|website=]|access-date=8 January 2012}}</ref> Lithuania continued to claim Vilnius as its '']'' capital (the '']'', provisional capital being ]) and relations with Poland remained particularly tense and hostile for the entire interwar period. In January 1923, Lithuania staged the ] and captured ] (Memel territory) which was detached from ] by the ]. The region became an autonomous region of Lithuania.
			Pagal 1939 m. Molotovo-Ribentropo paktą Lietuva buvo priskirta Vokietijos įtakos sferai, vėliau papildomais protokolais Vokietija mainais už dalį Lenkijos Lietuvą atidavė sovietų įtakos sferai. Po Lenkijos žlugimo Sovietų Sąjunga, neprieštaraujant Vokietijai, pasiūlė sudaryti sutartį, pagal kurią Lietuvoje būtų dislokuotos sovietų karinės įgulos. Pagal 1939 m. spalio 10 d. su SSRS sudarytą sutartį Lietuva leido įkurti savo teritorijoje sovietų karines bazes ir atgavo Vilnių bei dalį Vilniaus krašto. 1940 m. sovietai ėmė kurti įtampą ir apkaltino Lietuvą Raudonosios armijos kareivių grobimu. Nors valdžia šiuos kaltinimus neigė, sovietai ] m. ] SSRS įteikė Lietuvai ultimatumą, kuriame reikalavo pakeisti vyriausybę ir įsileisti sutartimis neribotą ] dalinių kontingentą, o tai reiškė valstybės okupaciją.<ref>http://www.archyvai.lt/exhibitions/okupac/pratarme.htm {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20191221162521/http://www.archyvai.lt/exhibitions/okupac/pratarme.htm |date=2019-12-21 }}</ref>
	] was the first and last president of '']'' Lithuania (1919–1920, 1926–1940).]]
	On 15 May 1920, the first meeting of the democratically elected ] took place. The documents it adopted, i. e. the temporary (1920) and permanent (1922) constitutions of Lithuania, strove to regulate the life of the new state. Land, finance, and educational reforms started to be implemented. The currency of Lithuania, the ], was introduced. The ] was opened.<ref>{{cite web|title=VMU Now and Before|url=http://www.vdu.lt/en/about-vmu/vmu-now-and-before/|website=]|access-date=23 December 2017|date=10 April 2012|archive-url=https://web.archive.org/web/20171224101656/http://www.vdu.lt/en/about-vmu/vmu-now-and-before/|archive-date=24 December 2017|url-status=dead}}</ref> All major public institutions had been established. As Lithuania began to gain stability, foreign countries started to recognize it. In 1921 Lithuania was admitted to the ].<ref>{{cite book|last1=Kantautas|first1=Adam|last2=Kantautas|first2=Filomena|title=A Lithuanian Bibliography: A Check-list of Books and Articles Held by the Major Libraries of Canada and the United States|date=1975|publisher=University of Alberta|isbn=978-0-88864-010-9|pages=–296|url=https://archive.org/details/lithuanianbiblio0000kant|url-access=registration}}</ref>
			=== Antrasis pasaulinis karas ir Lietuvos okupacija 1940–1990 m. ===
	On 17 December 1926, a military ] took place, resulting in the replacement of the democratically elected government with a conservative authoritarian government led by Antanas Smetona. ] was appointed to form a government. The so-called authoritarian phase had begun strengthening the influence of one party, the ], in the country. In 1927, the Seimas was dissolved.<ref>{{cite web|url=http://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=16275&p_k=1|website=LRS.lt|title=III Seimas (1926–1927 m.)|access-date=23 December 2017}}</ref> A new constitution was adopted in 1928, which consolidated presidential powers. Gradually, opposition parties were banned, censorship was tightened, and the rights of national minorities were narrowed.<ref>{{cite web|title=Karinis perversmas Lietuvoje: kas ir kodėl nuvertė valstiečių valdžią?|url=https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/karinis-perversmas-lietuvoje-kas-ir-kodel-nuverte-valstieciu-valdzia.d?id=73190690|website=]|access-date=17 December 2013}}</ref><ref>{{cite web|last1=Katinas|first1=Petras|title=Perversmas ar išgelbėjimas?|url=http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2007/01/04/istving_01.html|website=xxiamzius.lt|access-date=23 December 2017}}</ref> The only democratically elected body that continued to exist at the time was a ].
			]]]
			] (Mažeikių r., ])]]
			{{main|Lietuvos TSR}}
			Po ultimatumo ] m. ] d. ] okupavo šalies teritoriją. Lietuvoje iškart pradėta vykdyti sovietizaciją – imtasi turto nacionalizacijos ir gyventojų deportacijos. Taip pat uždrausta opozicija, jos spauda, organizacijos, apriboti ryšiai su užsieniu. Suorganizuoti prievartiniai rinkimai į ] ir suklastoti jų rezultatai. Buvo paskelbta Lietuvos Sovietų Socialistinė Respublika, kuri įjungta į Sovietų Sąjungą. Lietuvos aneksiją pripažino ne visos valstybės. 1940 m. liepos 23 d. JAV paskelbta ] įspėjo Sovietų Sąjungą, kad Lietuvos aneksija nebus pripažinta, ] nurodymu įsakyta įšaldyti Lietuvos, kaip okupuotos valstybės, finansinį kapitalą.
	]'' above ] in 1933. The transatlantic flight was one of the most precise in aviation history. It equaled, and in some aspects surpassed, ]'s classic flight.]]
	On 15 July 1933, ] and ], Lithuanian pilots, emigrants to the United States, made a significant flight in the ]. They flew across the Atlantic Ocean, covering a distance of {{convert|6411|km|mi|abbr=on}} without landing, in 37 hours and 11 minutes ({{convert|107.1|mph|km/h|abbr=on|order=flip}}). In terms of comparison, as far as the distance of non-stop flights was concerned, their result ranked second only to that of ] and ].
			Kartu su SSRS ir Vokietijos karo pradžia ] m. ] Lietuvoje įvyko sukilimas, buvo sudaryta ]. Pastaroji tikėjosi vokiečių pripažinimo, tačiau naciai jos veiklą nutraukė ir Lietuvą įtraukė į vokiečių ] kaip Lietuvos generalinę sritį, valdomą civilinės administracijos. Prasidėjo naujas okupacinis laikotarpis. Nacionalizuotas turtas gyventojams nebuvo grąžintas. Žydų tautybės piliečiai suvaryti į getus ir palaipsniui naikinami juos sušaudant arba išsiunčiant į ].<ref>http://genocid.lt/centras/lt/2258/a/</ref> 1941–1944 m. buvo nužudyti 80–85 proc. Lietuvos žydų (130 000–140 000).<ref>, , encyclopedia.ushmm.org (tikrinta 2019-08-13).</ref><ref>Jennifer Rosenberg, , ThoughtCo (tikrinta 2019-08-13).</ref>
	The provisional capital Kaunas, which was nicknamed ''Little Paris'', and the country itself had a ] standard of living with sufficiently high salaries and low prices. At the time, qualified workers there were earning very similar ] as workers in ], ], ] and ], the country also had a surprisingly high ] of 9.7 and the ] of Lithuania increased by 160% from 1913 to 1940.<ref>{{cite web|title=Kodėl Kaunas buvo vadinamas mažuoju Paryžiumi?|url=https://kultura.lrytas.lt/istorija/kodel-kaunas-buvo-vadinamas-mazuoju-paryziumi.htm|website=lrytas.lt|access-date=3 January 2013|language=lt-LT|archive-date=2 July 2021|archive-url=https://web.archive.org/web/20210702014111/https://kultura.lrytas.lt/istorija/kodel-kaunas-buvo-vadinamas-mazuoju-paryziumi.htm|url-status=dead}}</ref><ref>{{cite web|last1=Lapinskas|first1=Anatolijus|title=Lietuva tarpukariu nebuvo atsilikėlė|url=https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/lietuva-tarpukariu-nebuvo-atsilikele.d?id=61355765|website=]|access-date=29 September 2013}}</ref>
			1944 m. liepos–spalio mėn. frontui ritantis į Vakarus, operacijos „Bagrationas“ metu SSRS vėl užėmė Lietuvą. Prasidėjo antroji sovietinė okupacija.<ref>V. Tininis, Sovietų Sąjungos politinės struktūros Lietuvoje ir jų nusikalstama veikla: antroji sovietinė okupacija (1944–1953), Vilnius, 2008.</ref> Vėl atnaujintos politinės represijos, masiniai gyventojų ] į Sibirą vykdyti iki ] mirties 1953 m. Uždrausti bet kokie tautiškumo simboliai. Už jų naudojimą žmonės buvo persekiojami. Gyventojams buvo prievarta brukama komunistinė ideologija ir ateizmas.
	The situation was aggravated by the global economic crisis.<ref>{{cite web|url=https://www.thebalance.com/the-great-depression-of-1929-3306033|title=What Happened During the Great Depression?|website=Thebalance.com}}</ref> The purchase price of agricultural products had declined significantly. In 1935, farmers began strikes in ] and ]. In addition to economic ones, political demands were made. The government cruelly suppressed the unrest. In the spring of 1936, four peasants were sentenced to death for starting the riots.<ref>{{cite web|url=http://www.globallabour.info/en/2009/03/trade_unions_in_lithuania_a_br.html|title=Trade Unions in Lithuania – A Brief History – Sergejus Glovackas (2009) (Global Labour Institute – English)|website=Globallabour.info|access-date=29 November 2017|archive-date=5 May 2018|archive-url=https://web.archive.org/web/20180505021533/http://www.globallabour.info/en/2009/03/trade_unions_in_lithuania_a_br.html|url-status=dead}}</ref>
			Lietuvos ūkio atkūrimo pretekstu ] valdžia skatino darbininkų ir kitų gyventojų migraciją į Lietuvą; taip buvo ketinama labiau integruoti Lietuvą į ] ir plėtoti pramonę. Tuo pačiu metu Lietuvos darbingi gyventojai buvo viliojami darbams ] gilumoje, žadant visokeriopas įsikūrimo naujoje vietoje lengvatas.
	====1939–1944====
	{{main|Occupation of the Baltic states|June Uprising in Lithuania|German occupation of Lithuania during World War II}}
	On 20 March 1939, after years of rising tensions, Lithuania was handed an ultimatum by ] demanding it relinquish the ]. Two days later, the Lithuanian government accepted the ultimatum.<ref>{{cite web|last1=Vareikis|first1=Vygantas|title=Politiniai ir kariniai Klaipėdos krašto praradimo aspektai 1938–1939 metais|url=http://briai.ku.lt/downloads/AHUK_21/21_069-084_Vareikis.pdf|website=]|access-date=23 December 2017}}</ref> When Nazi Germany and Soviet Union concluded the ], Lithuania was initially assigned to the German ] but was later transferred to the Soviet sphere. At the outbreak of ], Lithuania declared ].<ref>{{cite book|last1=Liekis|first1=Šarūnas|title=1939: The Year that Changed Everything in Lithuania's History|date=2010|publisher=Rodopi|location=New York|isbn=978-90-420-2762-6|pages=119–122|url=https://books.google.com/books?id=ST3LrBPOM4gC&pg=PA120}}</ref>
			]
	] enter the territory of Lithuania during the first ] in 1940.]]
	In October 1939, Lithuania was forced to sign the ]: five Soviet military bases with 20,000 troops were established in Lithuania in exchange for ], which the ].<ref>{{cite web|last1=Gureckas|first1=Algimantas|title=Ar Lietuva galėjo išsigelbėti 1939–1940 metais?|url=https://kultura.lrytas.lt/-12778267981275752223-ar-lietuva-gal%C4%97jo-i%C5%A1sigelb%C4%97ti-1939-1940-metais.htm|website=lrytas.lt|access-date=30 June 2010|language=lt-LT|archive-date=15 January 2020|archive-url=https://web.archive.org/web/20200115200746/https://kultura.lrytas.lt/-12778267981275752223-ar-lietuva-gal%C4%97jo-i%C5%A1sigelb%C4%97ti-1939-1940-metais.htm|url-status=dead}}</ref> Delayed by the ] with Finland, the ] on 14 June 1940. They demanded the replacement of the Lithuanian government and that the ] be allowed into the country. The government decided that, with Soviet bases already in Lithuania, armed resistance was impossible and accepted the ultimatum.<ref>{{cite book|last1=Musteikis|first1=Kazys|title=Prisiminimų fragmentai|date=1989|publisher=Mintis|location=Vilnius|pages=56–57|url=http://www.šaltiniai.info/files/istorija/II00/Ultimatumas_ir_paskutinis_vyriausyb%C4%97s_pos%C4%97dis.II0300.pdf|access-date=10 December 2017}}</ref> President Smetona left the country, hoping to form a ], while more than 200,000 Soviet Red Army soldiers crossed the ].<ref>{{cite book|last1=Senn|first1=Alfred Erich|title=Lithuania 1940: Revolution from Above|date=2007|publisher=Rodopi|isbn=978-90-420-2225-6|page=99}}</ref> The next day, identical ultimatums were presented to Latvia and Estonia. The ]. The Soviets followed semi-constitutional procedures for transforming the independent countries into soviet republics and incorporating them into the Soviet Union.
			Antrąją sovietinę okupaciją lydėjo ginkluota Lietuvos gyventojų rezistencija vykusi 1944–1953 m. Ji siekė atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę, įtvirtinti demokratiją sunaikinant komunizmą šalyje, grąžinti tautines vertybes, religijos laisvę.<ref>http://genocid.lt/centras/lt/1193/a/</ref> Partizanais tapdavo įvairaus socialinio sluoksnio, amžiaus grupių ir išsilavinimo asmenys, kurie tarybinės valdžios buvo vadinami banditais. Vienų norą pasitraukti į miškus ir priešintis ginklu lėmė okupacija, kitų – iš jų atimtas ūkis bei turtas. Ginkluota rezistencija skirstoma į tris etapus. Pirmasis prasidėjo 1944 m. vasarą ir truko iki 1946 m. vasaros. Jo metu kūrėsi didelio būriai, tačiau nebuvo vieningos organizacijos. Vyko dažni kariniai susirėmimai su ]. Antrais etapas apėmė 1946 m. vasarą – 1948 m. pabaigą. Tuo metu susiformavo partizanų organizacinė struktūra, būriai susmulkėjo iki 5–15 asmenų gyvenančių bunkeriuose. Naudota pogrindinė kovos taktika, organizuoti netikėti išpuoliai. Trečias etapas – 1949–1953 m. pabaiga. Jo metu buvo įkurtas Lietuvos laisvės kovų sąjūdis vadovaujamas Jono Žemaičio-Vytauto. Būriai sumažėjo iki 3–5 asmenų, retai vyko atviri susirėmimai, dažniausiai naudotas sabotažas ir teroras. Nepaisant to, kad partizaninis karas nepasiekė savo tikslo išlaisvinti Lietuvos valstybę ir pareikalavo daugiau kaip 20 tūkst. partizanų aukų, ši ginkluota rezistencija parodė pasauliui, jog Lietuva ne savo noru įstojo į SSRS ir legitimavo tautos norą būti nepriklausomai.<ref>Gailius B., Partizanai tada ir šiandien, Vilnius, 2006. </ref> Net ir nuslopinus partizaninį pasipriešinimą sovietinė valdžia neužgniaužė judėjimo už Lietuvos nepriklausomybę. Veikė persekiojamos pogrindinės disidentinės grupės, leidusios pogrindinę spaudą, katalikišką literatūrą. Aktyviausiais represuotais judėjimo dalyviais laikomi ], ], ].<ref>http://genocid.lt/centras/lt/1497/a/</ref> ] m. po ] susideginimo kilo kelias dienas trukę neramumai ]. Po tarptautinės konferencijos Suomijos sostinėje, kur buvo pripažintos po Antrojo pasaulinio karo nusistovėjusios sienos, Lietuvoje susikūrusi ] per užsienio radiją paskelbė nepriklausomybės reikalavimą. Disidentinis judėjimas kėlė tautos dvasią, bėgant laikui neleido pamiršti istorijos, tautinių vertybių.<ref>Štromas A., Mockūnas L., Laisvės horizontai, Vilnius, 2001.</ref> Jų veiklos dėka pasaulis buvo informuojamas apie situaciją LSSR, žmogaus teisių pažeidimus, o tai vertė Maskvą švelninti režimą.<ref>Tininis V., Sovietinė Lietuva ir jos veikėjai, Vilnius, 1994.</ref>
	] was sent to supervise the formation of the puppet ] and the rigged election to the ]. The ] was proclaimed on 21 July and accepted into the Soviet Union on 3 August. Lithuania ]: political parties and various organizations (except the ]) were outlawed, some 12,000 people, including many prominent figures, were arrested and imprisoned in ] as "enemies of the people", larger private property was nationalized, the ] was replaced by the ], farm taxes were increased by 50–200%, the Lithuanian Army was transformed into the ].<ref name="ArmyDestruction">{{cite web|last1=Knezys|first1=Stasys|title=Lietuvos kariuomenės naikinimas (1940 m. birželio 15 d.–1941 m.)|url=http://genocid.lt/GRTD/Tremtis/stasys.htm|website=Genocid.lt|access-date=14 December 2017}}</ref> On 14–18 June 1941, less than a week before the Nazi invasion, some 17,000 Lithuanians were deported to ], where many perished due to inhumane living conditions (see the ]).<ref>Anušauskas (2005), p. 140</ref><ref>{{cite journal| first=Aleksandras|last=Gurjanovas|title=Gyventojų trėmimo į SSRS gilumą mastas (1941 m. gegužės–birželio mėn.)|journal=Genocidas Ir Resistencija|url=http://www.genocid.lt/Leidyba/2/aleksand1.htm |year=1997|issue=2|volume=2|issn=1392-3463|language=lt}}</ref> The occupation was not recognized by Western powers and the ], based on pre-war consulates and legations, continued to represent independent Lithuania until 1990.
			=== Nepriklausomybės atkūrimas 1990 m. ir dabartinė Lietuva ===
	]. The armed resistance was 50,000 strong at its peak.]]
			]
	When Nazi Germany ] on 22 June 1941, Lithuanians began the anti-Soviet ], organized by the ]. Lithuanians proclaimed independence and organized the ]. This government quickly self-disbanded.<ref name="mi47">{{cite book |title=The Baltic States: Years of Dependence 1940–1990 |first=Romuald J. |last=Misiunas |author2=Rein Taagepera |publisher=University of California Press |edition=expanded |year=1993 |isbn=978-0-520-08228-1 |page= |url-access=registration |url=https://archive.org/details/balticstatesyear00misi/page/47 }}</ref> Lithuania became part of the ], German civil administration.<ref>{{cite book |editor=Anušauskas, Arvydas|title=Lietuva, 1940–1990 |year=2005 |publisher= ] |location=Vilnius |isbn=978-9986-757-65-8|language=lt|display-editors=etal |page=177}}</ref>
			]]]
			1986 m. Tarybų Sąjungoje prasidėjus viešumo ('']'') politikai viešasis gyvenimas laisvėjo. 1988 m. birželio 3 d. buvo įkurtas ], Sąjūdžio idėjas palaikantys asmenys būrėsi į LPS rėmimo grupes visoje Lietuvoje. 1988 m. rugpjūčio 23 d. įvyko didžiulis mitingas Vilniaus ]. Jame dalyvavo apie 250 tūkst. žmonių. Dar po metų, 1989 rugpjūčio 23 d., minint 50-ąsias ] metines ir siekiant atkreipti viso pasaulio dėmesį į Baltijos šalių okupaciją suorganizuota ] akcija.<ref>Anušauskas A., Kelias į nepriklausomybę – Lietuvos sąjūdis, Kaunas, 2010.</ref> Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio organizuotas „Baltijos kelias“ buvo maždaug 600 km ilgio susikibusių žmonių grandinė, sustojusi sujungti trijų Baltijos šalių sostines – Vilnių, Rygą ir Taliną. Tai parodė Lietuvos, ] ir ] žmonių siekį atsiskirti nuo SSRS<ref>http://www.thebalticway.eu/lt/istorija/</ref>.
			] m. ] d. ] paskelbė atkuriantis Lietuvos nepriklausomybę. Sovietų vadovybė į jų požiūriu „vienašališkus“ Lietuvos veiksmus reagavo ekonomine blokada. 1990 m. balandžio 18 d. SSRS sustabdė žaliavų (pirmiausia naftos) tiekimą Lietuvai. Ne tik šalies pramonei, bet ir gyventojams ėmė trūkti kuro, būtiniausių prekių, net karšto vandens. ] truko 76 dienas, tačiau Lietuva neatsisakė nepriklausomybės deklaracijos.<ref>http://lzinios.lt/lzinios/Istorija/74-lemtingos-dienos-zvilgsnis-is-uzkulisiu/200756/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20171201031923/http://lzinios.lt/lzinios/Istorija/74-lemtingos-dienos-zvilgsnis-is-uzkulisiu/200756/ |date=2017-12-01 }}</ref> Palaipsniui ūkiniai ryšiai imti atkūrinėti. Įtampa pasiekė kulminaciją 1991 m. sausio mėnesį. Tuo metu buvo mėginta įvykdyti valstybės perversmą panaudojant SSRS ginkluotąsias pajėgas, Vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenę ir SSRS Valstybės saugumo komitetą. Dėl blogos ekonominės situacijos tikėtasi gyventojų paramos perversmui, tačiau į Vilnių ginti teisėtai išrinktos valdžios ir nepriklausomybės plūdo žmonės iš visos Lietuvos. Perversmo bandymas baigėsi taikių gyventojų aukomis ir padarė didelių materialinių nuostolių. Nebuvo nė vieno atvejo, kad ginklą būtų panaudoję taikūs gyventojai ir valstybinių įstaigų gynėjai, šaudė tik sovietų kariuomenė. Dėl ginklo panaudojimo žuvo 14 žmonių, šimtai buvo sužeisti. Neilgai trukus pirmoji Lietuvos nepriklausomybę 1991 m. vasario 11 d. pripažino ]. Plataus ] Lietuva sulaukė po nepavykusios ] Maskvoje. Tų pačių metų ] Lietuva buvo priimta į ].
	], where the ]s and their collaborators executed up to 100,000 people of various nationalities. About 70,000 of them were ].]]
	By 1 December 1941, over 120,000 ], or 91–95% of Lithuania's pre-war Jewish community, had been killed.<ref name="PBBG">{{cite book |author=Prit Buttar |title=Between Giants |isbn=978-1-78096-163-7|date=21 May 2013}}</ref>{{rp|110}} Nearly 100,000 Jews, Poles, Russians and Lithuanians were ].<ref>{{cite web|last1=Michalski|first1=Czesław|title=Ponary - Golgota Wileńszczyzny (Ponary – the Golgotha of Wilno)|url=http://www.wsp.krakow.pl/konspekt/konspekt5/ponary.html|publisher=Konspekt nº 5, Winter 2000–01, ]|archive-url=https://web.archive.org/web/20081224124407/http://www.wsp.krakow.pl/konspekt/konspekt5/ponary.html|archive-date=24 December 2008|language=pl}}</ref> However, thousands of Lithuanian families risking their lives also protected Jews from the Holocaust.<ref>{{cite web |last1=Sakaitė |first1=Viktorija |title=Žydų gelbėjimas |url=http://genocid.lt/Leidyba/4/viktorij.htm |website=genocid.lt |access-date=25 July 2018}}</ref> ] has recognized 918 Lithuanians (as of 1 January 2021) as ] for risking their lives to save Jews during the Holocaust.<ref>{{cite web |url=http://www.yadvashem.org/righteous/statistics|title=Names of Righteous by Country|date=2017}}</ref>
			], pasiekti didžiuliai emigracijos mastai, ypač provincijoje.]]
	Approximately 13,000 men served in the ].<ref>Anušauskas, et al. (2005), p. 232</ref> 10 of the 26 Lithuanian Auxiliary Police Battalions working with the Nazi ], were involved in the mass killings. Rogue units organised by ] and supervised by ] ''Brigadeführer'' Walter Stahlecker started the ] in and around ] on 25 June 1941.<ref>{{cite web|url=http://www.genocid.lt/Leidyba/13/bubnys.htm|website=Genocid.lt|title=Arūnas Bubnys. Lietuvių saugumo policija ir holokaustas (1941–1944) &#124; ''Lithuanian Security Police and the Holocaust (1941–1944)''}}</ref><ref>Oshry, Ephraim, ''Annihilation of Lithuanian Jewry'', Judaica Press, Inc., New York, 1995</ref> In 1941, the ] (''Lietuvos saugumo policija''), subordinate to Nazi Germany's Security Police and Nazi Germany's Criminal Police, was created. The ''Lietuvos saugumo policija'' targeted the communist underground.<ref>{{cite book|last=Bubnys|first=Arūnas|author-link=Arūnas Bubnys|title=Vokiečių okupuota Lietuva (1941–1944)|publisher=]|year=1998| location=Vilnius|isbn=978-9986-757-12-2}}</ref>
			] m. ] d. LR piliečių ] priimta šiuo metu galiojanti Lietuvos Respublikos ]. Pirmuoju ] po Lietuvos ] nepriklausomybės atkūrimo, ] m. ] d. tiesioginių visuotinių ] metu, buvo išrinktas ]. Tų pačių metų rugpjūčio 31 d. išvesti paskutiniai sovietinės kariuomenės daliniai. Nuo ] m. ] d. Lietuva priklauso ] blokui, o ] m. ] d. Lietuva tapo visateise ] nare.
	A new occupation had begun. Nationalized assets were not returned to the residents. Some of them were forced to fight for Nazi Germany or were taken to German territories as forced labourers. ] people were herded into ghettos and gradually killed by shooting or sending them out to concentration camps.<ref>{{cite web|url=http://www.travel-earth.com/lithuania/ |archive-url=https://web.archive.org/web/20060823064325/http://www.travel-earth.com/lithuania/ |url-status=dead |archive-date=23 August 2006 |title=Lithuania: Back to the Future |website=Travel-earth.com |date=1 May 2004 |access-date=5 June 2011}}</ref><ref>{{cite web|last1=Michalski|first1=Czesław|title=Ponary – Golgota Wileńszczyzny (Ponary – the Golgotha of Wilno)|url=http://www.wsp.krakow.pl/konspekt/konspekt5/ponary.html|publisher=Konspekt nº 5, Winter 2000–01, ]|archive-url=https://web.archive.org/web/20081224124407/http://www.wsp.krakow.pl/konspekt/konspekt5/ponary.html|archive-date=24 December 2008|language=pl|url-status=dead}}</ref>
			== Politinė sistema ==
	====1944–1990====
			]]]
	{{Main|Lithuanian Soviet Socialist Republic|Lithuanian partisans|Guerrilla war in the Baltic states}}
			{{main|Lietuvos politinė sistema}}
	] in memory of the ]]]
			Lietuva yra daugiapartinė parlamentinė respublika. Pagrindinis šalies įstatymas yra ] būdu 1992 m. spalio 25 d. priimta ], galiojanti nuo 1992 m. lapkričio 6 d. Remiantis ja valdžią vykdo ], ], ] ir ].
	After the retreat of the ], the ] in July–October 1944. The ] to ] were resumed and lasted until the death of ] in 1953. ], the leader of the ] from 1940 to 1974,<ref>{{cite book |last1=Motyl |first1=Alexander J. |title=Encyclopedia of Nationalism, Two-Volume Set |date=2000 |publisher=Elsevier |isbn=978-0-08-054524-0 |pages=494–495 |url=https://books.google.com/books?id=pvHRNNk9hHEC&pg=PA494}}</ref> supervised the arrests and deportations.<ref>{{cite book |last1=Roszkowski |first1=Wojciech |title=Biographical Dictionary of Central and Eastern Europe in the Twentieth Century |date=2016 |publisher=Routledge |isbn=978-1-317-47593-4 |page=2549 |url=https://books.google.com/books?id=RnKlDAAAQBAJ&pg=PA2549}}</ref> All Lithuanian national symbols were banned. Under the pretext of Lithuania's economic recovery, the ] authorities encouraged the migration of workers and other specialists to Lithuania with the intention to further integrate Lithuania into the ] and to develop the country's industry. At the same time, Lithuanians were lured to work in the ] by promising them all the privileges of settling in a new place.
			Teisminę valdžią įgyvendina teismai. Pagrindinė jų paskirtis – teisingumo vykdymas sprendžiant baudžiamąsias, civilines ir administracines bylas. Kaip ir būdinga demokratinei respublikai, valdžia šalyje renkama rinkimais. Lietuvos Respublikoje jie būna keturių rūšių: Seimo, Prezidento, savivaldybių tarybų – merų ir Europos parlamento atstovų.<ref>http://www3.lrs.lt/home/Konstitucija/Konstitucija.htm</ref>
	The second Soviet occupation was accompanied by the ] of the Lithuanian population, which took place in 1944–1953. It sought to restore an independent state of Lithuania, to consolidate democracy by destroying communism in the country, returning national values and the freedom of religion. About 50,000 Lithuanians took to the forests and fought Soviet occupants with a gun in their hands.<ref>{{cite web|url=https://2009-2017.state.gov/r/pa/ei/bgn/5379.htm |title=US Department of State Bureau of Public Affairs|website=State.gov |date=August 2006 |access-date=25 April 2010}}</ref><ref>{{cite web|url=http://www.partizanai.org/failai/html/fighters-for-freedom.htm|title=Fighters for Freedom. Lithuanian partisans versus the U.S.S.R.|author=Juozas Daumantas|access-date=13 May 2018}}</ref> In the later stages of the partisan war, Lithuanians formed the ] and its leader ] (codename Vytautas) was posthumously recognized as the president of Lithuania.<ref>{{cite web|url=http://www.lituanus.org/1969/69_1_02.htm|title=The Partisan Movement in Postwar Lithuania – V. Stanley Vardys|website=Lituanus.org|access-date=2 December 2017|archive-date=2 March 2012|archive-url=https://web.archive.org/web/20120302085809/http://www.lituanus.org/1969/69_1_02.htm|url-status=dead}}</ref> Despite the fact that the guerrilla warfare did not achieve its goal of liberating Lithuania and that it resulted in more than 20,000 deaths, the armed resistance ''de facto'' demonstrated that Lithuania did not voluntarily join the USSR and it also legitimized the will of the people of Lithuania to be independent.<ref name="küng1999">{{cite web |author=Küng, Andres |author-link=Andres Küng |date=13 April 1999 |url=http://www.rel.ee/eng/communism_crimes.htm |title=Communism and Crimes against Humanity in the Baltic states |url-status=dead |archive-date=1 March 2001 |archive-url=https://web.archive.org/web/20010301223347/http://www.rel.ee/eng/communism_crimes.htm |quote=A Report to the Jarl Hjalmarson Foundation seminar}}</ref> Lithuanian courts and the ] both treat the Soviets' annihilation of the Lithuanian partisans as a ].<ref>{{cite web |last1=Beniušis |first1=Vaidotas |title=EŽTT: sovietų represijos prieš Lietuvos partizanus gali būti laikomos genocidu |url=https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/eztt-sovietu-represijos-pries-lietuvos-partizanus-gali-buti-laikomos-genocidu.d?id=80586003 |website=] |access-date=12 March 2019}}</ref>
			=== Prezidentas ===
	] was a mass anti-Soviet demonstration where approx. 25% of the population of the Baltic states participated.]]
			] ]]]
			Prezidentas renkamas tautos 5 metų kadencijai ne daugiau du kartus. Viena iš pagrindinių prezidento funkcijų yra užsienio politikos formavimas. Taip pat prezidentas skiria Ministrus, Ministrą Pirmininką ir teisėjus, yra vyriausias karinių pajėgų vadas. Dabartinis Respublikos Prezidentas ] buvo išrinktas 2019 m.
			=== Seimas ===
	Even with the suppression of partisan resistance, the Soviet government failed to stop the movement for the independence of Lithuania. The underground dissident groups were active publishing the underground press and Catholic literature. The most active participants of the movement included ], ] and ]. In 1972, after ] public self-immolation, the ] lasted for several days.<ref>{{cite web|title=Romas Kalanta|url=http://genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2012/20120511_kalanta.pdf|website=genocid.lt|access-date=19 February 2018}}</ref>
			Įstatymų leidžiamoji valdžia yra vienerių rūmų parlamentas – ]. Jį sudaro 141 Seimo narys renkamas 4 metų kadencijai mišria ] (71 narys renkamas absoliučiosios daugumos būdu, o 70 – taikant proporcinį atstovavimą su galimybe reitinguoti partijų sąrašus). Rinkti Seimą teisę turi visi vyresni nei 18 m. piliečiai, būti renkami Seimo nariais – nuo 25 m.
	] rally in ] of about 250,000 people. ] was a movement which led to the restoration of an Independent State of Lithuania.]]
			'''Seimo partijos''' (pagal ])
	The ], which was founded in Lithuania after the international conference in Helsinki (Finland), where the post-WWII borders were acknowledged, announced a declaration for Lithuania's independence on foreign radio station.<ref>{{cite web|url=http://www.lituanus.org/1984_2/84_2_05.htm|title=The Demise of the Lithuanian Helsinki Group|website=Lituanus.org}}</ref> The Helsinki Group informed the Western world about the situation in the Soviet Lithuania and violations of human rights. With the beginning of the increased openness and transparency in government institutions and activities ('']'') in the Soviet Union, on 3 June 1988, the ] was established in Lithuania with ] acting as the key figure of the movement. Very soon it began to seek the country's independence.<ref>{{cite web|url=http://www.lokashakti.org/encyclopedia/movements/722-lithuanias-independence-movement|title=Lithuania's Independence Movement – Lokashakti Encyclopedia|website=Lokashakti.org|access-date=2 December 2017|archive-url=https://web.archive.org/web/20171203153801/http://www.lokashakti.org/encyclopedia/movements/722-lithuanias-independence-movement|archive-date=3 December 2017|url-status=dead}}</ref> Eventually, ] became the movement's leader.<ref>{{cite web|url=https://www.baltictimes.com/landsbergis_has_always_been_lithuania_s_first_head-of-state/|title=Landsbergis has always been Lithuania's first head-of-state|website=Baltictimes.com|access-date=21 December 2017|archive-url=https://web.archive.org/web/20171203013745/https://www.baltictimes.com/landsbergis_has_always_been_lithuania_s_first_head-of-state/|archive-date=3 December 2017|url-status=dead}}</ref> The supporters of Sąjūdis joined movement's groups all over Lithuania. On 23 August 1988 a big rally took place at the ] in Vilnius. It was attended by approx. 250,000 people.<ref>{{cite web|title=Sąjūdžio mitingas 1988 – 08 – 23 Vingio parke|url=https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/7220/sajudzio-mitingas-1988-08-23-vingio-parke-molotovo-ribentropo-paktui-39-eri|website=LRT|date=23 August 1988|access-date=12 May 2018|language=lt}}</ref> A year later, on 23 August 1989 commemorating the 50th anniversary of the ] and aiming to draw the attention of the whole world to the occupation of the ], a political demonstration, the ], was organized.<ref>{{cite web|url=http://www.thebalticway.eu/lt/istorija/|title=Istorija|website=Thebalticway.eu}}</ref> The event, led by ], was a human chain spanning {{convert|600|km}} across ], ] and ], indicating the desire of the people of Lithuania, ], and ] to break away from the ].
			{| class="wikitable"
			|+
	====1990–present====
			!Partija
	{{multiple image
			!Narių skaičius
	| align = left
			|-
	| direction = horizontal
			|]
	| total_width = 220
			|'''50'''
	| header_align = left/right/center
			|-
	| footer = On 11 March 1990, the ] announced the ].<ref name="Bell2002">{{cite book|author=Imogen Bell|title=Central and South-Eastern Europe 2003|url=https://books.google.com/books?id=4CrpzRJCbckC&pg=PA376|year=2002|publisher=Psychology Press|isbn=978-1-85743-136-0|page=376}}</ref> After refusal to revoke the Act, the ] stormed the ], while Lithuanians defended their ] elected Council. The Act was the first such declaration in the USSR and later served as a model, inspiration to other ], and strongly influenced the ].
			|]
	| footer_align = left/right/center
			|32
	| image1 =
			|-
	| image2 = Act of Restoration of Independence of Lithuania 1990-03-11.png
			|]
	}}
			|13
	On 11 March 1990, the ] announced the restoration of Lithuania's independence. Lithuania became the first Soviet-occupied state to announce the restitution of independence. On 20 April 1990, the Soviets ] by ceasing to deliver supplies of raw materials (primarily oil) to Lithuania.<ref>{{cite magazine |author1=Martha Brill Olcott |title=The Lithuanian Crisis |url=https://www.foreignaffairs.com/articles/russian-federation/1990-06-01/lithuanian-crisis |website=www.foreignaffairs.com |access-date=18 November 2018 |date=1990 |quote=For over two years Lithuania has been moving toward reclaiming its independence. This drive reached a crescendo on 11 March 1990, when the Supreme Soviet of Lithuania declared the republic no longer bound by Soviet law. The act reasserted the independence Lithuania had declared more than seventy years before, a declaration unilaterally annulled by the U.S.S.R. in 1940 when it annexed Lithuania as the result of a pact between Stalin and Hitler.}}</ref> Not only the domestic industry, but also the population started feeling the lack of fuel, essential goods, and even hot water. Although the blockade lasted for 74 days, Lithuania did not renounce the declaration of independence.
			|-
			|]
	Gradually, economic relations had been restored. However, tensions had peaked again in January 1991. At that time, attempts were made to carry out a coup using the ], the Internal Army of the Ministry of Internal Affairs and the USSR Committee for State Security (]). Because of the poor economic situation in Lithuania, the forces in Moscow thought the ] would receive strong public support.<ref>{{cite web |title=10 svarbiausių 1991–ųjų sausio įvykių, kuriuos privalote žinoti |url= https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/10-svarbiausiu-1991-uju-sausio-ivykiu-kuriuos-privalote-zinoti-56-565845 |website=15min.lt|access-date=13 January 2016}}</ref>
			|'''13'''
			|-
	], Soviet forces fired live rounds at unarmed independence supporters and crushed two of them with tanks, killing 13 in total. To this day, Russia refuses to extradite the perpetrators, who were convicted of ].<ref>{{cite news |title=Lithuania convicts Russians of war crimes under Soviet rule |url=https://www.bbc.com/news/world-europe-47725239 |access-date=28 March 2019 |agency=BBC News |date=27 March 2019}}</ref>]]
			|]
	People from all over Lithuania flooded to ] to defend their legitimately elected ] and independence. The coup ended with a few casualties of peaceful civilians and caused huge material loss. Not a single person who defended ] or other state institutions used a weapon, but the ] did. Soviet soldiers killed 14 people and injured hundreds. A large part of the Lithuanian population participated in the ].<ref name="bbc">{{cite news|title=On This Day 13 January 1991: Bloodshed at Lithuanian TV station|work=BBC News|url=http://news.bbc.co.uk/onthisday/hi/dates/stories/january/13/newsid_4059000/4059959.stm|access-date=13 September 2011|date=13 January 1991}}</ref><ref>{{cite news| title=Soviet crackdown; Soviet loyalists in charge after attack in Lithuania; 13 dead; curfew is imposed| author=Bill Keller|newspaper=]| date=14 January 1991| access-date=18 December 2009| url=https://www.nytimes.com/1991/01/14/world/soviet-crackdown-soviet-loyalists-charge-after-attack-lithuania-13-dead-curfew.html?pagewanted=all}}</ref> Shortly after, on 11 February 1991, the ] voted to confirm that ]'s 1922 recognition of Lithuanian independence was still in full effect, as it never formally recognized the Soviet Union's control over Lithuania,<ref>{{cite news |title=Svo fljótt sem verða má |url=http://timarit.is/view_page_init.jsp?pageId=2927190 |access-date=28 October 2018 |work=] |date=12 February 1991 |language=is}}</ref> and that full diplomatic relations should be established as soon as possible.<ref>{{cite news |title=Stjórnmálasamband verði tekið upp svo fljótt sem verða má |url=http://timarit.is/view_page_init.jsp?pageId=1738122 |access-date=28 October 2018 |work=] |date=12 February 1991 |language=is}}</ref><ref>{{cite news |title=Viðurkenning á sjálfstæði í fullu gildi |url=http://timarit.is/view_page_init.jsp?pageId=2581110 |access-date=28 October 2018 |work=] |date=12 February 1991 |language=is}}</ref>
			|'''11'''
			|-
	On 31 July 1991, Soviet paramilitaries killed seven Lithuanian border guards on the Belarusian border in what became known as the ].<ref>{{cite web|url=http://coldwarsites.net/country/lithuania/memorial-medininkai|title=Memorial. Medininkai – Cold war sites|website=coldwarsites.net}}</ref> On 17 September 1991, Lithuania was admitted to the ].
			|]
			|10
	On 25 October 1992, the citizens of Lithuania voted in a referendum to adopt the current ]. On 14 February 1993, during the direct general elections, ] became the first president after the restoration of independence of Lithuania. On 31 August 1993 the last units of the Soviet Army left the territory of Lithuania.<ref>{{cite book| author=Richard J. Krickus| chapter=Democratization in Lithuania| editor=K. Dawisha and B. Parrott| title=The Consolidation of Democracy in East-Central Europe| date=June 1997| page=| chapter-url=https://books.google.com/books?id=NRkpNovMd_cC&pg=PA344| isbn=978-0-521-59938-2| url=https://archive.org/details/consolidationofd0000unse/page/344}}</ref>
			|-
			|]
	On 31 May 2001, Lithuania joined the ] (WTO).<ref>{{cite web |title=WTO - Accessions: Lithuania |url=https://www.wto.org/english/thewto_e/acc_e/a1_lituanie_e.htm |website=www.wto.org |access-date=30 March 2021}}</ref> Since 29 March 2004, Lithuania has been part of ].<ref>{{cite web |title=Lithuania's membership in the North Atlantic Treaty Organization (NATO) |url=https://www.urm.lt/default/en/foreign-policy/lithuania-in-the-region-and-the-world/lithuanias-security-policy/lithuanian-membership-in-nato |website=urm.lt |access-date=30 March 2021 |date=5 February 2014 |archive-date=17 April 2021 |archive-url=https://web.archive.org/web/20210417181725/https://www.urm.lt/default/en/foreign-policy/lithuania-in-the-region-and-the-world/lithuanias-security-policy/lithuanian-membership-in-nato |url-status=dead }}</ref> On 1 May 2004, it became a fully-fledged member of the ],<ref>{{cite web |title=Membership |url=https://www.urm.lt/default/en/foreign-policy/lithuania-in-the-region-and-the-world/lithuania-member-of-the-european-union/membership |website=urm.lt |access-date=30 March 2021 |date=6 January 2016 |archive-date=26 June 2021 |archive-url=https://web.archive.org/web/20210626050010/https://www.urm.lt/default/en/foreign-policy/lithuania-in-the-region-and-the-world/lithuania-member-of-the-european-union/membership |url-status=dead }}</ref> and a member of the ] on 21 December 2007.<ref>{{cite web |title=Lithuania has joined the Schengen Area |url=http://no.mfa.lt/no/en/news/lithuania-has-joined-the-schengen-area |website=mfa.lt |access-date=30 March 2021 |date=16 January 2008 |archive-date=26 June 2021 |archive-url=https://web.archive.org/web/20210626050010/http://no.mfa.lt/no/en/news/lithuania-has-joined-the-schengen-area |url-status=dead }}</ref> On 1 January 2015, ] the ] and adopted the European Union's single currency as the last of the Baltic states.<ref>{{cite web |last1=Kropaite |first1=Zivile |title=Lithuania joins Baltic neighbours in euro club |url=https://www.bbc.com/news/world-europe-30635826 |website=BBC News |access-date=30 March 2021 |date=1 January 2015}}</ref> On 4 July 2018, Lithuania officially joined ].<ref>{{cite web |title=Lithuania officially becomes the 36th OECD member |url=https://lrv.lt/en/news/lithuania-officially-becomes-the-36th-oecd-member |website=lrv.lt |access-date=30 March 2021 |date=5 July 2018 |archive-date=3 July 2021 |archive-url=https://web.archive.org/web/20210703105900/https://lrv.lt/en/news/lithuania-officially-becomes-the-36th-oecd-member |url-status=dead }}</ref>
			|4
			|-
	] (2009–2019) was the first female ] and the first president to be re-elected for a second consecutive term.<ref>{{cite web |title=Lithuania President Re-elected on Anti-Russian Platform {{!}} Voice of America - English |url=https://www.voanews.com/europe/lithuania-president-re-elected-anti-russian-platform |website=voanews.com |access-date=30 March 2021 |date=26 May 2014}}</ref>
			|]
			|3
	On 24 February 2022, Lithuania declared the ] in response to ].<ref>{{cite web|title=Lithuania declares state of emergency after Russia invades Ukraine|url=https://www.reuters.com/world/europe/lithuania-declares-state-emergency-after-russia-invades-ukraine-2022-02-24/|date=24 February 2022|access-date=8 June 2022|website=Reuters}}</ref> Together with the eight other NATO member states, the country also invoked NATO ] to hold consultations on security.<ref>{{cite news |url=https://apnews.com/article/russia-ukraine-business-europe-russia-vladimir-putin-71bf9d3687e1a04f11dfb895639a13ca |title=NATO vows to defend its entire territory after Russia attack |last=Cook |first=Lorne |website=Associated Press |date=24 February 2022 |access-date=8 June 2022}}</ref>
			|-
			|]
	==Geography==
			|3
	{{Main|Geography of Lithuania}}
			|-
	]
			|]
	Lithuania is located in the Baltic region of ]{{efn|name=location}} and covers an area of {{convert|65300|km2|abbr=on}}.<ref>{{cite web|url=https://www.canada.ca/en/sr/srb/sra.html?_charset_=UTF-8&allq=Lithuania&exctq=&anyq=&noneq=&fqupdate=&dmn=&fqocct=|title=Lithuania|publisher=]|access-date=18 June 2020}}</ref> It lies between latitudes ] and ], and mostly between longitudes ] and ] (part of the ] lies west of 21°). It has around {{convert|99|km|mi|1}} of sandy coastline, only about {{convert|38|km|mi|0}} of which face the open ], less than the other two Baltic states. The rest of the coast is sheltered by the Curonian sand peninsula. Lithuania's major ], ], lies at the narrow mouth of the ] (Lithuanian: ''Kuršių marios''), a shallow lagoon extending south to ]. The country's main and largest river, the ], and some of its tributaries carry international shipping.
			|1
			|-
	Lithuania lies at the edge of the ]. Its landscape was smoothed by the glaciers of the ], and is a combination of moderate lowlands and highlands. Its highest point is ] at {{convert|294|m|ft|0}} in the eastern part of the country. The terrain features ] (], for example) and wetlands, and a mixed forest zone covers over 33% of the country. ] is the largest, ] is the deepest and ] is the longest lake in Lithuania.
			|]
			|1
	After a re-estimation of the boundaries of the ] of Europe in 1989, Jean-George Affholder, a scientist at the ] (French National Geographic Institute), determined that the ] was in Lithuania, at {{coord|54|54|N|25|19|E|type:landmark|name=Purnuškės (centre of gravity)}}, {{convert|26|km|mi}} north of Lithuania's capital city of ].<ref>{{cite web |url=http://geosite.jankrogh.com/other.htm |title=Other Places of Interest: Central Europe |author=Jan S. Krogh |access-date=31 December 2011}}</ref> Affholder accomplished this by calculating the ] of the ] of Europe.
			|}
	===Climate===
	{{Main|Geography of Lithuania#Climate}}
	Lithuania has a temperate climate with both ] and ] influences. It is defined as ] (Dfb) under the ] (but is close to ] in a narrow coastal zone).
	Average temperatures on the coast are {{convert|-2.5|C}} in January and {{convert|16|°C|0|abbr=on}} in July. In Vilnius the average temperatures are {{convert|-6|°C|0|abbr=on}} in January and {{convert|17|°C|0|abbr=on}} in July. During the summer, {{convert|20|°C|0|abbr=on}} is common during the day while {{convert|14|°C|0|abbr=on}} is common at night; in the past, temperatures have reached as high as {{convert|30|or|35|°C|0|abbr=on}}. Some winters can be very cold. {{convert|-20|°C|0|abbr=on}} occurs almost every winter. Winter extremes are {{convert|-34|°C|0|abbr=on}} in coastal areas and {{convert|-43|°C|0|abbr=on}} in the east of Lithuania.
	The average annual precipitation is {{convert|800|mm|1|abbr=on}} on the coast, {{convert|900|mm|1|abbr=on}} in the Samogitia highlands and {{convert|600|mm|1|abbr=on}} in the eastern part of the country. Snow occurs every year, it can snow from October to April. In some years sleet can fall in September or May. The growing season lasts 202 days in the western part of the country and 169 days in the eastern part. Severe storms are rare in the eastern part of Lithuania but common in the coastal areas.
	The longest records of measured temperature in the Baltic area cover about 250 years. The data show warm periods during the latter half of the 18th century, and that the 19th century was a relatively cool period. An early 20th-century warming culminated in the 1930s, followed by a smaller cooling that lasted until the 1960s. A warming trend has persisted since then.<ref>{{cite web|url=http://www.baltex-research.eu/BACC/events/goteborg/Poster_2_1.pdf |title=Assessment of Climate Change for the Baltic Sea Basin – The BACC Project – 22–23&nbsp;May 2006, Göteborg, Sweden |access-date=25 April 2010}}</ref>
	Lithuania experienced a drought in 2002, causing forest and ] bog fires.<ref>{{cite journal |title=Research Note Effect of drought and fires on the quality of water in Lithuanian rivers|year=2003 |bibcode=2003HESS....7..423S |author=G. Sakalauskiene and G. Ignatavicius |volume=7 |pages=423–427 |journal=Hydrology and Earth System Sciences |doi=10.5194/hess-7-423-2003 |issue=3|url=https://hal.archives-ouvertes.fr/hal-00304792/file/hess-7-423-2003.pdf |doi-access=free }}</ref>
	===Environment===
	{{multiple image
	| caption_align = center
	| align = right
	| direction = vertical
	| image1 = Žadvainių ežeras.jpg
	| image2 = Nida sand dunes (14573723178).jpg
	| caption1 = Typical Lithuanian flatlands with lakes, swamps and forests. Thousands of various lakes lie in Lithuania and create magnificent sights from the bird's eye view.
	| caption2 = Sand dunes of the ] near ], which are the highest drifting sand dunes in Europe (])<ref>{{cite web |title=Nida and The Curonian Spit, The Insider's Guide to Visiting |url=https://www.vanlifetribe.com/nida-guide-baltic-coast/ |website=VanLife Tribe |access-date=3 January 2019 |date=23 September 2016}}</ref>
	}}
	After the restoration of Lithuania's independence in 1990, the ''Aplinkos apsaugos įstatymas'' (Environmental Protection Act) was adopted already in 1992. The law provided the foundations for regulating social relations in the field of environmental protection, established the basic rights and obligations of legal and natural persons in preserving the biodiversity inherent in Lithuania, ecological systems and the landscape.<ref>{{cite web|title=Aplinkos apsaugos įstatymas|url=https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.E2780B68DE62/vsPTFQpUEB|website=e-tar.lt|access-date=27 April 2018}}</ref> Lithuania agreed to cut ] by at least 20% of 1990 levels by 2020 and by at least 40% by 2030, together with all European Union members. Also, by 2020 at least 20% (27% by 2030) of the country's total energy consumption should be from the ] sources.<ref>{{cite web|title=EU climate action|url=https://ec.europa.eu/clima/citizens/eu_en|website=European Commission|access-date=27 April 2018|date=23 November 2016}}</ref> In 2016, Lithuania introduced especially effective ], which resulted in collecting 92% of all packagings in 2017.<ref>{{cite web|title=Europa suskubo paskui Lietuvą: kuo skiriasi šalių užstato sistemos?|url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/europa-suskubo-paskui-lietuva-kuo-skiriasi-saliu-uzstato-sistemos-56-968940|website=15min.lt|access-date=9 May 2018}}</ref>
	Lithuania does not have high mountains and its landscape is dominated by blooming meadows, dense forests and fertile fields of cereals. However it stands out by the abundance of ]s, which previously had castles where the ancient Lithuanians burned altars for pagan gods.<ref name="gamta">{{cite web|title=Gamta|url=http://www.lithuania.travel/lt/objektai/gamta-/80|website=lithuania.travel|language=lt|access-date=7 December 2018|archive-url=https://web.archive.org/web/20180322151518/http://www.lithuania.travel/lt/objektai/gamta-/80|archive-date=22 March 2018|url-status=dead}}</ref> Lithuania is a particularly watered region with more than 3,000 lakes, mostly in the northeast. The country is also drained by numerous rivers, most notably the longest ].<ref name="gamta" /> Lithuania is home to two terrestrial ecoregions: ] and ].<ref name="DinersteinOlson2017">{{cite journal|last1=Dinerstein|first1=Eric|last2=Olson|first2=David|last3=Joshi|first3=Anup|last4=Vynne|first4=Carly|last5=Burgess|first5=Neil D.|last6=Wikramanayake|first6=Eric|last7=Hahn|first7=Nathan|last8=Palminteri|first8=Suzanne|last9=Hedao|first9=Prashant|last10=Noss|first10=Reed|last11=Hansen|first11=Matt|last12=Locke|first12=Harvey|last13=Ellis|first13=Erle C|last14=Jones|first14=Benjamin|last15=Barber|first15=Charles Victor|last16=Hayes|first16=Randy|last17=Kormos|first17=Cyril|last18=Martin|first18=Vance|last19=Crist|first19=Eileen|last20=Sechrest|first20=Wes|last21=Price|first21=Lori|last22=Baillie|first22=Jonathan E. M.|last23=Weeden|first23=Don|last24=Suckling|first24=Kierán|last25=Davis|first25=Crystal|last26=Sizer|first26=Nigel|last27=Moore|first27=Rebecca|last28=Thau|first28=David|last29=Birch|first29=Tanya|last30=Potapov|first30=Peter|last31=Turubanova|first31=Svetlana|last32=Tyukavina|first32=Alexandra|last33=de Souza|first33=Nadia|last34=Pintea|first34=Lilian|last35=Brito|first35=José C.|last36=Llewellyn|first36=Othman A.|last37=Miller|first37=Anthony G.|last38=Patzelt|first38=Annette|last39=Ghazanfar|first39=Shahina A.|last40=Timberlake|first40=Jonathan|last41=Klöser|first41=Heinz|last42=Shennan-Farpón|first42=Yara|last43=Kindt|first43=Roeland|last44=Lillesø|first44=Jens-Peter Barnekow|last45=van Breugel|first45=Paulo|last46=Graudal|first46=Lars|last47=Voge|first47=Maianna|last48=Al-Shammari|first48=Khalaf F.|last49=Saleem|first49=Muhammad|display-authors=1|title=An Ecoregion-Based Approach to Protecting Half the Terrestrial Realm|journal=BioScience|volume=67|issue=6|year=2017|pages=534–545|issn=0006-3568|doi=10.1093/biosci/bix014|pmid=28608869|pmc=5451287}}</ref>
	Forest has long been one of the most important natural resources in Lithuania. Forests occupy one third of the country's territory and timber-related industrial production accounts for almost 11% industrial production in the country.<ref>{{cite book|title=Lietuvos gamtinė aplinka, būklė, procesai ir raida|date=2008|publisher=Aplinkos apsaugos agentūra|location=Vilnius|isbn=978-9955-815-27-3|page=167|url=http://files.gamta.lt/aaa/pranesimai/Lietuvos_gamtine_aplinka_bukle_procesai_ir_raida.pdf}}</ref> Lithuania has five ]s,<ref>{{cite web|title=Lietuvos nacionaliniai parkai|url=https://aplinka.lt/lietuvos-nacionaliniai-parkai|website=aplinka.lt|access-date=27 April 2018|language=lt-LT}}</ref> 30 ]s,<ref>{{cite web|title=Regioniniai parkai|url=http://www.vstt.lt/VI/index.php#r/13|website=vstt.lt|access-date=27 April 2018|archive-date=20 October 2019|archive-url=https://web.archive.org/web/20191020225309/http://www.vstt.lt/VI/index.php#r/13|url-status=dead}}</ref> 402 ]s,<ref>{{cite web|title=Draustiniai|url=http://www.vstt.lt/VI/index.php#r/10|website=vstt.lt|access-date=27 April 2018|archive-date=20 October 2019|archive-url=https://web.archive.org/web/20191020225309/http://www.vstt.lt/VI/index.php#r/10|url-status=dead}}</ref> 668 state-protected natural heritage objects.<ref>{{cite web|title=Apie gamtos paveldo objektus|url=http://www.vstt.lt/VI/index.php#r/159|website=vstt.lt|access-date=27 April 2018|archive-date=20 October 2019|archive-url=https://web.archive.org/web/20191020225309/http://www.vstt.lt/VI/index.php#r/159|url-status=dead}}</ref>
	In 2018 Lithuania was ranked fifth, second to Sweden (first 3 places were not granted) in the ] (CCPI).<ref>{{cite web|title=Climate Change Performance Index 2018|url=https://www.climate-change-performance-index.org|website=Climate-change-performance-index.org|access-date=14 May 2018}}</ref> It had a 2019 ] mean score of 1.62/10, ranking it 162nd globally out of 172 countries.<ref name="FLII-Supplementary">{{cite journal|last1=Grantham|first1=H. S.|last2=Duncan|first2=A.|last3=Evans|first3=T. D.|last4=Jones|first4=K. R.|last5=Beyer|first5=H. L.|last6=Schuster|first6=R.|last7=Walston|first7=J.|last8=Ray|first8=J. C.|last9=Robinson|first9=J. G.|last10=Callow|first10=M.|last11=Clements|first11=T.|last12=Costa|first12=H. M.|last13=DeGemmis|first13=A.|last14=Elsen|first14=P. R.|last15=Ervin|first15=J.|last16=Franco|first16=P.|last17=Goldman|first17=E.|last18=Goetz|first18=S.|last19=Hansen|first19=A.|last20=Hofsvang|first20=E.|last21=Jantz|first21=P.|last22=Jupiter|first22=S.|last23=Kang|first23=A.|last24=Langhammer|first24=P.|last25=Laurance|first25=W. F.|last26=Lieberman|first26=S.|last27=Linkie|first27=M.|last28=Malhi|first28=Y.|last29=Maxwell|first29=S.|last30=Mendez|first30=M.|last31=Mittermeier|first31=R.|last32=Murray|first32=N. J.|last33=Possingham|first33=H.|last34=Radachowsky|first34=J.|last35=Saatchi|first35=S.|last36=Samper|first36=C.|last37=Silverman|first37=J.|last38=Shapiro|first38=A.|last39=Strassburg|first39=B.|last40=Stevens|first40=T.|last41=Stokes|first41=E.|last42=Taylor|first42=R.|last43=Tear|first43=T.|last44=Tizard|first44=R.|last45=Venter|first45=O.|last46=Visconti|first46=P.|last47=Wang|first47=S.|last48=Watson|first48=J. E. M.|display-authors=1|title=Anthropogenic modification of forests means only 40% of remaining forests have high ecosystem integrity - Supplementary Material|journal=Nature Communications|volume=11|issue=1|year=2020|page=5978|issn=2041-1723|doi=10.1038/s41467-020-19493-3|pmid=33293507|pmc=7723057|bibcode=2020NatCo..11.5978G }}</ref>
	===Biodiversity===
	{{Main|Fauna of Lithuania}}
	] is the national bird of Lithuania<ref>{{cite web|last1=Klimka|first1=Libertas|title=Kodėl gandras – nacionalinis paukštis?|url=http://www.lrt.lt/naujienos/nuomones/10/97041/libertas-klimka-kodel-gandras-nacionalinis-paukstis|website=LRT|date=26 March 2015|access-date=26 March 2015|language=lt}}</ref> which has the highest-density stork population in Europe.<ref>{{cite web|title=Storks|url=https://www.lonelyplanet.com/lithuania/eastern-southern-lithuania/background/other-features/eaf58144-ae01-405e-b1bf-7dc3e3590743/a/nar/eaf58144-ae01-405e-b1bf-7dc3e3590743/360111|website=Lonelyplanet.com|access-date=5 May 2018}}</ref>]]
	Lithuanian ecosystems include natural and semi-natural (forests, bogs, wetlands and meadows), and anthropogenic (agrarian and urban) ecosystems. Among natural ecosystems, forests are particularly important to Lithuania, covering 33% of the country's territory. Wetlands (raised bogs, fens, transitional mires, etc.) cover 7.9% of the country, with 70% of wetlands having been lost due to drainage and peat extraction between 1960 and 1980. Changes in wetland plant communities resulted in the replacement of moss and grass communities by trees and shrubs, and fens not directly affected by land reclamation have become drier as a result of a drop in the water table. There are 29,000 rivers with a total length of 64,000&nbsp;km in Lithuania, the ] basin occupying 74% of the territory of the country. Due to the construction of dams, approximately 70% of spawning sites of potential catadromous fish species have disappeared. In some cases, river and lake ecosystems continue to be impacted by anthropogenic eutrophication.<ref name="cbd">{{cite web|title=Lithuania – Biodiversity Facts|url=https://www.cbd.int/countries/profile/default.shtml?country=lt#facts|website=cbd.int|access-date=24 February 2018}}</ref>
	Agricultural land comprises 54% of Lithuania's territory (roughly 70% of that is arable land and 30% meadows and pastures), approximately 400,000 ha of agricultural land is not farmed, and acts as an ecological niche for weeds and invasive plant species. Habitat deterioration is occurring in regions with very productive and expensive lands as crop areas are expanded. Currently, 18.9% of all plant species, including 1.87% of all known fungi species and 31% of all known species of lichens, are listed in the ]. The list also contains 8% of all fish species.<ref name="cbd"/>
	The wildlife populations have rebounded as the hunting became more restricted and urbanization allowed replanting forests (forests already tripled in size since their lows). Currently, Lithuania has approximately 250,000 larger wild animals or 5 per each square kilometre. The most prolific large wild animal in every part of Lithuania is the ], with 120,000 of them. They are followed by ]s (55,000). Other ungulates are the ] (~22,000), ] (~21,000) and the largest one: ] (~7,000). Among the Lithuanian predators, ]es are the most common (~27,000). ]s are, however, more ingrained into the mythology as there are just 800 in Lithuania. Even rarer are the ]es (~200). The large animals mentioned above exclude the ], ~200,000 of which may live in the Lithuanian forests.<ref>{{cite web|title=Fauna of Lithuania|url=http://www.truelithuania.com/tag/fauna-of-lithuania|website=TrueLithuania.com|access-date=24 February 2018}}</ref>
	== Government and politics==
	{{Main|Politics of Lithuania}}
	] — Parliament of Lithuania]]
	===Government===
	Since Lithuania declared the restoration of its independence on 11 March 1990, it has maintained strong democratic traditions. It held its first independent general elections on 25 October 1992, in which 56.75% of voters supported the ].<ref name="referenda">{{in lang|lt}} {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080909201701/http://www3.lrs.lt/docs2/QKVXRGNF.DOC |date=9 September 2008}}, Microsoft Word Document, ]. Retrieved 4 June 2006.</ref> There were intense debates concerning the constitution, particularly the role of the president. A ] was held on 23 May 1992 to gauge public opinion on the matter, and 41% of voters supported the restoration of the ].<ref name="referenda" /> Through compromise, a ] was agreed on.<ref name="Lina" />
	{{multiple image
	| caption_align = center
	| image1 = Gitanas Nauseda crop.png
	| width1 = 130
	| caption1 = ],<br /><small>] since 2019</small>
	| image2 = Ingrida_Simonyte_2019_crop_2.jpg
	| width2 = 145
	| caption2 = ],<br /><small>] since 2020</small>
	| image3 =
	| width3 = 115
	| caption3 = ],<br /><small>] since 2020</small>
	}}
	The Lithuanian ] is the president, directly elected for a five-year term and serving a maximum of two terms. The president oversees foreign affairs and national security, and is the ] of the military.<ref name="lrpf">{{cite web |title=Presidential Functions |url=https://www.lrp.lt/en/institution/presidential-functions/20800 |website=lrp.lt |access-date=15 July 2019 |archive-date=10 May 2019 |archive-url=https://web.archive.org/web/20190510181051/https://www.lrp.lt/en/institution/presidential-functions/20800 |url-status=dead }}</ref> The president also appoints the ] and, on the latter's nomination, the rest of the cabinet, as well as a number of other top civil servants and the judges for all courts except the Constitutional Court.<ref name="lrpf" /> The current Lithuanian head of state, ] was ] by unanimously winning in all ] on the second election tour.<ref name="president2019">{{cite web |title=Rezultatai – Respublikos Prezidento rinkimai 2019 |url=https://rinkimai.maps.lt/rinkimai2019/prezidentas/ |website=rinkimai.maps.lt |access-date=15 July 2019}}</ref>
	The judges of the ] (''Konstitucinis Teismas'') serve nine-year terms. The court is renewed by a third every three years. The judges are appointed by the Seimas, on the nomination of the President, Chairman of the Seimas, and the Chairman of the Supreme Court,. The ] Lithuanian parliament, the ], has 141 members who are elected to four-year terms. 71 of the members of its members are elected in single-member constituencies, and the others in a nationwide vote by ]. A party must receive at least 5% of the national vote to be eligible for any of the 70 national seats in the Seimas.<ref name="Seimas">{{cite web|title=Seimo rinkimai|url=http://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=15405&p_k=1|website=lrs.lt|access-date=14 April 2018}}</ref>
	===Political parties and elections===
	{{Main|Elections in Lithuania}}
	Lithuania was one of the first countries in the world to ] in the elections. Lithuanian women were allowed to vote by the ] and used their newly granted right for the first time in 1919. By doing so, Lithuania allowed it earlier than such democratic countries as the ] (1920), ] (1945), ] (1952), ] (1971).<ref>{{cite web |last1=Baronienė |first1=Daiva |title=Teisę balsuoti Lietuvos moterys gavo vienos pirmųjų pasaulyje |url=https://www.lzinios.lt/Gimtasis-krastas/teise-balsuoti-lietuvos-moterys-gavo-vienos-pirmuju-pasaulyje/287033 |website=Lzinios.lt |access-date=11 May 2019 |archive-url=https://web.archive.org/web/20190511092317/https://www.lzinios.lt/Gimtasis-krastas/teise-balsuoti-lietuvos-moterys-gavo-vienos-pirmuju-pasaulyje/287033 |archive-date=11 May 2019 |url-status=dead }}</ref>
	Lithuania exhibits a fragmented multi-party system,<ref>{{cite web |url=http://www.tlu.ee/stss/wp-content/uploads/2011/11/stss_nov_2011_saarts.pdf |title=Comparative Party System Analysis in Central and Eastern Europe: the Case of the Baltic States |last1=Saarts |first1=Tõnis |publisher=Studies of Transition States and Societies |access-date=31 July 2015 |archive-url=https://web.archive.org/web/20161019212154/http://www.tlu.ee/stss/wp-content/uploads/2011/11/stss_nov_2011_saarts.pdf |archive-date=19 October 2016 |url-status=dead}}</ref> with a number of small parties in which coalition governments are common. Ordinary elections to the ] take place on the second Sunday of October every four years.<ref name="Seimas"/> To be eligible for election, candidates must be at least 25 years old on the election day, not under allegiance to a foreign state and permanently reside in Lithuania. Persons serving or due to serve a sentence imposed by the court 65 days before the election are not eligible. Also, judges, citizens performing military service, and servicemen of professional military service and officials of statutory institutions and establishments may not stand for election.<ref>{{cite web|title=Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymas|url=https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.06267D86738E/lyGURhvddO|website=e-tar.lt|access-date=14 April 2018}}</ref> ] won the ]s and gained 50 of 141 seats in the parliament.<ref>{{Cite web|url=https://www.vrk.lt/2020-seimo/rezultatai|title=Rezultatai - vrk.lt|website=www.vrk.lt}}</ref> In October 2020, the prime ministerial candidate of Homeland Union-Lithuanian Christian Democrats (TS-LKD) ] formed a centre-right coalition with two liberal parties.<ref>{{Cite web|url=https://news.err.ee/1151388/lithuania-to-get-new-conservative-liberal-coalition-prime-minister|title=Lithuania to get new conservative-liberal coalition prime minister |author=<!-- no byline --> |date=26 October 2020|website=ERR}}</ref>
	] in the historical ] hall where it was originally signed in 1990. The ceremony is attended by the Lithuanian President, Prime Minister, Chairman of the Seimas and other high-ranking officials.]]
	The ] is the head of state of the country, elected to a five-year term in a majority vote. Elections take place on the last Sunday no more than two months before the end of current presidential term.<ref name="Constitution">{{cite web |url=http://www3.lrs.lt/home/Konstitucija/Constitution.htm |title=Constitution of the Republic of Lithuania |publisher=The Seimas of the Republic of Lithuania |access-date=31 July 2015}}</ref> To be eligible for election, candidates must be at least 40 years old on the election day and reside in Lithuania for at least three years, in addition to satisfying the eligibility criteria for a member of the parliament. Same President may serve for not more than two terms.<ref>{{cite web|title=Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas|url=https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.E39827DBDE34/rYdcColjED|website=e-tar.lt|access-date=14 April 2018}}</ref> ] has won the most recent election as an independent candidate in ].<ref name="president2019" />
	Each municipality in Lithuania is governed by a ] and a ], who is a member of the municipal council. The number of members, elected on a four-year term, in each municipal council depends on the size of the municipality and varies from 15 (in municipalities with fewer than 5,000 residents) to 51 (in municipalities with more than 500,000 residents). 1,524 municipal council members were elected in 2015.<ref>{{cite web |url=http://www.vrk.lt/naujienos/-/content/10180/1/vrk-prieme-svarbius-sprendimus-artejanciu-savivaldybiu-tarybu-rinkimu-klausimais |title=VRK priėmė svarbius sprendimus artėjančių savivaldybių tarybų rinkimų klausimais |language=lt |trans-title=CEC took important decisions regarding the upcoming election to municipal councils |date=23 September 2014 |publisher=Central Electoral Commission |access-date=31 July 2015 |archive-url=https://web.archive.org/web/20150212040822/http://www.vrk.lt/naujienos/-/content/10180/1/vrk-prieme-svarbius-sprendimus-artejanciu-savivaldybiu-tarybu-rinkimu-klausimais |archive-date=12 February 2015 |url-status=dead}}</ref> Members of the council, with the exception of the mayor, are elected using proportional representation. Starting with 2015, the mayor is elected directly by the majority of residents of the municipality.<ref>{{cite web|title=Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas|url=https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.336A4B109EBC/HEexqWkxmV|website=e-tar.lt|access-date=14 April 2018}}</ref> ] won most of the positions in the 2015 elections (372 municipal councils seats and 16 mayors).<ref>{{cite web|title=2015 m. kovo 1 d. Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimai|url=http://www.vrk.lt/2015-savivaldybiu-tarybu|website=vrk.lt|access-date=14 April 2018|language=lt-LT|archive-url=https://web.archive.org/web/20180414234238/http://www.vrk.lt/2015-savivaldybiu-tarybu|archive-date=14 April 2018|url-status=dead}}</ref>
	As of 2019, the number of seats in the ] allocated to Lithuania was 11.<ref>{{cite web |url=http://www.europarl.europa.eu/us/en/elections_2014.html |title=European Parliament 2014 |publisher=European Parliament Liaison Office with U.S. Congress |access-date=31 July 2015}}</ref> Ordinary elections take place on a Sunday on the same day as in other EU countries. The vote is open to all citizens of Lithuania, as well as citizens of other EU countries that permanently reside in Lithuania, who are at least 18 years old on the election day. To be eligible for election, candidates must be at least 21 years old on the election day, a citizen of Lithuania or a citizen of another EU country permanently residing in Lithuania. Candidates are not allowed to stand for election in more than one country. Persons serving or due to serve a sentence imposed by the court 65 days before the election are not eligible. Also, judges, citizens performing military service, and servicemen of professional military service and officials of statutory institutions and establishments may not stand for election.<ref>{{cite web|title=Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas|url=https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.FE3C428580B8/DOAAhMeuda|website=e-tar.lt|access-date=14 April 2018}}</ref> Six political parties and one committee representatives gained seats in the ].<ref>{{cite web |title=2019 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento rinkimai |url=https://www.vrk.lt/2019-europos-parlamento |website=vrk.lt |access-date=23 September 2019}}</ref>
	===Law and law enforcement===
	{{Main|Law of Lithuania}}
	] were the central piece of Lithuanian law in 1529–1795.]]
	The first attempt to ] the Lithuanian laws was in 1468 when the ] was compiled and adopted by Grand Duke ].<ref name="LawVle">{{cite web |last1=Matulienė |first1=Snieguolė |last2=Spruogis |first2=Ernestas |title=Lietuvos teisės šaltiniai |url=https://www.vle.lt/straipsnis/lietuvos-teises-saltiniai/ |website=Visuotinė lietuvių enciklopedija |access-date=22 February 2022 |language=lt}}</ref> In the 16th century three editions of the ] were created with the First Statute being adopted in 1529, the Second Statute in 1566, and the Third Statute in 1588.<ref name="LawVle" /> On 3 May 1791, the Europe's first and the world's second ] was adopted by the ].<ref>{{cite web |title=Gegužės trečiosios konstitucija |url=https://www.vle.lt/straipsnis/geguzes-treciosios-konstitucija/ |website=Visuotinė lietuvių enciklopedija |access-date=22 February 2022 |language=lt}}</ref> The Third Statute was partly in force in the territory of Lithuania even until 1840, despite the ] in 1795.<ref name="LawVle" />
	In 1934–1935, Lithuania held the ], the ] were sentenced to imprisonment in a ] and ]s.<ref>{{cite web |last1=Gliožaitis |first1=Algirdas |title=Neumanno-Sasso byla |trans-title= The Case of Neumann-Sass |url=https://www.mle.lt/straipsniai/neumanno-sasso-byla |website=Mažosios Lietuvos enciklopedija |access-date=12 February 2022 |language=lt}}</ref>
	After regaining of independence in 1990, the largely modified Soviet legal codes were in force for about a decade. The current ] was adopted on 25 October 1992.<ref>{{cite web|title=Lietuvos Konstitucija|url=http://www3.lrs.lt/home/Konstitucija/Konstitucija.htm|website=lrs.lt|access-date=17 February 2018}}</ref> In 2001, the ] was passed in ]. It was succeeded by the ] and ] Code in 2003. The approach to the ] is ], as opposed to ]; it is generally characterised by an insistence on formality and rationalisation, as opposed to practicality and informality. Normative legal act enters into force on the next day after its publication in the ''Teisės aktų registras'', unless it has a later entry into force date.<ref>{{cite web|title=Nuo 2014 m. sausio 1 d. teisės aktai oficialiai skelbiami Teisės aktų registre|url=http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=4443&p_d=143651&p_k=1|website=3.lrs.lt|access-date=24 February 2018|language=lt}}</ref>
	The ] is an integral part of the Lithuanian legal system since 1 May 2004.<ref>{{cite web|title=Nacionalinės teisės aktų derinimo su Europos Sąjungos teise metodiniai nurodymai|url=http://www.etd.lt/index.php?189546198|website=etd.lt|access-date=22 October 2004|archive-url=https://web.archive.org/web/20180218090653/http://www.etd.lt/index.php?189546198|archive-date=18 February 2018|url-status=dead}}</ref>
	Lithuania, after breaking away from the Soviet Union, had a difficult crime situation, however, the Lithuanian law enforcement agencies fought crime over the years, making Lithuania a reasonably safe country.<ref>{{cite web|title=LRT dokumentikos ciklas "Nematoma Lietuvos istorija" – apie valstybės pergalę prieš mafiją|url=http://www.lrt.lt/televizija/anonsai/22093/lrt-dokumentikos-ciklas-nematoma-lietuvos-istorija-apie-valstybes-pergale-pries-mafija|website=LRT|access-date=5 September 2016|language=lt|archive-url=https://web.archive.org/web/20180228223636/http://www.lrt.lt/televizija/anonsai/22093/lrt-dokumentikos-ciklas-nematoma-lietuvos-istorija-apie-valstybes-pergale-pries-mafija|archive-date=28 February 2018|url-status=dead}}</ref> Crime in Lithuania has been declining rapidly.<ref>{{cite web|url=https://www.osac.gov/Pages/ContentReportDetails.aspx?cid=21469|archive-url=https://web.archive.org/web/20170508011825/https://www.osac.gov/Pages/ContentReportDetails.aspx?cid=21469|url-status=dead|archive-date=8 May 2017|title=Lithuania 2017 Crime & Safety Report|date=8 May 2017}}</ref> Law enforcement in Lithuania is primarily the responsibility of local ''Lietuvos policija'' (Lithuanian Police) commissariats. They are supplemented by the ''Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinė Aras'' (Anti-Terrorist Operations Team of the Lithuanian Police ''Aras''), ''Lietuvos kriminalinės policijos biuras'' (Lithuanian Criminal Police Bureau), ''Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centras'' (Lithuanian Police Forensic Research Center) and ''Lietuvos kelių policijos tarnyba'' (Lithuanian Road Police Service).<ref>{{cite web|title=Lietuvos policija|url=https://policija.lrv.lt/|website=policija.lrv.lt|access-date=31 March 2018|language=lt}}</ref>
	], Vilnius]]
	In 2017, there were 63,846 crimes registered in Lithuania. Of these, thefts comprised a large part with 19,630 cases (13.2% less than in 2016). While 2,835 crimes were serious and very serious (crimes that may lead to more than six years imprisonment), which is 14.5% less than in 2016. In total, 129 homicides or attempted homicide occurred (19.9% less than in 2016), while serious bodily harm was registered 178 times (17.6% less than in 2016). Another problematic crime ] cases also decreased by 27.2% from 2016 numbers. Meanwhile, crimes in electronic data and information technology security fields noticeably increased by 26.6%.<ref>{{cite web|title=Užregistruota ir ištirta nusikalstamų veikų (2017 / Sausis – Gruodis)|url=https://www.ird.lt/lt/paslaugos/nusikalstamu-veiku-zinybinio-registro-nvzr-paslaugos/ataskaitos-1/nusikalstamumo-ir-ikiteisminiu-tyrimu-statistika-1/view_item_datasource?id=6763&datasource=18743|website=Ird.lt|access-date=31 March 2018|language=lt}}</ref> In the 2013 Special Eurobarometer, 29% of Lithuanians said that corruption affects their daily lives (EU average 26%). Moreover, 95% of Lithuanians regarded corruption as widespread in their country (EU average 76%), and 88% agreed that bribery and the use of connections is often the easiest way of obtaining certain public services (EU average 73%).<ref>{{cite book|title=Lithuania's EU Anti-Corruption Report|date=2014|publisher=European Commission|location=Brussels|pages=2–3|url=https://ec.europa.eu/home-affairs/sites/homeaffairs/files/what-we-do/policies/organized-crime-and-human-trafficking/corruption/anti-corruption-report/docs/2014_acr_lithuania_chapter_en.pdf}}</ref> Though, according to local branch of Transparency International, corruption levels have been decreasing over the past decade.<ref>{{cite web|title=Korupcija Lietuvoje: prarandame milijonus, jei ne milijardus|url=http://kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/korupcija-lietuvoje-prarandame-milijonus-jei-ne-milijardus-733110|website=kauno.diena.lt|access-date=7 February 2016}}</ref>
	] was suspended in 1996 and fully eliminated in 1998.<ref>{{cite web|title=Siūlymas grąžinti mirties bausmę pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai|url=https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/siulymas-grazinti-mirties-bausme-pripazintas-priestaraujanciu-konstitucijai.d?id=62993028|website=DELFI.lt|access-date=9 October 2013}}</ref> Lithuania has the highest number of prison inmates in the EU. According to scientist Gintautas Sakalauskas, this is not because of a high criminality rate in the country, but due to Lithuania's high repression level and the lack of trust of the convicted, who are frequently sentenced to a jail imprisonment.<ref>{{cite web|title=Kuo mažiau pasitikėjimo, tuo pilnesni kalėjimai: Lietuva kalinių skaičiumi pirmauja|url=https://www.lzinios.lt/lzinios/lietuva/kuo-maziau-pasitikejimo-tuo-pilnesni-kalejimai-lietuva-kaliniu-skaiciumi-pirmauja/248403|website=LZINIOS.lt|access-date=8 August 2017|archive-url=https://web.archive.org/web/20170812032325/http://lzinios.lt/lzinios/Lietuva/kuo-maziau-pasitikejimo-tuo-pilnesni-kalejimai-lietuva-kaliniu-skaiciumi-pirmauja/248403|archive-date=12 August 2017|url-status=dead}}</ref>
	===Administrative divisions===
	{{Main|Administrative divisions of Lithuania}}
	{{See also|Counties of Lithuania|Municipalities of Lithuania|Elderships of Lithuania}}
	{{Map of Counties of Lithuania|100px|float=right}}
	The current system of administrative division was established in 1994 and modified in 2000 to meet the requirements of the European Union. The country's ] (Lithuanian: singular – ''apskritis'', plural – ''apskritys'') are subdivided into ] (Lithuanian: singular – ''savivaldybė'', plural – ''savivaldybės''), and further divided into 500 ] (Lithuanian: singular – ''seniūnija'', plural – ''seniūnijos'').
	Municipalities have been the most important unit of administration in Lithuania since the system of ] (''apskrities viršininkas'') was dissolved in 2010.<ref name="county">{{in lang|lt}} , ] law database, 7 July 2009, Law no. XI-318.</ref> Some municipalities are historically called "district municipalities" (often shortened to "district"), while others are called "city municipalities" (sometimes shortened to "city"). Each has its own elected government. The election of municipality councils originally occurred every three years, but now takes place every four years. The council appoints ] to govern the elderships. Mayors have been directly elected since 2015; prior to that, they were appointed by the council.<ref>{{in lang|lt}} Justinas Vanagas, {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20171014091111/https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/seimas-iteisino-tiesioginius-meru-rinkimus.d?id=65139619 |date=14 October 2017 }}, Delfi.lt, 26 June 2014. Retrieved 26 March 2015.</ref>
			=== Vyriausybė ===
	Elderships, numbering over 500, are the smallest administrative units and do not play a role in national politics. They provide necessary local public services—for example, registering births and deaths in rural areas. They are most active in the social sector, identifying needy individuals or families and organizing and distributing welfare and other forms of relief.<ref name="elderates">{{in lang|lt}} , ] law database, 12 October 2000, Law no. VIII-2018. Retrieved 3 June 2006.</ref> Some citizens feel that elderships have no real power and receive too little attention, and that they could otherwise become a source of local initiative for addressing rural problems.<ref>{{in lang|lt}} Indrė Makaraitytė, , Atgimimas, Delfi.lt, 16 December 2004. Retrieved 4 June 2006.</ref>
			]]]
			Vykdomoji valdžia yra Vyriausybės rankose. Ją sudaro ] ir ministrai, vadovaujantys ministerijoms, kurių Lietuvoje yra 14.
			Ministrų kabineto sudėtis :<ref>http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=376048&p_query=&p_tr2=</ref>
	{| class="sortable wikitable" style="text-align:center; font-size:90%;"
			{| class="wikitable sortable"
			!Ministerija
			!Vardas, pavardė
			! colspan="2" |Partija
	|-		|-
			|]
	! style="width:170px;"|County !! style="width:70px;"|Area (km<sup>2</sup>)!! style="width:50px;"|Population (thousands) (2019)<ref name="Counties">{{cite web|title=BENDRASIS VIDAUS PRODUKTAS PAGAL APSKRITIS 2021 M.|url=https://osp.stat.gov.lt/informaciniai-pranesimai?eventId=285891|publisher=Statistics Lithuania|access-date=22 November 2018|language=lt|date=25 November 2016}}</ref>!! style="width:50px;"|Nominal GDP (billion EUR)<ref name="Counties" /> !! style="width:50px;"|GDP per capita (EUR)<ref name="Counties" />
			|]
			| style="background:#DDDDDD;" |
			|'''Nepriklausoma'''
	|-		|-
			|]
	| ]
			|]
	| 5,425
			| style="background:#F29402;" |
	| 134
			|]
	| 1.6
	| 11,500
	|-		|-
			|]
	| ]
			|]
	| 8,089
			| style="background:#00CED1;" |
	| 562
			|]
	| 11.6
	| 20,400
	|-		|-
			|]
	| ]
			|]
	| 5,209
			| style="background:#F6005E;" |
	| 319
			|]
	| 6.0
	| 18,400
	|-		|-
			|]
	| ]
			|]
	| 4,463
			| style="background:#00CED1;" |
	| 136
			|]
	| 1.6
	| 11,800
	|-		|-
			|]
	| ]
			|]
	| 7,881
			| style="background:#00CED1;" |
	| 221
			|]
	| 3.0
	| 14,100
	|-		|-
			|]
	| ]
			|]
	| 8,540
			| style="background:#F29402;" |
	| 261
			|]
	| 3.9
	| 15,000
	|-		|-
			|]
	| ]
			|]
	| 4,411
			| style="background:#00CED1;" |
	| 91
			|]
	| 1.1
	| 10,900
	|-		|-
			|]
	| ]
			|]
	| 4,350
			| style="background:#DDDDDD;" |
	| 130
			|Nepriklausomas
	| 1.8
	| 13,500
	|-		|-
			|]
	| ]
			|]
	| 7,201
			| style="background:#DDDDDD;" |
	| 124
			|Nepriklausomas
	| 1.4
	| 11,200
	|-		|-
			|]
	| ]
			|]
	| 9,731
			| style="background:#00CED1;" |
	| 820
			|]
	| 24.2
	| 29,800
	|-		|-
			|]
	! Lithuania
			|]
	! 65,300
			| style="background:#F6005E;" |
	! 2,828
			|]
	! 56.2
			|-
	! 20,000
			|]
			|]
			| style="background:#00CED1;" |
			|]
			|-
			|]
			|]
			| style="background:#00CED1;" |
			|]
			|-
			|]
			|]
			| style="background:#00CED1;" |
			|]
	|}		|}
			== Kariuomenė ==
	===Foreign relations===
			]
	{{Main|Foreign relations of Lithuania}}
			] sudaro keturių rūšių pajėgos: ], ], ], ] ir atskirieji vienetai (atskirieji batalionai, valdybos, junginiai, tarnybos, departamentai ir kt.). Nuo 2004 m. Lietuva priklauso ]. 2017 m. ]<nowiki/>r Lenkijoje dislokuota NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė. Šis sprendimas demonstruoja NATO aljanso solidarumą, vienybę ir yra patikimo atgrasymo ir pasiruošimo kolektyvinei gynybai išraiška. Nuo 1994 m. Lietuva dalyvauja tarptautinėse operacijose. Šiuo metu Lietuvos karių yra vykdomose operacijose ], ], ], ]. Lietuvos dalyvavimas tarptautinėse operacijose yra pagrįstas Lietuvos pasirašytomis kolektyvinės gynybos ir saugumo sutartimis. Vykdydama šiuos įsipareigojimus Lietuva prisideda prie tarptautinės bendruomenės pastangų stiprinti saugumą ir stabilumą euroatlantinėje erdvėje, tuo pačiu Lietuva įgyvendina savo užsienio politikos prioritetus.<ref>http://www.jungtinisstabas.lt/lt/vykdomos-to/{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. sausio mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> 2017 m. Lietuva pateko į geriausiai gynybą finansuojančių NATO šalių aštuntuką, lyginant su ekonomikos dydžiu, rodo Aljanso paskelbti duomenys. Šalis krašto apsaugai 2017 m. skyrė 1,77 proc. bendrojo vidaus produkto. Lietuva įsigijimams skiria kiek daugiau nei 31 proc. viso gynybos biudžeto ir pagal tai užima trečią vietą Aljanse. Lietuva ilgą laiką atsiliko nuo NATO sąjungininkų pagal išlaidas gynybai, bet pastaraisiais metais ėmė sparčiai didinti finansavimą. 2018 m. Lietuva gynybai numato skirti 2,06 proc. BVP ir pasiekti NATO reikalaujamą finansavimo standartą.<ref>https://lietuvosdiena.lrytas.lt/aktualijos/2017/06/30/news/lietuva-geriausiai-gynyba-finansuojanciu-nato-saliu-astuntuke-1819096/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20171201040246/https://lietuvosdiena.lrytas.lt/aktualijos/2017/06/30/news/lietuva-geriausiai-gynyba-finansuojanciu-nato-saliu-astuntuke-1819096/ |date=2017-12-01 }}</ref>
	Lithuania became a member of the United Nations on 18 September 1991, and is a signatory to a number of its organizations and other international agreements. It is also a member of the ], the ], ], as well as ] and its adjunct North Atlantic Coordinating Council. Lithuania gained membership in the ] on 31 May 2001, and joined the ] on 5 July 2018,<ref name="Lithuania's accession to the OECD">{{cite web |url=http://www.oecd.org/countries/lithuania/lithuania-accession-to-the-oecd.htm |publisher=]|title=Lithuania's accession to the OECD|date=5 July 2016|access-date=6 July 2016}}</ref> while also seeking membership in other Western organizations.
			== Administracinis suskirstymas ==
	Lithuania has established diplomatic relations with 149 countries.<ref>{{cite web |url=http://www.urm.lt/index.php?949836981 |title=Ministry of Foreign Affairs: List of countries with which Lithuania has established diplomatic relations |website=Urm.lt |access-date=2 January 2011 |archive-date=9 February 2014 |archive-url=https://web.archive.org/web/20140209094022/http://www.urm.lt/index.php?949836981 |url-status=dead }}</ref>
			{{main|Lietuvos administracinis suskirstymas}}
			]
	In 2011, Lithuania hosted the ] Ministerial Council Meeting. During the second half of 2013, Lithuania assumed the role of the ].
			Lietuvos teritorija suskirstyta į 60 ]. ]–] m. buvo 10 ], tačiau jos panaikintos kaip administraciniai vienetai, nors kaip teritoriniai vienetai dar išlikę (dažnai vadinamos regionais). Savivaldybėse yra 546 ], seniūnijos skirstomos į seniūnaitijas (nuo 2009 m.).
	]
	Lithuania is also active in developing cooperation among northern European countries. It is a member of the interparliamentary ], the intergovernmental ] and the ].
			Savivaldybės:
	Lithuania also cooperates with Nordic and the two other Baltic countries through the ] format. A similar format, NB6, unites Nordic and Baltic members of EU. NB6's focus is to discuss and agree on positions before presenting them to the Council of the European Union and at the meetings of EU foreign affairs ministers.
			{{Div col|cols=3}}
	The ] (CBSS) was established in ] in 1992 as an informal regional political forum. Its main aim is to promote integration and to close contacts between the region's countries. The members of CBSS are ], ], ], ], ], ], Lithuania, ], ], ], ], and the European Commission. Its observer states are ], ], ], ], ], ], ], the ], the ], and ].
			* ]
			* ]
			* ]
			* ]
			* ]
			* ]
			* ]
			* ]
			* ]
			* ]
			* ]
			* ]
			* ]
			* ]
			* ]
			* ]
			* ]
			* ]
			* ]
			* ]
			* ]
			* ]
			* ]
			* ]
			* ]
			* ]
			* ]
			* ]
			* ]
			* ]
			* ]
			* ]
			* ]
			* ]
			* ]
			* ]
			* ]
			* ]
			* ]
			* ]
			* ]
			* ]
			* ]
			* ]
			* ]
			* ]
			* ]
			* ]
			* ]
			* ]
			* ]
			* ]
			* ]
			* ]
			* ]
			* ]
			* ]
			* ]
			* ]
			* ]
			{{Div col end}}
			== Geografija ==
	The ] and Lithuania engage in political cooperation to attain mutual goals and to determine new trends and possibilities for joint cooperation. The council's information office aims to disseminate ] concepts and to demonstrate and promote Nordic cooperation.
			{{main|Lietuvos geografija}}
			]
			Lietuva yra ] šalis (Jungtinės Tautos ją priskiria ]i). Nuo Lietuvos teritorijos geografinio centro ties ]s iki ] yra 3870 km, iki pusiaujo apie 6130 km, iki ] – 1488 kilometrai. 26 km į šiaurę nuo Vilniaus, tarp ] kaimo ir ], yra ] nacionalinio geografijos instituto nustatytas ] (54° 54′ šiaurės platumos ir 25° 19′ rytų ilgumos). Labiausiai į rytus nutolusi Lietuvos vietovė yra ]s teritorijoje ties ] ir ] kaimais (26° 51′ rytų ]), į vakarus – ties ] (20° 56′ rytų ilgumos), į šiaurę – ]s teritorijoje ties ] kaimu (56° 27′ šiaurės ]), į pietus – ]s teritorijoje ties ] kaimu (53° 54′ šiaurės platumos). Toje pačioje geografinėje platumoje vakariau Lietuvos yra ], ] (] šiaurinė dalis), ryčiau – ] ir ] centrinės sritys, toje pačioje geografinėje ilgumoje šiauriau yra ], ], ], piečiau – Rytų ], ] vakarinė dalis, ], ], ].<ref>{{VLE|XII|7|]|Lietuva}}.</ref>
	]. Its representatives are on the right side.]]
	Lithuania, together with the five Nordic countries and the two other Baltic countries, is a member of the ] and cooperates in its NORDPLUS programme, which is committed to education.
			Lietuvos teritorija iš rytų į vakarus driekiasi 373 km, iš šiaurės į pietus – 276 km. Lietuva plotu (65,3 tūkst. km²) yra didesnė už ] (41,5 tūkst. km²), ] (30,5 tūkst. km²), ] (43,1 tūkst. km²), ] (41,2 tūkst. km²), ] (45,2 tūkst. km²), mažesnė – už ] (83,9 tūkst. km²), ] (78,9 tūkst. km²) ir beveik lygi su ] (64,6 tūkst. km²) ir ] (70,3 tūkst. km²).
	The Baltic Development Forum (BDF) is an independent nonprofit organization that unites large companies, cities, business associations and institutions in the Baltic Sea region. In 2010 the BDF's 12th summit was held in Vilnius.<ref>{{cite web|url=http://www.bdforum.org/|title=Home – Baltic Development Forum|website=Baltic Development Forum|access-date=18 October 2018}}</ref>
			Saulė Lietuvos rytuose teka 23 min. 20 sek. anksčiau negu vakaruose. Lietuvos laiko juosta yra PL + 2 h (kaip ], ], ], ]). Lietuvoje naudojama sezoninė laiko skaičiavimo kaita.<ref>{{VLE|XII|8|]|Lietuva}}</ref>
	] was highly supportive of Lithuanian independence, despite Lithuania's ] of its ].<ref>{{cite news |title=Situation of Polish minorities in Lithuania is a discrimination of EU citizens |url=http://media.efhr.eu/2017/05/09/situation-polish-minorities-lithuania-discrimination-eu-citizens/ |work=] |date=9 May 2017}}</ref><ref>{{cite news |title=Dyskryminacja Polaków na Litwie. Zbierają pieniądze na grzywnę |url=https://www.polskieradio.pl/5/3/Artykul/1028881,Dyskryminacja-Polakow-na-Litwie-Zbieraja-pieniadze-na-grzywne |work=] |date=20 January 2014}}</ref> The former ] leader and Polish President ] criticised the government of Lithuania over discrimination against the Polish minority and rejected Lithuania's ].<ref>" {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20171014092518/http://thenews.pl/1/10/Artykul/54645,Walesa-declines-Lithuanian-honour |date=14 October 2017 }}". Radio Poland. 7 September 2011.</ref> Lithuania maintains greatly warm mutual relations with ] and strongly supports its European Union and NATO aspirations.<ref>{{cite web|title=Valdo Adamkaus bulvaras Gruzijoje|url=http://global.truelithuania.com/lt/tag/valdas-adamkus-boulevard-in-anaklia-georgia/|website=True Lithuania|access-date=16 January 2018|language=lt-LT}}</ref><ref>{{cite web|title=Premjeras: Lietuvą ir Gruziją sieja daugiau nei paprasta draugystė|url=https://ministraspirmininkas.lrv.lt/lt/naujienos/premjeras-lietuva-ir-gruzija-sieja-daugiau-nei-paprasta-draugyste|website=MinistrasPirmininkas.LRV.lt|access-date=30 March 2017|language=lt}}</ref><ref>{{cite web|title=L. Linkevičius: esame pasirengę remti Gruziją ruošiantis ES Rytų partnerystės viršūnių susitikimui|url=https://ua.mfa.lt/default/lt/naujienos/l-linkevicius-esame-pasirenge-remti-gruzija-ruosiantis-es-rytu-partnerystes-virsuniu-susitikimui-|website=ua.mfa.lt|access-date=8 February 2017|language=lt|archive-date=23 June 2021|archive-url=https://web.archive.org/web/20210623222040/https://ua.mfa.lt/default/lt/naujienos/l-linkevicius-esame-pasirenge-remti-gruzija-ruosiantis-es-rytu-partnerystes-virsuniu-susitikimui-|url-status=dead}}</ref> During the ] in 2008, when the Russian troops were occupying the territory of Georgia and approaching towards the Georgian capital ], President ], together with the Polish and Ukrainian presidents, went to Tbilisi by answering to the Georgians request of the international assistance.<ref>{{cite web|title=V.Adamkus išskrenda į rusų okupuojamą Gruziją|url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/pasaulis/v.adamkus-isskrenda-i-rusu-okupuojama-gruzija-atnaujinta-07.36-val-57-2552|website=]|access-date=11 August 2008}}</ref><ref>{{cite web|title=V.Adamkus: mes esame su Gruzija|url=https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/vadamkus-mes-esame-su-gruzija.d?id=18078623|website=]|access-date=12 August 2008}}</ref> Shortly, Lithuanians and the ] also began collecting financial support for the war victims.<ref>{{cite web|title=Renkamos aukos nukentėjusiems nuo karo Gruzijoje|url=https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/renkamos-aukos-nukentejusiems-nuo-karo-gruzijoje.d?id=18053959|website=]|access-date=11 August 2008}}</ref><ref>{{cite web|title=Bažnyčia ragina nelikti abejingiems karui Gruzijoje|url=https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/baznycia-ragina-nelikti-abejingiems-karui-gruzijoje.d?id=18071947|website=]|access-date=11 August 2008}}</ref>
			Gamtinės geografijos požiūriu, Lietuva yra vidutinių platumų šalis ] vakarinėje dalyje, pereinamojo iš ] į ] klimato, Rytų Europos mišriųjų miškų geografinėje zonoje.
	In 2004–2009, ] served as ] within the ]-led Commission.<ref>{{cite web |last1=Maurer |first1=Andreas |last2=Reichel |first2=Sarah |last3=Jonas |first3=Alexandra |title=The Future European Commission The Debate Regarding Leadership, Collegiality and Tasks |url=https://www.swp-berlin.org/publications/products/comments/comments2004_25_mrr_ks.pdf |access-date=28 October 2022}}</ref><ref>{{Cite web|last=Hollar|first=Sherman|date=1 June 2012|title=Dalia Grybauskaite president of Lithuania|url=https://www.britannica.com/biography/Dalia-Grybauskaite|access-date=25 June 2021|website=Britannica}}</ref>
			Laukai ir pievos užima 57 proc., ] ir ] – 30 %, ]s – 3 %, vidaus vandenys – 4 %, kitos žemės – 6 % teritorijos.
	In 2013, Lithuania was elected to the ] for a two-year term,<ref>{{cite web|url=https://www.un.org/apps/news/story.asp?NewsID=46277&Cr=security+council&Cr1=#.UmFPr1OWDtk |title=Chad, Chile, Lithuania, Nigeria and Saudi Arabia elected to serve on UN Security Council |website=Un.org |date=17 October 2013 |access-date=30 April 2016}}</ref> becoming the first ] country elected to this post. During its membership, Lithuania actively supported ] and often condemned ] for the ], immediately earning vast Ukrainians esteem.<ref>{{cite web|url=http://uatoday.tv/geopolitics/lithuania-calls-un-security-council-meeting-on-ukraine-403385.html|title=Lithuania calls UN Security Council meeting on Ukraine|website=Uatoday.tv|access-date=2 May 2016}}</ref><ref>{{cite web|last1=Lankininkaitė|first1=Rūta|title=Ukrainiečiai: Lietuva – mums pavyzdys|url=https://www.delfi.lt/news/daily/world/ukrainieciai-lietuva-mums-pavyzdys.d?id=67403332|website=], ]|access-date=11 March 2015}}</ref> As the ] progressed, President Dalia Grybauskaitė has compared the Russian President ] to ] and to ], she has also called Russia a "terrorist state".<ref>{{cite web|url=http://www.politico.eu/article/the-baltic-iron-lady-putins-solitary-foe-dalia-grybauskaite/|title=The Baltic 'Iron Lady': Putin's solitary foe|website=Politico.eu|date=21 May 2015|access-date=2 May 2016}}</ref>
	In 2018 Lithuania, along with Latvia and Estonia were awarded the {{ill|Peace of Westphalia Prize|de|Internationaler Preis des Westfälischen Friedens}} – for their exceptional model of democratic development and contribution to peace in the continent.<ref>{{cite web |title=Prestigious Peace of Westphalia Prize – for Lithuania and the Baltic states |url=https://www.lrp.lt/en/press-centre/press-releases/prestigious-peace-of-westphalia-prize-for-lithuania-and-the-baltic-states/29212 |website=Lrp.lt |access-date=14 July 2018 |archive-date=3 July 2021 |archive-url=https://web.archive.org/web/20210703111813/https://www.lrp.lt/en/press-centre/press-releases/prestigious-peace-of-westphalia-prize-for-lithuania-and-the-baltic-states/29212 |url-status=dead }}</ref> In 2019 Lithuania condemned the ].<ref>{{cite news |title=EU condemning Turkey is only the beginning, says Lithuanian Foreign Minister |url=https://www.lrt.lt/naujienos/news-in-english/19/1106677/eu-condemning-turkey-is-only-the-beginning-says-lithuanian-foreign-minister |work=LRT RADIJAS |date=14 October 2019}}</ref> In December 2021, Lithuania reported that in an escalation of the diplomatic spat with ] over its ],<ref>{{cite web |last1=Lau |first1=Stuart |last2=Moens |first2=Barbara |title=China's trade attack on Lithuania exposes EU's powerlessness |url=https://www.politico.eu/article/china-trade-attack-on-lithuania-exposes-eu-powerlessness/ |website=politico.eu |publisher=Politico |date=16 December 2021}}</ref> China had stopped all imports from Lithuania.<ref>{{cite news |title=China blocking EU imports with Lithuanian components over Taiwan row, says Brussels |url=https://www.euronews.com/2021/12/24/china-blocking-eu-imports-with-lithuanian-components-over-taiwan-row-says-brussels |work=Euronews |date=24 December 2021}}</ref>
			=== Klimatas ===
	The 2023 ] will be held in the Lithuanian capital ].<ref>{{cite web |title=Lithuania to host 2023 NATO summit, first event 'of such a scale' |url=https://www.lrt.lt/en/news-in-english/19/1431705/lithuania-to-host-2023-nato-summit-first-event-of-such-a-scale |website=] |access-date=15 June 2021 |date=15 June 2021}}</ref>
			{{main|Lietuvos klimatas}}
			]
			{| class="mw-collapsible" style="margin: 1em 1em 1em 0; background: #f9f9f9; border: 1px #aaa solid; border-collapse: collapse; font-size: 95%;" cellspacing="0" cellpadding="4" {{Graži lentelė}}
	Lithuania’s president ] called for more NATO troops on 22 April 2022, saying NATO should increase its deployment of troops in Lithuania and elsewhere on Europe's eastern flank following ], during a meeting in Vilnius.<ref>{{Cite web |title=Lithuania's president calls for more NATO troops |url=https://wtvbam.com/2022/04/22/lithuanias-president-calls-for-more-nato-troops/ |access-date=2022-04-22 |website=WTVB {{!}} 1590 AM · 95.5 FM {{!}} The Voice of Branch County |language=en}}</ref>
			|-----
			| height="25" colspan="13" bgcolor="#E7EEF1" | <div align="center">'''Vidutinė daugiametė temperatūra Lietuvoje (°C)'''</div>
			|-----
			| width="110" bgcolor="#E7EEF1" | <div align="center" class="style2">Mėnesis</div>
			| width="55" bgcolor="#E7EEF1" | <div align="center">Sau</div>
			| width="55" bgcolor="#E7EEF1" | <div align="center">Vas</div>
			| width="55" bgcolor="#E7EEF1" | <div align="center">Kov</div>
			| width="55" bgcolor="#E7EEF1" | <div align="center">Bal</div>
			| width="55" bgcolor="#E7EEF1" |<div align="center">Geg</div>
			| width="55" bgcolor="#E7EEF1" | <div align="center">Bir</div>
			| width="52" bgcolor="#E7EEF1" | <div align="center">Lie</div>
			| width="55" bgcolor="#E7EEF1" | <div align="center">Rug</div>
			| width="51" bgcolor="#E7EEF1" | <div align="center">Rug</div>
			| width="55" bgcolor="#E7EEF1" | <div align="center">Spa</div>
			| width="55" bgcolor="#E7EEF1" | <div align="center">Lap</div>
			| width="64" bgcolor="#E7EEF1" | <div align="center">Gru</div>
			|-----
			| width="110" bgcolor="#E7EEF1" | <div align="center" class="style2">Vidutinė šilčiausia</div>
			| width="55" bgcolor="FD7339" | <div align="center">-2 </div>
			| width="55" bgcolor="FD7339" | <div align="center">-2</div>
			| width="55" bgcolor="FD7339" | <div align="center">+5</div>
			| width="55" bgcolor="FD7339" | <div align="center">+14</div>
			| width="55" bgcolor="FD7339" | <div align="center">+15</div>
			| width="55" bgcolor="FD7339" | <div align="center">+16,4</div>
			| width="52" bgcolor="FD7339" | <div align="center">+17,5</div>
			| width="55" bgcolor="FD7339" | <div align="center">+15</div>
			| width="51" bgcolor="FD7339" | <div align="center">+13</div>
			| width="55" bgcolor="FD7339" | <div align="center">+10</div>
			| width="55" bgcolor="FD7339" | <div align="center">+5</div>
			| width="64" bgcolor="FD7339" | <div align="center">0</div>
			|-----
			| width="110" bgcolor="#E7EEF1" | <div align="center" class="style2">Vidutinė vėsiausia</div>
			| bgcolor="D6E4F7" | <div align="center">-5</div>
			| bgcolor="D6E4F7" | <div align="center">-5</div>
			| bgcolor="D6E4F7" | <div align="center">-2</div>
			| bgcolor="D6E4F7" | <div align="center">0</div>
			| bgcolor="D6E4F7" | <div align="center">+8</div>
			| bgcolor="D6E4F7" | <div align="center">+10</div>
			| bgcolor="D6E4F7" | <div align="center">+11</div>
			| bgcolor="D6E4F7" | <div align="center">+10</div>
			| bgcolor="D6E4F7" | <div align="center">+8</div>
			| bgcolor="D6E4F7" | <div align="center">+2</div>
			| bgcolor="D6E4F7" | <div align="center">0</div>
			| bgcolor="D6E4F7" | <div align="center">-5</div>
			|}
			Lietuvos ] yra vidutiniškai šiltas vidutinių platumų, iš ] pereinantis į ]. Žemyninis klimatas ryškesnis šalies rytuose. Lietuva yra vėsiojo vidutinio klimato zonoje, su vidutinio šiltumo vasaromis, bei vidutinio šaltumo žiemomis. Vidutinė liepos mėnesio temperatūra yra apie 17 °C, o žiemą apie -5 °C, o intervalas tarp temperatūrų yra apie 20 °C. Lietuvoje būna labai karštų vasarų, kai oras sušyla iki 30 °C, o taip pat ir labai šaltų žiemų, kai oras atšąla iki -20 °C, o naktimis ir iki -30 °C. Daugiausiai kritulių iškrenta vasarą (iki 50 % metinio kritulių kiekio). Mažiau kritulių tenka ], ]i ir ]. Mažiausiai kritulių tenka pavasariui, nes dažniausiai vyrauja ].
			=== Temperatūrų rekordai ===
	===Military===
			] yra aukščiausios Europoje dreifuojančios ] smėlio kopos (] ]).<ref>{{cite web |title=Nida and The Curonian Spit, The Insider's Guide to Visiting |url=https://maptrotting.com/nida-guide-baltic-coast/ |website=MapTrotting |accessdate= 2019-01-03 |date=2016-09-23}}</ref>]]
	{{Main|Lithuanian Armed Forces}}
	] allies during Iron Sword 2014]]
	]s in ]. An ] stands out with a ].]]
	The Lithuanian Armed Forces is the name for the unified armed forces of ], ], ], ] and other units: Logistics Command, Training and Doctrine Command, Headquarters Battalion, ]. Directly subordinated to the ] are the ] and Military Police. The Reserve Forces are under command of the ].
			Lietuvos temperatūrų rekordai pagal mėnesius. Absoliutūs metų karščio ir šalčio rekordai paryškinti ir pabraukti.<ref>, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos</ref>
	The Lithuanian Armed Forces consist of some 20,000 active personnel, which may be supported by ].<ref>{{cite book |last=IISS |title=The Military Balance 2019|year=2019 |publisher=Routledge |isbn=978-1-85743-988-5}}</ref> Compulsory ] ended in 2008 but was reintroduced in 2015.<ref>{{Cite web|url=https://en.delfi.lt/politics/conscription-notices-to-be-sent-to-37-000-men-in-lithuania.d?id=67940028|title=Conscription notices to be sent to 37,000 men in Lithuania|website=DELFI}}</ref> The Lithuanian Armed Forces currently have deployed personnel on international missions in Afghanistan, Kosovo, Mali and Somalia.<ref>{{cite web |url=http://kariuomene.kam.lt/download/65839/atnaujintas%20factsheet'as%20apie%20to%202014%2007.pdf |title=Lietuvos dalyvavimas tarptautinėse operacijose |date=10 July 2014 |access-date=20 May 2015 |archive-date=23 May 2015 |archive-url=https://web.archive.org/web/20150523051822/http://kariuomene.kam.lt/download/65839/atnaujintas%20factsheet%27as%20apie%20to%202014%2007.pdf |url-status=dead }}</ref>
			{| class="wikitable"
	Lithuania became a full member of ] in March 2004. ] of NATO members are deployed in ] and ].
			|-----
			| height="25" colspan="13" bgcolor="#f9f9f9" | <div align="center">'''Lietuvos temperatūrų rekordai (°C)'''</div>
			|-----
			| width="120" bgcolor="#E7EEF1" | <div align="center" class="style2">Mėnesis</div>
			| width="55" bgcolor="#E7EEF1" | <div align="center">Sau</div>
			| width="55" bgcolor="#E7EEF1" | <div align="center">Vas</div>
			| width="55" bgcolor="#E7EEF1" | <div align="center">Kov</div>
			| width="55" bgcolor="#E7EEF1" | <div align="center">Bal</div>
			| width="55" bgcolor="#E7EEF1" | <div align="center">Geg</div>
			| width="55" bgcolor="#E7EEF1" | <div align="center">Bir<ref>, meteo.lt</ref></div>
			| width="52" bgcolor="#E7EEF1" | <div align="center">Lie</div>
			| width="55" bgcolor="#E7EEF1" | <div align="center">Rug</div>
			| width="51" bgcolor="#E7EEF1" | <div align="center">Rug</div>
			| width="55" bgcolor="#E7EEF1" | <div align="center">Spa</div>
			| width="55" bgcolor="#E7EEF1" | <div align="center">Lap</div>
			| width="64" bgcolor="#E7EEF1" | <div align="center">Gru</div>
			|-----
			| width="110" bgcolor="#E7EEF1" | <div align="center" class="style2">Karščio rekordai</div>
			| width="55" bgcolor="FFBB70" | <div align="center">+12,6 </div>
			| width="55" bgcolor="FFA264" | <div align="center">+16,5</div>
			| width="55" bgcolor="FD7339" | <div align="center">+21,8</div>
			| width="55" bgcolor="FC5425" | <div align="center">+31,0</div>
			| width="55" bgcolor="FC2A25" | <div align="center">+34</div>
			| width="55" bgcolor="FC2A25" | <div align="center">+35,7</div>
			| width="52" bgcolor="FD0009" | <div align="center"><u>'''+37,5'''</u></div>
			| width="55" bgcolor="FD0009" | <div align="center">+37,4</div>
			| width="51" bgcolor="FC2A25" | <div align="center">+35,1</div>
			| width="55" bgcolor="FD7339" | <div align="center">+26</div>
			| width="55" bgcolor="FFA264" | <div align="center">+18,5</div>
			| width="64" bgcolor="FFBB70" | <div align="center">+15,6</div>
			|-----
			| width="110" bgcolor="#E7EEF1" | <div align="center" class="style2">Šalčio rekordai</div>
			| bgcolor="0A427E" | <div align="center"><span style="color:white;">-40,5</span></div>
			| bgcolor="0A427E" | <div align="center"><span style="color:white;"><u>'''-42,9'''</u></span></div>
			| bgcolor="2467B4" | <div align="center"><span style="color:white;">-37,5</span></div>
			| bgcolor="6289CB" | <div align="center"><span style="color:white;">-23,0</span></div>
			| bgcolor="96B8E8" | <div align="center"><span style="color:white;">-6,8</span></div>
			| bgcolor="D6E4F7" | <div align="center">-2,8</div>
			| bgcolor="FEFFB9" | <div align="center">+0,9</div>
			| bgcolor="D6E4F7" | <div align="center">-2,9</div>
			| bgcolor="B2D5F4" | <div align="center">-6,3</div>
			| bgcolor="96B8E8" | <div align="center"><span style="color:white;">-19,5</span></div>
			| bgcolor="6289CB" | <div align="center"><span style="color:white;">-23</span></div>
			| bgcolor="0A427E" | <div align="center"><span style="color:white;">-34</span></div>
			|}
			=== Kraštovaizdis ===
	Since the summer of 2005, Lithuania has been part of the ] in Afghanistan (ISAF), leading a ] (PRT) in the town of ] in the province of ]. The PRT includes personnel from ], Iceland and the ]. There are also ] units in Afghanistan, placed in ]. Since joining international operations in 1994, Lithuania has lost two soldiers: Lt. Normundas Valteris fell in ], as his patrol vehicle drove over a mine. Sgt. Arūnas Jarmalavičius was fatally wounded during an attack on the camp of his Provincial Reconstruction Team in ].<ref>{{in lang|lt}} {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20181018173406/http://kariuomene.kam.lt/en/international_operations_1446/in_remembrance.html |date=18 October 2018 }}. Kariuomene.kam.lt. Retrieved on 24 December 2011.</ref>
			Lietuvos kraštovaizdžio tipai:
			* molingosios lygumos – 55,2 proc;
			* kalvotos moreninės aukštumos – 21,2 proc;
			* smėlingosios lygumos – 17,8 proc;
			* upių slėniai – 3,6 proc;
			* pajūrio lygumos – 2,2 proc.
			=== Upės ir ežerai ===
	The Lithuanian National Defence Policy aims to guarantee the preservation of the ] and ] of the state, the ] of its land, territorial waters and airspace, and its constitutional order. Its main strategic goals are to defend the country's interests, and to maintain and expand the capabilities of its armed forces so they may contribute to and participate in the missions of NATO and European Union member states.<ref name="WB">{{cite web |url=http://www.kam.lt/kam/download/7963/bk-en1.pdf |title=White Paper Lithuanian defence policy |language=lt |website=Kam.lt |access-date=25 April 2010 |archive-date=4 March 2016 |archive-url=https://web.archive.org/web/20160304031046/http://www.kam.lt/kam/download/7963/bk-en1.pdf |url-status=dead }}</ref>
			Lietuvoje yra apie 3 tūkstančius upių ir ežerų.<ref>Lithuania. Microsoft Encarta Premium 2009. žr. 2008 rugpjūčio 3 d.</ref> Bendras upių ir kanalų vagų ilgis Lietuvoje – 76 800 km. Didžiausia upė – ], kurio ištakos yra Baltarusijoje. Nemuno baseinas apima apie 70 proc. šalies teritorijos. Ilgiausia tik Lietuvos teritorija tekanti upė yra ]. Pagrindinis upių vandens šaltinis yra krituliai, po žiemos tirpstantis sniegas neretai sukelia upių potvynius. Lietuvoje paplitusios pelkės, ypač šiaurinėje ir vakarinėje dalyje, nors dauguma yra nusausintos.
			]
	The ] is responsible for combat forces, ], and intelligence operations. The 5,000 ] fall under the ]'s supervision and are responsible for border protection, passport and customs duties, and share responsibility with the ] for ] and drug trafficking interdiction. A special security department handles VIP protection and ]. In 2015 ] was created. Paramilitary organisation ] acts as a civilian self-defence institution.
			{|
			|width=15% valign="top"|
			Ilgiausios ]:
			# ] – 937 km (Lietuvos teritorijoje – 475 km),
			# ] – 510 km (234 km),
			# ] – 343 km (161 km),
			# ] – 298 km (209 km),
			# ] – 284 km (133 km).
			|width=15% valign="top"|
			Didžiausi ]:
	According to NATO, in 2020, Lithuania allocated 2.13% of its ] to the national defense.<ref name="nato-lt-spending">{{cite web|title=Defence Expenditure of NATO Countries (2013-2020)|url=https://www.nato.int/nato_static_fl2014/assets/pdf/2021/3/pdf/210316-pr-2020-30-en.pdf|publisher=NATO|date=2021-03-16|access-date=2021-04-23}}</ref> For a long time, especially after the ] in 2008, Lithuania lagged behind NATO allies in terms of defence spending. However, in recent years it has begun to rapidly increase the funding, exceeding the NATO guideline of 2% in 2019.
			# ] – 44,8 km²;
			# ] – 24,0 km²;
			# ] – 23,3 km²;
			# ] – 13,4 km²;
			# ] – 12,9 km².
			|}
			=== Lietuvos reljefas ===
	==Economy==
			]
	{{Main|Economy of Lithuania}}
	]
			{|
	]
			|width=15% valign="top"|
	Lithuania has an open and ] that is classified as ] by the ].<ref>{{cite web|url=https://datahelpdesk.worldbank.org/knowledgebase/articles/906519|archive-url=https://web.archive.org/web/20180111190936/https://datahelpdesk.worldbank.org/knowledgebase/articles/906519|url-status=dead|archive-date=11 January 2018|title=World Bank Country and Lending Groups – World Bank Data Help Desk|date=11 January 2018|website=Datahelpdesk.worldbank.org}}</ref>
			Reljefą sudaro:
	According to data from 2016, the three largest sectors in Lithuanian economy are – services (68.3% of GDP), industry (28.5%) and agriculture (3.3%).<ref>{{cite web|url=https://www.cia.gov/the-world-factbook/countries/lithuania/|title=GDP – composition, by sector of origin|access-date=19 March 2018}}</ref> ] ] ranks Lithuania 41st (of 137 ranked countries).
			* ],
			* ],
			* ],
			* ],
			* ],
			* ],
			* ],
			* ],
			* dalis ] ir ] aukštumų.
			|width=15% valign="top"|
			==== Kalvos ====
	Lithuania joined ] in 2004,<ref>{{cite web|url=https://www.nato.int/invitees2004/lithuania/chronology.htm|archive-url=https://web.archive.org/web/20180111192030/https://www.nato.int/invitees2004/lithuania/chronology.htm|url-status=dead|archive-date=11 January 2018|title=7 Invitees – Lithuania|date=11 January 2018|website=Nato.int}}</ref> EU in 2004,<ref>{{cite web|url=https://europa.eu/european-union/about-eu/countries/member-countries_en|archive-url=https://web.archive.org/web/20180111191856/https://europa.eu/european-union/about-eu/countries/member-countries_en|url-status=dead|archive-date=11 January 2018|title=EUROPA – EU member countries in brief – European Union|date=11 January 2018|website=Europa.eu}}</ref> ] in 2007<ref>{{cite web|url=https://il.mfa.lt/il/en/travel-and-residence/coming-to-lithuania/lithuania-in-the-schengen-area|archive-url=https://web.archive.org/web/20180111191923/https://il.mfa.lt/il/en/travel-and-residence/coming-to-lithuania/lithuania-in-the-schengen-area|url-status=dead|archive-date=11 January 2018|title=Lithuania in the Schengen area – Coming to Lithuania – Travel and Residence – Ministry of Foreign Affairs|date=11 January 2018}}</ref> and ] in 2018.<ref name="Lithuania's accession to the OECD"/>
			] absoliutūs aukščiai:
			# ] – 293,8 m;
	On 1 January 2015, the euro became the national currency, replacing ] at the rate of EUR 1.00 = LTL 3.45280.<ref name=iso4217news2014>{{cite web | url=http://www.currency-iso.org/dam/downloads/dl_currency_iso_amendment_159.docx | title=ISO Currency – ISO 4217 Amendment Number 159 | publisher=SIX Interbank Clearing | work=Currency Code Services – ISO 4217 Maintenance Agency | date=15 August 2014}}</ref>
			# ] – 293,6 m;
			# ] – 293,4 m;
			# ] – 288,9 m;
			# ] – 284,8 m.
			|}
			=== Miškai ===
	Agricultural products and food comprise 18.3% of exports; other major sectors include chemical products and plastics (17.8%), machinery and appliances (15.8%), mineral products (14.7%), wood and furniture (12.5%).<ref>{{cite web|url=https://www.enterpriselithuania.com/en/lithuanian-export-map/2017-2/|title=Lithuanian export map|website=Enterpriselithuania.com|access-date=7 April 2018}}</ref> According to data from 2016, more than half of all Lithuanian exports go to 7 countries including Russia (14%), Latvia (9.9%), Poland (9.1%), Germany (7.7%), Estonia (5.3%), Sweden (4.8%) and United Kingdom (4.3%).<ref>{{cite web|url=https://atlas.media.mit.edu/en/visualize/tree_map/hs92/export/ltu/show/all/2016/|title=Where does Lithuania export to? (2016)|access-date=19 March 2018|archive-date=24 October 2017|archive-url=https://web.archive.org/web/20171024223637/http://atlas.media.mit.edu/en/visualize/tree_map/hs92/export/ltu/show/all/2016/|url-status=dead}}</ref> Exports equaled 81.31 percent of Lithuania's GDP in 2017.<ref>{{cite web|url=https://wits.worldbank.org/CountryProfile/en/country/LTU/startyear/LTST/endyear/LTST/indicator/NE-EXP-GNFS-ZS|title=Lithuania Exports of goods and services % of GDP 1988–2017 |access-date=1 October 2019}}</ref>
			]]]
			{{main|Lietuvos miškai}}
			{|
	Lithuanian GDP experienced very high real growth rates for decade up to 2009, peaking at 11.1% in 2007. As a result, the country was often termed as a ]. However, in 2009 due to a ] marked experienced a drastic decline – GDP contracted by 14.9%<ref>{{cite web |url=https://www.seb.lt/sites/default/files/web/document/lietuvos_ekonomikos_apzvalga_LMR/lmr58_0.pdf |title=Lithuanian Macroeconomic Review No 58 |publisher=SEB |date=December 2014 |access-date=22 May 2015 |archive-date=8 March 2021 |archive-url=https://web.archive.org/web/20210308134859/https://www.seb.lt/sites/default/files/web/document/lietuvos_ekonomikos_apzvalga_LMR/lmr58_0.pdf |url-status=dead }}</ref> and unemployment rate reached 17.8% in 2010.<ref>{{cite web | url=https://www.seb.lt/documents/660/662 | title="Lietuvos makroekonomikos apžvalga" nr. 62 | publisher=SEB | date=April 2014 | access-date=7 September 2016 | archive-date=3 July 2021 | archive-url=https://web.archive.org/web/20210703115931/https://www.seb.lt/documents/660/662 | url-status=dead }}</ref> After the decline of 2009, Lithuanian annual economic growth has been much slower compared to pre-2009 years. According to IMF, financial conditions are conducive to growth and financial soundness indicators remain strong. The public debt ratio in 2016 fell to 40 percent of GDP, to compare with 42.7 in 2015 (before global finance crisis – 15 percent of GDP in 2008).<ref>{{cite web |url=https://www.imf.org/~/media/Files/Publications/CR/2017/cr17177.ashx |title= REPUBLIC OF LITHUANIA. 2017 ARTICLE IV CONSULTATION—PRESS RELEASE AND STAFF REPORT | publisher=IMF | format=PDF | page=4 | access-date=28 March 2018}}</ref>
			|width=15% valign="top"|
			Didžiausi ] masyvai:
			* ] (]-] miškai) – 1450 km²;
			* ] – 911 km²;
			* ] – 587 km²;
			* ] (]-]s miškai) – 427 km²;
			* ] – 375 km².
			|width=15% valign="top"|
			Miškų plotų pasiskirstymas pagal vyraujančias ] rūšis (procentais):
	]
			* ] – 37,6;
			* ] – 24,0;
			* ] – 19,5;
			* ] – 5,6;
			* ] – 5,6;
			* ] – 2,7;
			* ] – 2,6;
			* ] – 1,8;
			* kiti medžiai – 0,6.
			|}
			== Ekonomika ==
	On average, more than 95% of all ] in Lithuania comes from ] countries. Sweden is historically the largest investor with 20% – 30% of all FDI in Lithuania.<ref>{{cite web|url=https://www.lb.lt/lt/tiesiogines-uzsienio-investicijos-lietuvoje-pagal-sali-1|archive-url=https://web.archive.org/web/20180109194528/https://www.lb.lt/lt/tiesiogines-uzsienio-investicijos-lietuvoje-pagal-sali-1|url-status=dead|archive-date=9 January 2018|title=Tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje pagal šalį – Lietuvos bankas|date=9 January 2018}}</ref> FDI into Lithuania spiked in 2017, reaching its highest ever recorded number of greenfield investment projects. In 2017, Lithuania was third country, after ] and ] by the average job value of investment projects.<ref>{{cite web |last1=Dencik |first1=Jacob |last2=Spee |first2=Roel |title=Global Location Trends – 2018 Annual Report: Getting ready for Globalization 4.0 |url=https://public.dhe.ibm.com/common/ssi/ecm/93/en/93017793usen/93017793usen-00_93017793USEN.pdf |publisher=IBM Institute for Business Value |pages=7 |date=July 2018 |quote=Ireland continues to lead the world for attracting high-value investment, generating substantial inward investment with strengths in key high-value sectors such as ICT, financial and business services and life sciences. But Singapore is now a close second, with Lithuania and Switzerland right behind. |access-date=15 September 2018 |archive-url=https://web.archive.org/web/20190410223308/https://public.dhe.ibm.com/common/ssi/ecm/93/en/93017793usen/93017793usen-00_93017793USEN.pdf |archive-date=10 April 2019 |url-status=dead }}</ref>
			{{main|Lietuvos ekonomika}}
	The US was the leading source country in 2017, 24.59% of total FDI. Next up are Germany and the UK, each representing 11.48% of total project numbers.<ref>{{cite web|url=https://www.fdiintelligence.com/Trend-Tracker/Lithuania-FDI-skyrockets-in-2017|title=Lithuania FDI skyrockets in 2017|access-date=21 March 2018}}</ref> Based on the Eurostat's data, in 2017, the value of Lithuanian exports recorded the most rapid growth not only in the Baltic countries, but also across Europe, which was 16.9 per cent.<ref>{{cite web |title=Lithuanian exports which grew most across Europe last year will beat value records this year |url=https://www.verslilietuva.lt/en/news/lithuanian-exports-grew-across-europe-last-year-will-beat-value-records-year/ |website=www.verslilietuva.lt |access-date=24 November 2018}}</ref>
			Po nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. prasidėjo sovietinės ekonomikos transformacija į laisvos rinkos ekonomiką. 2000–2008 m. vyravo spartus BVP augimas. 2003 m. BVP augimas pasiekė rekordinius 10,3 proc. 2009 m. pasaulinės ekonominės krizės metu Lietuvos BVP krito 14,8%.<ref> {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160113225755/http://www.ukmin.lt/uploads/documents/Apzvalgos/2013%20m.%20VASARIS%20-%20m%C4%97nesin%C4%97%20ap%C5%BEvalga.pdf |date=2016-01-13 }}</ref> Nuo 2010 m. ekonomika vėl ėmė kilti. 2013 m. Pasaulio bankas Lietuvą priskyrė prie išsivysčiusių šalių, o 2015 m. Tarptautinis Valiutos Fondas Lietuvai suteikė „pažengusios ekonomikos“ statusą. Lietuva turi labai aukštą Žmogaus raidos indeksą ir yra pažengusi daugelyje sričių. Lietuva Europos Sąjungoje užima pirmą vietą pagal konkurencingumo augimą, 28 vietą pasaulyje pagal lyčių lygybę (lenkia tokias šalis kaip Ispanija, Prancūzija, Estija ar Rusija), 32 vietą pagal spaudos laisvę (lenkia tokias šalis kaip JAV, Jungtinė Karalystė ar Rusija), 43 vietą pasaulyje pagal Transparency International sudaromą Korupcijos suvokimo indeksą, lenkdama tokias šalis kaip Italija, Graikija ir Čekija, toli palikdama tokias šalis kaip Rusija, Meksika ar Brazilija. 2015 m. sausio 1 d. Lietuva tapo eurozonos nare, ] pakeitė nuo 1993 m. galiojusią nacionalinę valiutą ].<ref></ref>
	In the period between 2004 and 2016, one out of five Lithuanians emigrated, primarily due to insufficient income for residents;<ref>{{cite web|url=https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/ieskodami-darbuotoju-jau-verciasi-per-galva-net-tokiomis-algomis-nepavyksta-sugundyti.d?id=77973215|title=Ieškodami darbuotojų jau verčiasi per galvą: net tokiomis algomis nepavyksta sugundyti|language=lt|website=delfi.lt|access-date=13 May 2018}}</ref> secondarily seeking to study abroad. Long term emigration and economy growth has resulted in a noticeable shortage in the labor market<ref>{{cite web|url=https://www.delfi.lt/verslas/verslas/emigracija-smogia-negailestingai-lietuvoje-vis-labiau-truksta-darbuotoju.d?id=75467805|archive-url=https://web.archive.org/web/20180111194908/https://www.delfi.lt/verslas/verslas/emigracija-smogia-negailestingai-lietuvoje-vis-labiau-truksta-darbuotoju.d?id=75467805|url-status=dead|archive-date=11 January 2018|title=Emigracija smogia negailestingai: Lietuvoje vis labiau trūksta darbuotojų – DELFI Verslas|date=11 January 2018}}</ref> and growth in salaries being larger than growth in labor efficiency.<ref name="archive org 11">{{cite web|url=https://verslas.lrytas.lt/izvalgos-ir-nuomones/2017/06/13/news/ekspertai-ispeja-virs-lietuvos-ekonomikos-kaupiasi-debesys-1665764/|archive-url=https://web.archive.org/web/20180111195018/https://verslas.lrytas.lt/izvalgos-ir-nuomones/2017/06/13/news/ekspertai-ispeja-virs-lietuvos-ekonomikos-kaupiasi-debesys-1665764/|url-status=dead|archive-date=11 January 2018|title=Ekonomistai įspėja: virš Lietuvos kaupiasi debesys|date=11 January 2018}}</ref> Unemployment rate in 2017 was 8.1%.<ref>{{cite web|title=Lithuania: Unemployment rate from 2007 to 2017|url=https://www.statista.com/statistics/375259/unemployment-rate-in-lithuania/|website=Statista.com|access-date=7 April 2018}}</ref>
			Lietuva laikoma žemos politinės ir ekonominės rizikos šalimi, jos BVP augimas yra vienas didžiausių Europoje. Lietuva yra aukšto pragyvenimo lygio šalis, pagal ūkio raidos, nominalaus BVP, BVP vienam gyventojui ir kitus parametrus ji tarptautinių organizacijų priskiriama prie aukšto išsivystymo valstybių. Pagal BVP vienam gyventojui Lietuva lenkia Estiją ir Latviją, visas posovietines šalis, Graikiją ir Portugaliją. Ekonomikos plėtrai svarbūs faktoriai yra makroekonominis stabilumas, tarptautinės prekybos ryšiai, geopolitinė padėtis tarp Rytų ir Vakarų. Tarp pažangių ūkio šakų yra biotechnologijų, farmacijos pramonė, lazerių gamyba.
	]
	As of 2021, Lithuanian ] wealth per adult was ]28,400 (] was $63,500), while the total national wealth was $138 billion.<ref name=CS2022-1>{{Cite web|title = Credit Suisse Global Wealth Databook 2022|url = https://www.credit-suisse.com/media/assets/corporate/docs/about-us/research/publications/global-wealth-databook-2022.pdf|publisher = ]|format = PDF|archive-date = 23 September 2022|archive-url = https://web.archive.org/web/20220923030157/https://www.credit-suisse.com/media/assets/corporate/docs/about-us/research/publications/global-wealth-databook-2022.pdf|url-status = live}} See table 3-1 for all countries, on pages 119-122, for mean and median wealth, ], distribution of adults (%) by wealth range, and number of adults. All of that info (except the Gini coefficient) is also in table 2-2 on pages 109-112. See the end of table 2-2 on page 112 for regional numbers. Page 4 mentions "46 countries lacking sufficient suitable data for wealth estimation". Pages 20-24 (table 2-1) then feature estimates for ] per adult for said countries, with wealth data quality characterized as "n.a." (not available)</ref> As of December 2022, the average monthly gross salary in Lithuania was €2,042.<ref name="https://osp.stat.gov.lt">{{Cite web|url=https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?indicator=S10R026#/|title=Darbo užmokestis šalyje|website=osp.stat.gov.lt}}</ref> Although, ] in the country also is sufficiently less with the price level for ] (HFCE) – 63, being 39% lower than EU average – 102 in 2016.<ref>{{cite web|title=Comparative price levels of consumer goods and services – Statistics Explained|url=http://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php/Comparative_price_levels_of_consumer_goods_and_services|website=]|access-date=16 January 2018}}</ref>
			=== Makroekonomikos rodikliai ===
	Lithuania has a ] rate rather than a ]. According to Eurostat,<ref name="epp.eurostat.ec.europa.eu">{{cite web | url=http://ec.europa.eu/taxation_customs/resources/documents/taxation/gen_info/economic_analysis/tax_structures/2014/report.pdf | title=Taxation trends in the European Union | publisher=Eurostat | date=2014 | access-date=22 May 2015 | url-status=dead | archive-url=https://web.archive.org/web/20150509130331/http://ec.europa.eu/taxation_customs/resources/documents/taxation/gen_info/economic_analysis/tax_structures/2014/report.pdf | archive-date=9 May 2015}}</ref> the personal income tax (15%) and corporate tax (15%) rates in Lithuania are among the lowest in the EU. The country has the lowest implicit rate of tax on capital (9.8%) in the EU. Corporate tax rate in Lithuania is 15% and 5% for small businesses. 7 ] are operating in Lithuania.<ref>{{cite web|title=Pramoniniai parkai ir LEZ|url=https://ukmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/investiciju-veiklos-sritis/pramoniniai-parkai-ir-lez|website=ukmin.lrv.lt|access-date=24 April 2018|archive-url=https://web.archive.org/web/20180424071555/https://ukmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/investiciju-veiklos-sritis/pramoniniai-parkai-ir-lez|archive-date=24 April 2018|url-status=dead}}</ref>
			]
			Lietuvos ] rodikliai 2011−2019 m.:<ref>, seb.lt</ref>
	] production is growing in the country, reaching €1.9 billion in 2016.<ref>{{cite book|last1=Samuolis|first1=Gediminas|title=Informacinės technologijos Lietuvoje|date=2017|publisher=Lietuvos statistikos departamentas|location=Vilnius|page=8|url=https://ivpk.lrv.lt/uploads/ivpk/documents/files/Naujienos/IT%20Lietuvoje%202017.pdf|access-date=16 January 2018|archive-date=8 March 2021|archive-url=https://web.archive.org/web/20210308150136/https://ivpk.lrv.lt/uploads/ivpk/documents/files/Naujienos/IT%20Lietuvoje%202017.pdf|url-status=dead}}</ref> In 2017 only, 35
	<ref>{{cite web|title=Lithuania Registered 35 New Fintech Companies in 2017|url=https://www.crowdfundinsider.com/2018/02/128160-lithuania-registered-35-new-fintech-companies-2017|website=Crowdfundinsider.com|date=8 February 2018|access-date=18 March 2018}}</ref> ] companies came to Lithuania – a result of Lithuanian government and Bank of Lithuania simplified procedures for obtaining licences for the activities of e-money and payment institutions.<ref>{{cite web|title=Lithuanian Institutions Enhance Focus on New Financial Technologies and Fintech Sector Development in Lithuania|url=https://finmin.lrv.lt/en/news/lithuanian-institutions-enhance-focus-on-new-financial-technologies-and-fintech-sector-development-in-lithuania|website=finmin.lrv.lt|access-date=18 March 2018|archive-date=14 July 2018|archive-url=https://web.archive.org/web/20180714164452/https://finmin.lrv.lt/en/news/lithuanian-institutions-enhance-focus-on-new-financial-technologies-and-fintech-sector-development-in-lithuania|url-status=dead}}</ref> Europe's first international Blockchain Centre launched in Vilnius in 2018.<ref>{{cite web |last1=Kostaki |first1=Irene |title=Lithuania debuts as EU gateway for global blockchain industry |url=https://www.neweurope.eu/article/lithuania-debuts-eu-gateway-global-blockchain-industry/ |website=Neweurope.eu |date=31 January 2018 |quote=The Lithuanian capital Vilnius launched Europe’s first international Blockchain Centre on January 27, making it the EU’s only hub for the digital ledger. The new hub will help Europe connect with partner Blockchain Centres in Australia, China, Canada, the UK, Belgium, Denmark, Georgia, Gibraltar, Ukraine, Israel, and Latvia. |access-date=14 July 2018 |archive-date=3 July 2021 |archive-url=https://web.archive.org/web/20210703110944/https://www.neweurope.eu/article/lithuania-debuts-eu-gateway-global-blockchain-industry/ |url-status=dead }}</ref> Lithuania has granted a total of 39 e-money licenses, second in the EU only to the U.K. with 128 licenses. In 2018 ] set up a payment company in Lithuania.<ref>{{cite web |author1=Milda Šeputytė |author2=Jeremy Kahn |title=Google Payment Expands With E-Money License From Lithuania |url=https://www.bloomberg.com/news/articles/2018-12-21/google-payment-expands-with-e-money-license-from-lithuania |website=www.bloomberg.com |publisher=Bloomberg | quote=Google Payment, a company owned by Alphabet Inc., obtained an e-money license in Lithuania, joining a growing number of fintech firms that have secured permission from the Baltic nation to offer financial services across the European Union. |access-date=22 December 2018 |date=21 December 2018}}</ref>
			{|class="wikitable"
	===Companies===
			!rowspan="2"|Rodiklis
	Largest companies of Lithuania in 2021, by revenue:<ref name="vz-largest-corp">{{cite web|title=Didžiausios Lietuvos bendrovės 2022|url=https://www.vz.lt/reitingai/|trans-title=Largest companies of Lithuania 2022|language=lt|date=31 May 2022|website=Verslo Žinios|access-date=4 August 2022}}</ref>
			!colspan="9"|Metai
			|-
			!style="width:4em;font-size:90%"|2011
			!style="width:4em;font-size:90%"|2012
			!style="width:4em;font-size:90%"|2013
			!style="width:4em;font-size:90%"|2014
			!style="width:4em;font-size:90%"|2015
			!style="width:4em;font-size:90%"|2016
			!style="width:4em;font-size:90%"|2017
			!style="width:4em;font-size:90%"|2018
			!style="width:4em;font-size:90%"|2019
			|-
			|Realus metinis <br />BVP pokytis, %
			|align="center"|6,0
			|align="center"|3,8
			|align="center"|3,6
			|align="center"|3,5
			|align="center"|2,0
			|align="center"|2,6
			|align="center"|4,0
			|align="center"|3,6
			|align="center"|3,9
			|-
			|Nominalus BVP, mlrd. ]
			|align="center"|31,2
			|align="center"|33,3
			|align="center"|35,0
			|align="center"|36,5
			|align="center"|37,3
			|align="center"|38,9
			|align="center"|42,3
			|align="center"|45,3
			|align="center"|48,4
			|}
			Vidutinė metinė infliacija<ref>, seb.lt</ref> ir valstybės skola:<ref>, seb.lt</ref><ref>{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref><ref>, osp.stat.gov.lt</ref>
			{|class="wikitable"
			!rowspan="2"|Rodiklis
			!colspan="9"|Metai
			|-
			!style="width:4em;font-size:90%"|2011
			!style="width:4em;font-size:90%"|2012
			!style="width:4em;font-size:90%"|2013
			!style="width:4em;font-size:90%"|2014
			!style="width:4em;font-size:90%"|2015
			!style="width:4em;font-size:90%"|2016
			!style="width:4em;font-size:90%"|2017
			!style="width:4em;font-size:90%"|2018
			!style="width:4em;font-size:90%"|2019
			|-
			|Vidutinė metinė <br />infliacija, %
			|align="center"| 4,1
			|align="center"| 3,2
			|align="center"| 1,2
			|align="center"| 0,2
			|align="center"| -0,7
			|align="center"| 0,7
			|align="center"| 3,7
			|align="center"| 2,5
			|align="center"| 2,2
			|-
			|Nominali valdžios <br />sektoriaus skola, mln. ]
			|align="center"|
			|align="center"|13 264
			|align="center"|13 550
			|align="center"|14 825
			|align="center"|15 940
			|align="center"|15 524
			|align="center"|16 630
			|align="center"|15 425
			|align="center"|
			|-
			|Valdžios skolos <br />santykis su BVP, %
			|align="center"|37,2
			|align="center"|39,8
			|align="center"|38,7
			|align="center"|40,6
			|align="center"|42,6
			|align="center"|39,7
			|align="center"|39,1
			|align="center"|33,8
			|align="center"|36,2
			|}
			]“ pastatas ], Vilniuje]]
	], located in K29 business centre in ], Vilnius<ref>{{cite web |title=Nasdaq Vilnius |url=https://nasdaqbaltic.com/en/about-us/nasdaq-vilnius/ |website=nasdaqbaltic.com |access-date=16 July 2019 |archive-url=https://web.archive.org/web/20190716220952/https://nasdaqbaltic.com/en/about-us/nasdaq-vilnius/ |archive-date=16 July 2019 |url-status=dead }}</ref>]]
			Sukauptos tiesioginės užsienio investicijos pagal šalis investuotojas<ref>https://osp.stat.gov.lt/informaciniai-pranesimai?articleId=5028854</ref>
	{| class="wikitable sortable" style="text-align:right;"		{| class="wikitable sortable"
			! rowspan="2" |
	|- style="background:#efefef;"
			! colspan="3" |2016-12-31
	! style="text-align:center;"| Rank|| style="text-align:center;"| Name|| style="text-align:center;"| Headquarters|| style="text-align:center;"| Revenue<br />(bil.&nbsp;€) || style="text-align:center;"| Employees || style="text-align:center;"| Industry<br />
			! colspan="2" |2015-12-31
	|-		|-
			!mln. Eur
	| style="text-align:center;"| {{0}}1. || style="text-align:left;"| ], AB || style="text-align:left;"| ] || 4.263 || 1,427 || style="text-align:left;"| ], ]
			!struktūra, %
			!pokytis, palyginti su 2015-12-31 %
			!mln. Eur
			!struktūra, %
	|-		|-
			|Iš viso
	| style="text-align:center;"| {{0}}2. || style="text-align:left;"| ], UAB || style="text-align:left;"| ] || 1.941 || 1,790 || style="text-align:left;"| ], ]
			|13 066,24
			|100,0
			| -3,2
			|13 496,82
			|100,0
	|-		|-
			|Švedija
	| style="text-align:center;"| {{0}}3. || style="text-align:left;"| ], UAB || style="text-align:left;"| ] || 1.759 || 12,339 || style="text-align:left;"| ]
			|2 496,73
			|19,1
			| -20,0
			|3 122,24
			|23,1
	|-		|-
			|Nyderlandai
	| style="text-align:center;"| {{0}}4. || style="text-align:left;"| ], UAB || style="text-align:left;"| ] || 1.145 || 1,516 || style="text-align:left;"| ]
			|1 585,68
			|12,1
			| -6,2
			|1 691,33
			|12,5
	|-		|-
			|Vokietija
	| style="text-align:center;"| {{0}}5. || style="text-align:left;"| ], UAB || style="text-align:left;"| ] || 0.862 || 325 || style="text-align:left;"| ]
			|1 315,42
			|10,1
			|5,5
			|1 246,53
			|9,2
	|-		|-
			|Lenkija
	| style="text-align:center;"| {{0}}6. || style="text-align:left;"| ], AB || style="text-align:left;" | ] || 0.743 || 120 || style="text-align:left;"| ]
			|967,82
			|7,3
			|37,9
			|694,74
			|5,1
	|-		|-
			|Norvegija
	| style="text-align:center;"| {{0}}7. || style="text-align:left;"| ], UAB || style="text-align:left;"| ] || 0.688 || 1,098 || style="text-align:left;"| ]
			|919,18
			|7,0
			|9,9
			|836,18
			|6,2
	|-		|-
			|Estija
	| style="text-align:center;"| {{0}}8. || style="text-align:left;"| Sanitex, UAB || style="text-align:left;"| ] || 0.618 || 1,189 || style="text-align:left;"| ], ]
			|696,41
			|5,3
			|0,7
			|691,53
			|5,1
	|-		|-
			|Kipras
	| style="text-align:center;"| {{0}}9. || style="text-align:left;"| ], AB || style="text-align:left;"| ] || 0.590 || 1,238 || style="text-align:left;"| ]
			|660,88
			|5,1
			|42,3
			|464,58
			|3,4
	|-		|-
			|Danija
	| style="text-align:center;"| {{0}}10. || style="text-align:left;"| ], UAB || style="text-align:left;"| ] || 0.578 || 2,513 || style="text-align:left;"| ]
			|591,06
			|4,5
			|4,6
			|564,83
			|4,2
			|-
			|Suomija
			|588,29
			|4,5
			|4,1
			|564,89
			|4,2
			|-
			|Malta
			|405,42
			|3,1
			| -7,1
			|436,60
			|3,2
			|-
			|Kitos šalys
			|2 849,35
			|21,9
			| -10,5
			|3 183,37
			|23,8
	|}		|}
			=== Užimtumas ir socialiniai rodikliai ===
	===Agriculture===
			Pagal ] 2019 m. paskelbtą statistiką, iš 189 valstybių Lietuva užėmė 34-ą vietą ir pateko į itin aukšto išsivystymo valstybių kategoriją, vertinant pagal ].<ref> {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190721104321/http://hdr.undp.org/en/countries/profiles/LTU |date=2019-07-21 }}; tikrinta 2020-08-29</ref>
	{{Main|Agriculture in Lithuania}}
	Agriculture in Lithuania dates to the ] period, about 3,000 to 1,000 ]. It has been one of Lithuania's most important occupations for many centuries.<ref>{{cite web|last1=Jurginis|first1=J.|title=Arimo įrankių reikšmė žemdirbystės sistemoms|url=http://lad.lt/data/com_ladlibrary/988/156-163.pdf|website=lad.lt|access-date=14 April 2018}}</ref> Lithuania's accession to the ] in 2004 ushered in a new agricultural era. The EU pursues a very high standard of food safety and purity. In 1999, the ] (parliament) of Lithuania adopted a Law on Product Safety, and in 2000 it adopted a Law on Food.<ref>{{cite web|title=Law on Product Safety|url=https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/f9a7f340736a11e6a0f68fd135e6f40c?jfwid=-brx0ubedz|website=e-seimas.lrs.lt|access-date=14 April 2018}}</ref><ref>{{cite web|title=Law on Food|url=https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/74505e2018da11e6aa14e8b63147ee94?jfwid=rivwzvpvg|website=e-seimas.lrs.lt|access-date=14 April 2018}}</ref> The reform of the agricultural market has been carried out on the basis of these two laws.
			2019 m. duomenimis Lietuvoje absoliutaus skurdo riba buvo 251 eurų pajamos per mėnesį asmeniui.<ref>, BNS, 2020/07/22, tikrinta 2020-08-28.</ref> 2011 m. 20 % Lietuvos gyventojų priklausė skurdo rizikos lygiui (t. y. jų mėnesinės pajamos buvo mažesnės už skurdo ribą).<ref> {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20121113163108/http://www.stat.gov.lt/lt/faq/view/?id=888 |date=2012-11-13 }}</ref>
	In 2016, agricultural production in Lithuania was €2.29 billion. ] occupied the largest part of it (5709.7 tons), other significant types include: ]s (933.9 tons), ] (392.5 tons) and ]es (340.2 tons). Products totaling €4,385.2 million were exported from Lithuania to foreign markets, of which products for €3,165.2 million were Lithuanian origin. Export of agricultural and food products accounted for 19.4% of all exports of goods from the country.<ref>{{cite web|title=Žemės ir maisto ūkio 2016 metų apžvalga|url=https://zum.lrv.lt/uploads/zum/documents/files/LT_versija/Veiklos_sritys/Statistin%C4%97%20informacija/%C5%BDem%C4%97s%20ir%20maisto%20%C5%ABkio%202016%20met%C5%B3%20ap%C5%BEvalga%20(03).pdf|website=zum.lrv.lt|pages=1–3|access-date=14 April 2018}}</ref>
			{|
	] is constantly becoming more popular in Lithuania. The status of organic growers and producers in the country is granted by the public body ''Ekoagros''. In 2016, there were 2539 such farms that occupied 225,541.78 hectares. Of these, 43.13% were cereals, 31.22% were perennial grasses, 13.9% were leguminous crops and 11.75% were others.<ref>{{cite web|title=Veiklos ataskaita, 2016 m.|url=https://www.ekoagros.lt/media/1/2016-m-veiklos-ataskaita.pdf|website=ekoagros.lt|pages=1–4|access-date=15 April 2018}}</ref>
			|width=15% valign="top"|
			Užimtumo rodikliai 2012−2016 m. pagal LR Ūkio Ministerijos 2017 m. birž. mėn ataskaitą:<ref>{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref>
			{|class="wikitable"
			!rowspan="2"|Rodiklis
			!colspan="6"|Metai
			|-
			!style="width:4em;font-size:90%"|2012
			!style="width:4em;font-size:90%"|2013
			!style="width:4em;font-size:90%"|2014
			!style="width:4em;font-size:90%"|2015
			!style="width:4em;font-size:90%"|2016
			|-
			|], %
			|align="center"|50,0
			|align="center"|51,2
			|align="center"|52,6
			|align="center"|53,8
			|align="center"|55,6
			|-
			|], %
			|align="center"|13,4
			|align="center"|11,8
			|align="center"|10,7
			|align="center"|9,1
			|align="center"|7,9
			|}
			|width=15% valign="top"|
			Socialiniai rodikliai 2012−2016 m. pagal LR Ūkio Ministerijos 2017 m. birž. mėn ataskaitą:<ref>{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref>
	===Science and technology===
	{{multiple image
	| align = right
	| direction = horizontal
	| header =
	| header_align = left/right/center
	| header_background =
	| footer = Lithuanian '']'' and ] expert ] developed and popularized the concept of a ].
	| footer_align = left/right/center
	| footer_background =
	| width =
	| image1 = Siemenowicz rocket.png
	| width1 = 40
	| caption1 =
	| image2 = Skylab-73-HC-440HR.jpg
	| width2 = 160
	| caption2 =
	}}
	Foundation of the ] in 1579 was a major factor of establishing local scientist community in Lithuania and making connections with other universities and scientists of Europe. ], ], ] and many other visiting scientists have worked at University of Vilnius.
	Lithuanian '']'' and ] artillery expert ] is a pioneer of ]ry, who has published ''Artis Magnae Artilleriae'' in 1650 that for over two centuries was used in Europe as a basic ] manual and contains a large chapter on caliber, construction, production and properties of rockets (for military and civil purposes), including ]s, ], and rockets with ] ].<ref>{{cite book|page=44|title=Astronautics|author=Ulrich Walter|publisher=]|year=2008|isbn=978-3-527-40685-2}}</ref><ref>{{cite web|title=Kazimieras Simonavičius|url=http://www.ksu.lt/en/kazimieras-simonavicius-2/|website=]|access-date=5 February 2018}}</ref> A botanist ] (1771–1849), created first systematic guide of Lithuanian flora ''Taislius auguminis'' (''Botany''), written in Samogitian dialect, the Latin-Lithuanian dictionary of plant names, first Lithuanian textbook of geography. German scientist ] (1785–1822), who proposed the ], lived and worked in the {{Ill|Gedučiai manor|lt|Gedučių dvaras}} where he gained prominence amongst the locals for his effort in educating the peasants and improving their well-being.<ref>{{Cite web |last1=Kajėnas |first1=Kostas |last2=Stankevičius |first2=Martynas |date=21 June 2022 |title=Theodoras von Grotthussas. Garsiausias Lietuvos mokslininkas, pralenkęs laiką |url=https://www.bernardinai.lt/theodoras-von-grotthussas-garsiausias-lietuvos-mokslininkas-pralenkes-laika/ |access-date=21 June 2022 |website=Bernardinai.lt |language=lt}}</ref>
	During the Interwar period humanitarian and social scientists emerged such as ], Levas Karsavinas, ].
	Due to the World Wars, Lithuanian science and scientists suffered heavily from the occupants, however some of them reached a world-class achievements in their lifetime. Most notably, ], ], ], ], A. J. Kliorė, ], ] ], Algirdas Antanas Avižienis.<ref>{{cite web|title=Lietuvos kronika 1993 – 16 (1674) Marija Alseikaitė – Gimbutienė|url=http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/31010/lietuvos-kronika-1993-16-1674-marija-alseikaite-gimbutiene|website=LRT|date=15 September 1993|access-date=29 March 2018|language=lt}}</ref><ref>{{cite web|last1=Bulota|first1=Šarūnas|title=Garsiausia pasaulio orangutanų tyrinėtoja Birutė Galdikas: "Lietuvių kultūra – mano kraujyje"|url=https://www.15min.lt/naujiena/gyvunu-klubas/ivykiai/garsiausia-pasaulio-orangutanu-tyrinetoja-birute-galdikas-lietuviu-kultura-mano-kraujyje-172-331747|website=15min.lt|access-date=2 May 2013}}</ref><ref>{{cite web|title=Arvydas Kliorė|url=http://www.yrasalis.lt/desimt/inzinieriai/dr-arvydas-kliore/|website=yrasalis.lt|access-date=15 February 2018|language=lt-LT}}</ref><ref>{{cite web|title=Biografija – A. J. Greimas|url=http://www.greimas.eu/biografija/|website=greimas.eu|access-date=15 February 2018|language=lt-LT|archive-date=16 February 2018|archive-url=https://web.archive.org/web/20180216091947/http://www.greimas.eu/biografija/|url-status=dead}}</ref><ref>{{cite web|title=STAR (Self-Testing And Repairing) computer|url=http://www.daviddarling.info/encyclopedia/S/STAR.html|website=Daviddarling.info|access-date=19 March 2018}}</ref>
	], long-term rector of the ] is known for works in ], ], Theorem of Kubilius and ] bear his name. Jonas Kubilius successfully resisted attempts to Russify the University of Vilnius.<ref>{{cite web |title=Iš Vilniaus universiteto istorijos, 1955–1990|date=5 November 1995|pages=1–2|url=http://www.draugas.org/archive/1994_reg/1994-11-05-PRIEDAS-DRAUGAS-i5-8.pdf}}</ref>
	Nowadays, the country is among moderate innovators group in the ].<ref>{{cite book|title=Lietuvos ekonomikos ilgalaikio konkurencingumo iššūkiai|date=2015|publisher=Lietuvos mokslo taryba|page=18|url=http://www.lmt.lt/data/public/uploads/2016/09/ekonomikos-moksliniu-tyrimu-programos-rekomendacijos.pdf}}</ref>
	and in the ] ranked 15th among EU countries.<ref>{{cite web|url=http://ec.europa.eu/growth/industry/innovation/facts-figures/scoreboards_lt |website= ec.europa.eu |title= European Innovation Scoreboard |access-date= 31 March 2018}}</ref> Lithuania was ranked 39th in the ] in 2021<ref>{{Cite web |title=Global Innovation Index 2021 |url=https://www.wipo.int/global_innovation_index/en/2021/|work=]|publisher=]|access-date=2022-03-05 |language=en}}</ref><ref>{{Cite web|title=Global Innovation Index 2019|url=https://www.wipo.int/global_innovation_index/en/2019/index.html|access-date=2 September 2021|website=www.wipo.int}}</ref><ref>{{Cite web|title=RTD - Item|url=https://ec.europa.eu/newsroom/rtd/items/691898|access-date=2 September 2021|website=ec.europa.eu}}</ref><ref>{{Cite web|date=28 October 2013|title=Global Innovation Index|url=https://knowledge.insead.edu/entrepreneurship-innovation/global-innovation-index-2930|access-date=2 September 2021|website=INSEAD Knowledge|archive-date=2 September 2021|archive-url=https://web.archive.org/web/20210902101622/https://knowledge.insead.edu/entrepreneurship-innovation/global-innovation-index-2930|url-status=dead}}</ref>
	]s and ] are flagship fields of the Lithuanian science and high tech industry.<ref>{{cite web |url= https://ec.europa.eu/digital-single-market/en/news/lithuania-leading-light-laser-technology|archive-url=https://web.archive.org/web/20180110175105/https://ec.europa.eu/digital-single-market/en/news/lithuania-leading-light-laser-technology|url-status=dead|archive-date=10 January 2018|title=Lithuania, a leading light in laser technology – Digital Single Market|date=10 January 2018}}</ref><ref>{{cite web|title=Daugiausiai inovacijų lietuviai sukūrė gyvybės mokslų srityje|url=https://www.delfi.lt/partnerio-turinys/lietuvos-amziaus-inovacijos/daugiausiai-inovaciju-lietuviai-sukure-gyvybes-mokslu-srityje.d?id=75754757|website=]|access-date=14 September 2017}}</ref> Lithuanian "Šviesos konversija" (Light Conversion) has developed a femtosecond laser system that has 80% marketshare worldwide, and is used in DNA research, ophthalmological surgeries, nanotech industry and science.<ref>{{cite web|title=Light Conversion – About Us|url=http://lightcon.com/about-us.html|website=lightcon.com|access-date=5 February 2018|archive-date=20 January 2021|archive-url=https://web.archive.org/web/20210120194735/http://www.lightcon.com/about-us.html|url-status=dead}}</ref><ref>{{cite web|title=Įgyvendinta svajonė sukėlė perversmą pasaulinėje lazerių rinkoje|url=https://www.delfi.lt/partnerio-turinys/lietuvos-amziaus-inovacijos/igyvendinta-svajone-sukele-perversma-pasaulineje-lazeriu-rinkoje.d?id=75532853|website=]|access-date=25 August 2017}}</ref> ] Laser Research Center has developed one of the most powerful femtosecond lasers in the world dedicated primarily to ].<ref>{{cite web|title=Lietuviai sukūrė vieną galingiausių lazerių pasaulyje|url=https://www.delfi.lt/partnerio-turinys/lietuvos-amziaus-inovacijos/lietuviai-sukure-viena-galingiausiu-lazeriu-pasaulyje.d?id=75607431|website=]|access-date=31 August 2017}}</ref> In 1963, ] and his coworkers created ] that is used in ].<ref>{{cite web|title=Vilniaus astrofotometrinė sistema|url=http://astronomija.lt/enciklopedija/index.php/Vilniaus_astrofotometrin%C4%97_sistema|website=astronomija.lt|access-date=4 February 2018|language=lt|archive-url=https://web.archive.org/web/20180205072446/http://astronomija.lt/enciklopedija/index.php/Vilniaus_astrofotometrin%C4%97_sistema|archive-date=5 February 2018|url-status=dead}}</ref> Noninvasive intracranial pressure and blood flow measuring devices were developed by ] scientist A. Ragauskas.<ref>{{cite web|url=https://m.epo.org/european-inventor/finalists/2016/ragauskas.html|website=m.epo.org/|title=Finalist for the European Inventor Award 2016|access-date=7 April 2018|archive-url=https://web.archive.org/web/20180407184238/https://m.epo.org/european-inventor/finalists/2016/ragauskas.html|archive-date=7 April 2018|url-status=dead}}</ref> K.Pyragas contributed to ] with his way of delayed feedback control – ]. ] laureate ] is known for his discoveries in ] field – invention of CRISPR-].<ref>{{cite magazine|url= https://www.wired.com/2015/10/battle-genome-editing-gets-science-wrong/|author=Sarah Zhang|date=10 April 2015|magazine=Wired|title=The Battle Over Genome Editing Gets Science All Wrong|access-date=17 April 2018}}</ref><ref>{{cite journal|author=Giorgia Guglielmi|date=31 May 2015|journal=Nature|title=Million-dollar Kavli prize recognizes scientist scooped on CRISPR|volume=558|issue=7708|pages=17–18|doi=10.1038/d41586-018-05308-5|pmid=29872189|s2cid=46949947|doi-access=free}}</ref>
	<!-- Deleted image removed: ] in the thermal-vacuum chamber.]] -->
	Lithuania has launched three satellites to space: ], ] and ].<ref>{{cite web|last1=Rutkauskas|first1=Adomas|title=Į kosmosą pakilo trečiasis Lietuvos palydovas|url=https://it.lrytas.lt/laboratorija/2017/06/23/news/i-kosmosa-kyla-treciasis-lietuvos-palydovas-1755953/|website=]|date=23 June 2017|access-date=23 June 2017|language=lt-LT|archive-date=8 March 2021|archive-url=https://web.archive.org/web/20210308143523/https://it.lrytas.lt/laboratorija/2017/06/23/news/i-kosmosa-kyla-treciasis-lietuvos-palydovas-1755953/|url-status=dead}}</ref> ] and ] is located in ].<ref>{{cite web|title=Lithuanian Museum of Ethnocosmology|url=http://www.etnokosmomuziejus.lt/en/|access-date=4 February 2018}}</ref> 15 R&D institutions are members of ]; Lithuania is a cooperating state with ].<ref>{{cite web|title=First Baltic Space Activities Roundtable|url=https://www.eas.ee/images/doc/ettevotjale/innovatsioon/kosmos/roundtable1/baltic_roundtable_vidmantas_tomkus.pdf|access-date=12 April 2018|archive-url=https://web.archive.org/web/20180411174553/https://www.eas.ee/images/doc/ettevotjale/innovatsioon/kosmos/roundtable1/baltic_roundtable_vidmantas_tomkus.pdf|archive-date=11 April 2018|url-status=dead}}</ref><ref>{{cite web|title=Lithuania becomes eighth ESA Cooperating State|url=https://www.esa.int/About_Us/Welcome_to_ESA/Lithuania_becomes_eighth_ESA_European_Cooperating_State|website=Esa.int|access-date=12 April 2018}}</ref> ] is the only ethnically Lithuanian ].<ref>{{cite web|title=Vienintelis Lietuvos kosmonautas R.Stankevičius tėvynės neiškeitė į vietą raketoje|url=https://www.delfi.lt/video/mokslas-ir-gamta/vienintelis-lietuvos-kosmonautas-rstankevicius-tevynes-neiskeite-i-vieta-raketoje.d?id=62705647#o8TgpziG|website=DELFI|access-date=12 April 2011}}</ref>
	Lithuania in 2018 became Associated Member State of ].<ref>{{cite web|title=Lithuania becomes Associate Member State of CERN|url=https://home.cern/about/updates/2018/01/lithuania-becomes-associate-member-state-cern|website=home.cern|access-date=18 March 2018|archive-url=https://web.archive.org/web/20180314173513/https://home.cern/about/updates/2018/01/lithuania-becomes-associate-member-state-cern|archive-date=14 March 2018|url-status=dead}}</ref> Two CERN incubators in Vilnius and Kaunas will be hosted.<ref>{{cite web |title=Davos: Final decision on CERN business incubation centers in Lithuania |url=https://mission-geneva.mfa.lt/mission-geneva/en/news/davos-final-decision-on-cern-business-incubation-centers-in-lithuania |access-date=14 April 2019 |archive-date=17 April 2021 |archive-url=https://web.archive.org/web/20210417192724/https://mission-geneva.mfa.lt/mission-geneva/en/news/davos-final-decision-on-cern-business-incubation-centers-in-lithuania |url-status=dead }}</ref>
	Most advanced scientific research in Lithuania is being conducted at the Life Sciences Center,<ref>{{cite web|title=Life Sciences Center. Lithuania|url=http://www.gmc.vu.lt/en/|website=Gmc.vu.lt|access-date=12 April 2018}}</ref> Center For Physical Sciences and Technology.<ref>{{cite web|title=Center For Physical Sciences and Technology. Lithuania|url=https://www.ftmc.lt/en|website=Ftmc.lt|access-date=12 April 2018}}</ref>
	As of 2016 calculations, yearly growth of Lithuania's biotech and life science sector was 22% over the past 5 years. 16 academic institutions, 15 R&D centres (science parks and innovation valleys) and more than 370 manufacturers operate in the Lithuanian life science and biotech industry.<ref>{{cite web|url=https://www.flandersinvestmentandtrade.com/export/sites/trade/files/market_studies/Life%20science%20and%20biotech%20industry_Lituania_2016.pdf|website=Flandersinvestmentandtrade.com|title=The life science industry in Lithuania|page=2|access-date=31 March 2018}}</ref>
	In 2008 the Valley development programme was started aiming to upgrade Lithuanian scientific research infrastructure and encourage business and science cooperation. Five R&D Valleys were launched – Jūrinis (maritime technologies), Nemunas (agro, bioenergy, forestry), Saulėtekis (laser and light, semiconductor), Santara (biotechnology, medicine), Santaka (sustainable chemistry and pharmacy).<ref>{{cite web |title=R&D in Lithuania |url=https://investlithuania.com/why-lithuania/innovation/ |website=investlithuania.com |access-date=6 October 2019}}</ref> Lithuanian Innovation Center is created to provide support for innovations and research institutions.<ref>{{cite web|title=Lithuanian Innovation Center|url=http://lic.lt/en/|website=lic.lt|access-date=12 April 2018}}</ref>
	===Tourism===
	{{Main|Tourism in Lithuania}}
	] is a popular ].]]
	Statistics from 2016 showed that 1.49 million tourists from foreign countries visited Lithuania and spent at least one night in the country. The largest number of tourists came from ] (174,800), ] (171,900), ] (150,600), ] (148,400), ] (134,400), ] (84,000), and the ] (58,200).
	The total contribution of Travel & Tourism to country GDP was €2,005.5 million, 5.3% of GDP in 2016, and is forecast to rise by 7.3% in 2017, and to rise by 4.2% pa to €3,243.5 million, 6.7% of GDP in 2027.<ref>{{cite web|title=TRAVEL & TOURISM ECONOMIC IMPACT 2017 LITHUANIA|url=https://www.wttc.org/-/media/files/reports/economic-impact-research/countries-2017/lithuania2017.pdf|website=Wttc.org|access-date=19 March 2018|archive-url=https://web.archive.org/web/20180320105359/https://www.wttc.org/-/media/files/reports/economic-impact-research/countries-2017/lithuania2017.pdf|archive-date=20 March 2018|url-status=dead}}</ref> Hot air ballooning is very popular in Lithuania, especially in Vilnius and Trakai. Bicycle tourism is growing, especially in Lithuanian Seaside Cycle Route. ] routes EV10, EV11, EV13 go through Lithuania. Total length of bicycle tracks amounts to
	3769&nbsp;km (of which 1988&nbsp;km is asphalt pavement).<ref>{{cite book|title=The Geography of Tourism of Central and Eastern European Countries|url=https://books.google.com/books?id=Cf36DQAAQBAJ&q=bicycle+tourism+in+lithuania&pg=PA260|access-date=5 May 2018|isbn = 978-3-319-42205-3|last1 = Widawski|first1 = Krzysztof|last2 = Wyrzykowski|first2 = Jerzy|date = 24 January 2017}}</ref>
	] and ] are known for birdwatching.<ref>{{cite web|title=Fatbirder. Lithuania|url=http://fatbirder.com/links_geo/europe/lithuania.html|website=Fatbirder.com|access-date=5 May 2018}}</ref>
	Domestic tourism has been on the rise as well. Currently there are up to 1000 places of attraction in Lithuania. Most tourists visit the big cities—], ], and ], seaside resorts, such as ], ], and ]s – ], ].<ref>{{cite web|title=Turizmas Lietuvoje 2016|url=http://www.tourism.lt/uploads/documents/Turizmas-Lietuvoje_2016.pdf|website=tourism.lt|access-date=18 February 2018|archive-url=https://web.archive.org/web/20171201042530/http://www.tourism.lt/uploads/documents/Turizmas-Lietuvoje_2016.pdf|archive-date=1 December 2017|url-status=dead}}</ref>
	==Infrastructure==
	===Communication===
	{{Main|Telecommunications in Lithuania}}
	] (skyscraper with the old ] logo) and ] headquarters in ]]]
	Lithuania has a well developed communications infrastructure. The country has 2.8 million citizens<ref>{{cite web|url=http://www.ve.lt/naujienos/lietuva/lietuvos-naujienos/lietuvos-gyventoju-skaicius-sumazejo-dar-40-tukstanciu-1527125/|archive-url=https://web.archive.org/web/20180104123442/http://www.ve.lt/naujienos/lietuva/lietuvos-naujienos/lietuvos-gyventoju-skaicius-sumazejo-dar-40-tukstanciu-1527125/|url-status=dead|archive-date=4 January 2018|title=Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo dar 40 tūkstančių|date=4 January 2018|access-date=4 January 2018}}</ref> and 5 million SIM cards.<ref>{{cite web|url=https://www.delfi.lt/mokslas/technologijos/lietuvoje-3-mln-gyventoju-ir-5-mln-mobiliojo-rysio-naudotoju.d?id=60719345|archive-url=https://web.archive.org/web/20180104123305/https://www.delfi.lt/mokslas/technologijos/lietuvoje-3-mln-gyventoju-ir-5-mln-mobiliojo-rysio-naudotoju.d?id=60719345|url-status=dead|archive-date=4 January 2018|title=Lietuvoje – 3 mln. gyventojų ir 5 mln. mobiliojo ryšio naudotojų – DELFI Mokslas|date=4 January 2018|access-date=4 January 2018}}</ref> The largest LTE (4G) mobile network covers 97% of Lithuania's territory.<ref>{{cite web |title=Ryšio kokybės žemėlapis rodo: du operatoriai lygūs, trečias – iš paskos |url=https://www.15min.lt/mokslasit/straipsnis/technologijos/rysio-kokybes-zemelapis-rodo-du-operatoriai-lygus-o-trecias-is-paskos-646-767870 |website=15min.lt |access-date=13 March 2017 |archive-date=23 June 2021 |archive-url=https://web.archive.org/web/20210623222406/https://www.15min.lt/mokslasit/straipsnis/technologijos/rysio-kokybes-zemelapis-rodo-du-operatoriai-lygus-o-trecias-is-paskos-646-767870 |url-status=dead }}</ref> Usage of fixed phone lines has been rapidly decreasing due to rapid expansion of mobile-cellular services.<ref>{{cite web|url=https://www.delfi.lt/mokslas/technologijos/laidinio-rysio-telefonams-gresia-isnykimas.d?id=58099004|title=Laidinio ryšio telefonams gresia išnykimas?|website=Delfi.lt|access-date=4 January 2018}}</ref>
	In 2017, Lithuania was top 30 in the world by average mobile broadband speeds and top 20 by average fixed broadband speeds.<ref>{{cite web|url=https://www.speedtest.net/global-index|archive-url=https://web.archive.org/web/20180104105117/https://www.speedtest.net/global-index|url-status=dead|archive-date=4 January 2018|title=Speedtest Global Index – Monthly comparisons of internet speeds from around the world|date=4 January 2018|website=Speedtest.net|access-date=4 January 2018}}</ref>
	Lithuania was also top 7 in 2017 in the ]. In 2016, Lithuania was ranked 17th in United Nations' e-participation index.<ref>{{cite web|url=https://publicadministration.un.org/egovkb/en-us/about/overview/e-participation|title=E-Participation Index|access-date=21 March 2018|archive-url=https://web.archive.org/web/20180321192535/https://publicadministration.un.org/egovkb/en-us/about/overview/e-participation|archive-date=21 March 2018|url-status=dead}}</ref><ref>{{cite web|url=https://publicadministration.un.org/egovkb/en-us/Data-Center|title=Data Center|access-date=21 March 2018|archive-url=https://web.archive.org/web/20180321192858/https://publicadministration.un.org/egovkb/en-us/Data-Center|archive-date=21 March 2018|url-status=dead}}</ref>
	There are four TIER III datacenters in Lithuania.<ref>{{cite web|url=https://uptimeinstitute.com/TierCertification/allCertifications.php?page=1&ipp=All&clientId=&countryName=Lithuania&tierLevel=3|title=Uptime Institute. Country: Lithuania, Tier Level: Tier III|access-date=19 March 2018|archive-url=https://web.archive.org/web/20180320044020/https://uptimeinstitute.com/TierCertification/allCertifications.php?page=1&ipp=All&clientId=&countryName=Lithuania&tierLevel=3|archive-date=20 March 2018|url-status=dead}}</ref>
	Lithuania is 44th globally ranked country on data center density according to Cloudscene.<ref>{{cite web|url=https://cloudscene.com/market/data-centers-in-lithuania/all|title=Colocation Lithuania – Data Centers|access-date=19 March 2018}}</ref>
	Long-term project (2005–2013) – Development of Rural Areas Broadband Network (RAIN) was started with the objective to provide residents, state and municipal authorities and businesses with fibre-optic broadband access in rural areas. RAIN infrastructure allows 51 communications operators to provide network services to their clients. The project was funded by the European Union and the Lithuanian government.<ref>{{cite web|url=https://sumin.lrv.lt/en/news/strategic-project-for-lithuania-rain-2-won-the-international-award|title=Strategic project for Lithuania RAIN-2 won the international award|access-date=19 March 2018}}</ref><ref>{{cite web|url=http://ec.europa.eu/information_society/newsroom/cf/dae/document.cfm?doc_id=4988&usg=AOvVaw0HNGsJE3UEplZ5ekHB2MgY|title=RAIN project in Lithuania|access-date=19 March 2018}}</ref> 72% of Lithuanian households have access to internet, a number which in 2017 was among EU's lowest<ref>{{cite web|url=http://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php/Internet_access_and_use_statistics_-_households_and_individuals|archive-url=https://web.archive.org/web/20180104125212/http://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php/Internet_access_and_use_statistics_-_households_and_individuals|url-status=dead|archive-date=4 January 2018|title=Internet access and use statistics – households and individuals – Statistics Explained|date=4 January 2018|access-date=4 January 2018}}</ref> and in 2016 ranked 97th by ].<ref>{{cite web|url=https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/rankorder/2153rank.html|archive-url=https://web.archive.org/web/20180104130822/https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/rankorder/2153rank.html|url-status=dead|archive-date=4 January 2018|title=The World Factbook – Central Intelligence Agency|date=4 January 2018|access-date=4 January 2018}}</ref> Number of households with internet access is expected to increase and reach 77% by 2021.<ref>{{cite web|url=https://www.eshopworld.com/blog-articles/lithuania-ecommerce-insights/|archive-url=https://web.archive.org/web/20180104125319/https://www.eshopworld.com/blog-articles/lithuania-ecommerce-insights/|url-status=dead|archive-date=4 January 2018|title=Lithuania eCommerce will nearly triple its online shoppers in 4 years|date=4 January 2018|access-date=4 January 2018}}</ref> Almost 50% of Lithuanians had smartphones in 2016, a number that is expected to increase to 65% by 2022.<ref>{{cite web|url=https://www.statista.com/statistics/568195/predicted-smartphone-user-penetration-rate-in-lithuania/|archive-url=https://web.archive.org/web/20180104125609/https://www.statista.com/statistics/568195/predicted-smartphone-user-penetration-rate-in-lithuania/|url-status=dead|archive-date=4 January 2018|title=• Lithuania: smartphone user penetration 2015–2022 – Forecast|date=4 January 2018|access-date=4 January 2018}}</ref>
	Lithuania has the highest FTTH (Fiber to the home) penetration rate in Europe (36.8% in September 2016) according to FTTH Council Europe.<ref>{{Cite web|url=http://www.ftthcouncil.eu/documents/PressReleases/2016/PR20160217_FTTHranking_panorama_award.pdf|title=Breaking news from the FTTH Conference 2016: Croatia, Germany and Poland join the FTTH ranking|website=Ftthcouncil.eu|access-date=1 January 2017|archive-date=30 April 2021|archive-url=https://web.archive.org/web/20210430204430/https://www.ftthcouncil.eu/documents/PressReleases/2016/PR20160217_FTTHranking_panorama_award.pdf|url-status=dead}}</ref>
	===Transport===
	{{Main|Transport in Lithuania}}
	]
	Lithuania received its first railway connection in the middle of the 19th century, when the ] was constructed. It included a stretch from ] via Vilnius and Kaunas to Virbalis. The first and only still operating ] was completed in 1860.
	] consists of {{convert|1762|km|0|abbr=on}} of {{convert|1520|mm|ftin|1|abbr=on}} ] railway of which {{convert|122|km|0|abbr=on}} are electrified. This railway network is incompatible with European ] and requires train switching. However, Lithuanian railway network also has {{convert|115|km|0|abbr=on}} of ] lines.<ref>{{cite web|title=Geležinkelių infrastruktūra|url=http://infrastructure.litrail.lt/|website=Infrastructure.litrail.lt|access-date=24 January 2017|archive-url=https://web.archive.org/web/20171006220502/http://infrastructure.litrail.lt/|archive-date=6 October 2017|url-status=dead}}</ref> More than half of all inland freight transported in Lithuania is carried by rail.<ref>{{cite web|url=http://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php/Freight_transport_statistics|archive-url=https://web.archive.org/web/20180104135126/http://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php/Freight_transport_statistics|url-status=dead|archive-date=4 January 2018|title=Freight transport statistics – Statistics Explained|date=4 January 2018|access-date=4 January 2018}}</ref> The Trans-European standard gauge ] railway, linking ]–]–]–]–] and continuing on to Berlin is under construction. In 2017, ], a company that operates most railway lines in Lithuania, received EU penalty for breaching EU's antitrust laws and restricting competition.<ref>{{cite web|url=http://europa.eu/rapid/press-release_IP-17-3622_en.htm|archive-url=https://web.archive.org/web/20180104135749/http://europa.eu/rapid/press-release_IP-17-3622_en.htm|url-status=dead|archive-date=4 January 2018|title=European Commission – PRESS RELEASES – Press release – Antitrust: Commission fines Lithuanian Railways €28 million for hindering competition on rail freight market|date=4 January 2018|access-date=4 January 2018}}</ref>
	], completed in 1924]]
	Transportation is the third largest sector in Lithuanian economy.<ref>{{cite web|url=https://sumin.lrv.lt/en/news/lithuania-is-ready-to-implement-transport-investment-projects-of-a-strategic-importance|archive-url=https://web.archive.org/web/20180104145320/https://sumin.lrv.lt/en/news/lithuania-is-ready-to-implement-transport-investment-projects-of-a-strategic-importance|url-status=dead|archive-date=4 January 2018|title=Lithuania is ready to implement transport investment project of a strategic importance – Ministry of Transport and Communications|date=4 January 2018}}</ref> Lithuanian transport companies drew attention in 2016<ref>{{cite web|url=http://media.daimler.com/marsMediaSite/en/instance/ko/Largest-Fleet-Order-from-Eastern-Europe-for-Mercedes-Benz-Trucks-in-Its-History-Major-order-of-1000-Mercedes-Benz-Actros-by-Girteka-Logistics.xhtml?oid=9918964|archive-url=https://web.archive.org/web/20180104150306/http://media.daimler.com/marsMediaSite/en/instance/ko/Largest-Fleet-Order-from-Eastern-Europe-for-Mercedes-Benz-Trucks-in-Its-History-Major-order-of-1000-Mercedes-Benz-Actros-by-Girteka-Logistics.xhtml?oid=9918964|url-status=dead|archive-date=4 January 2018|title=Largest Fleet Order from Eastern Europe for Mercedes-Benz Trucks in Its History: Major order of 1,000 Mercedes-Benz Actros by Girteka Logistics – Daimler Global Media Site|date=4 January 2018}}</ref> and 2017<ref>{{cite web|url=http://www.volvogroup.com/en-en/news/2017/sep/record-breaking-agreement-for-volvo-trucks.html|archive-url=https://web.archive.org/web/20180104150048/http://www.volvogroup.com/en-en/news/2017/sep/record-breaking-agreement-for-volvo-trucks.html|url-status=dead|archive-date=4 January 2018|title=Record breaking agreement for Volvo Trucks – Volvo Group|date=4 January 2018}}</ref> with huge and record-breaking orders of trucks. Almost 90% of commercial truck traffic in Lithuania is international transports, the highest of any EU country.<ref>{{cite web|url=http://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php/Freight_transport_statistics|archive-url=https://web.archive.org/web/20180104135126/http://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php/Freight_transport_statistics|url-status=dead|archive-date=4 January 2018|title=Freight transport statistics – Statistics Explained|date=4 January 2018}}</ref>
	Lithuania has an extensive network of motorways. WEF grades Lithuanian roads at 4.7 / 7.0<ref>{{cite web|url=http://www3.weforum.org/docs/GCR2017-2018/05FullReport/TheGlobalCompetitivenessReport2017%E2%80%932018.pdf|title=The Global Competitiveness Report 2017–2018|page=185|access-date=25 March 2018}}</ref> and Lithuanian road authority (LAKD) at 6.5 / 10.0.<ref>{{cite web|url=http://plius.lakd.lt/lt.php/naujienos/susumuoti_keliu_apziuros_rezultatai/11801;_wai;1|archive-url=https://web.archive.org/web/20180326104027/http://plius.lakd.lt/lt.php/naujienos/susumuoti_keliu_apziuros_rezultatai/11801;_wai;1|url-status=dead|archive-date=26 March 2018|title=Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos|date=26 March 2018}}</ref>
	The ] is the only commercial cargo port in Lithuania. In 2011 45.5 million tons of cargo were handled (including ] figures)<ref>{{cite web|url=http://www.shortsea.lt/index.php/pagrindinis_meniu/naujienos/klaipedos_ir_kitu_baltijos_juros_rytines_pakrantes_uostu_krovos_apzvalga__m_sausiogruodzio_men_/1201|archive-url=https://web.archive.org/web/20131019182532/http://www.shortsea.lt/index.php/pagrindinis_meniu/naujienos/klaipedos_ir_kitu_baltijos_juros_rytines_pakrantes_uostu_krovos_apzvalga__m_sausiogruodzio_men_/1201|url-status=dead|archive-date=19 October 2013|title=Short Sea|date=19 October 2013|website=shortsea.lt|access-date=18 October 2018}}</ref> ] is outside of EU's 20 largest ports,<ref>{{cite web|url=http://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php/Maritime_ports_freight_and_passenger_statistics|archive-url=https://web.archive.org/web/20180104132949/http://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php/Maritime_ports_freight_and_passenger_statistics|url-status=dead|archive-date=4 January 2018|title=Maritime ports freight and passenger statistics – Statistics Explained|date=4 January 2018|access-date=4 January 2018}}</ref><ref>{{cite web|url=http://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php/File:Top_20_container_ports_in_2015_-_on_the_basis_of_volume_of_containers_handled_in_(1000_TEUs).png|archive-url=https://web.archive.org/web/20180104133109/http://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php/File:Top_20_container_ports_in_2015_-_on_the_basis_of_volume_of_containers_handled_in_(1000_TEUs).png|url-status=dead|archive-date=4 January 2018|title=File:Top 20 container ports in 2015 - on the basis of volume of containers handled in (1000 TEUs).png – Statistics Explained|date=4 January 2018|access-date=4 January 2018}}</ref> but it is the eighth largest port in the Baltic Sea region<ref>{{cite web|url=http://www.baltic-course.com/eng/good_for_business/?doc=90478|title=Riga and Klaipeda included in TOP-10 ports in Baltic Sea Region by container turnover :: The Baltic Course – Baltic States news & analytics|date=21 December 2017|website=Baltic-course.com|access-date=21 December 2017|url-status=bot: unknown|archive-url=https://web.archive.org/web/20171221104115/http://www.baltic-course.com/eng/good_for_business/?doc=90478|archive-date=21 December 2017}}</ref>
	<ref>{{cite web|url=http://actiaforum.pl/en/assets/files/realizacje/pdf/PM-17-EN.pdf|title=2016 – a better year for most of the Top 10 Baltic container ports|archive-url=https://web.archive.org/web/20180104132642/http://actiaforum.pl/en/assets/files/realizacje/pdf/PM-17-EN.pdf|url-status=dead|archive-date=4 January 2018|date=4 January 2018|access-date=4 January 2018}}</ref> with ongoing expansion plans.<ref>{{cite web|url=https://port.today/klaipeda-outer-port-constructed/|archive-url=https://web.archive.org/web/20180104132737/https://port.today/klaipeda-outer-port-constructed/|url-status=dead|archive-date=4 January 2018|title=Klaipeda outer port to be constructed – port.today|date=4 January 2018|access-date=4 January 2018}}</ref>
	] is the largest airport in Lithuania, 91st busiest airport in Europe (]). It served 3.8 million passengers in 2016.<ref>{{cite web |url=http://www.vilnius-airport.lt/en/news/?id=1930281 |title=The Lithuanian Airports Have Presented the Results for the Year 2016: the Number of Passengers Has Surged to Record Levels of 4.8 Million |date=12 January 2017 |access-date=24 January 2017 |archive-url=https://web.archive.org/web/20171004085407/http://www.vilnius-airport.lt/en/news/?id=1930281 |archive-date=4 October 2017 |url-status=dead }}</ref> Other international airports include ], ] and ]. ] is also a small commercial cargo airport which started regular commercial cargo traffic in 2011.<ref>{{cite web|url=http://kaunozinios.lt/naujienos/kauno-oro-uoste-ivykdytas-pirmas-reguliarus-krovininis-reisas_36224.html|title=Kauno oro uoste įvykdytas pirmas reguliarus krovininis reisas|website=Kaunozinios.lt}}</ref> The inland river cargo port in Marvelė, linking Kaunas and Klaipėda, received first cargo in 2019.<ref>{{cite web |title=Marvelės uostą pasiekė pirmasis krovinys!|url=https://klaipeda.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/marveles-uosta-pasieke-pirmasis-krovinys-910893 |website=klaipeda.diena.lt |access-date=3 May 2019 |language=LT}}</ref>
	===Water supply and sanitation===
	]]]
	Lithuania has one of the largest fresh water supplies, compared with other countries in Europe. Lithuania and ] are the only countries in Europe, which are fully equipped with fresh groundwater. Lithuanians consume about 0.5 million cubic metres of water per day, which is only 12–14 percent of all explored fresh groundwater resources.<ref>{{cite web|title=Gėlo vandens ištekliais Lietuva išsiskiria iš kitų Europos šalių|url=http://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/137832/gelo-vandens-istekliais-lietuva-issiskiria-is-kitu-europos-saliu|website=LRT|date=25 May 2016|access-date=25 May 2016|language=lt}}</ref> Water quality in the country is very high and is determined by the fact that drinking water comes from deep layers that are protected from pollution on the surface of the earth. Drilling depth usually reaches 30–50 metres, but in ] it even reaches 250 metres. Consequently, Lithuania is one of very few European countries where groundwater is used for centralized water supply. With a large underground fresh water reserves, Lithuania exports mineral-rich water to other countries. Approved mineral water quantity is about 2.7 million cubic metres per year, while production is only 4–5 percent of all mineral water resources.<ref>{{cite web|title=Gėlas vanduo – milžiniškas turtas Lietuvos gelmėse|url=http://alkas.lt/2012/03/15/gelas-vanduo-milziniskas-turtas-lietuvos-gelmese/|website=alkas.lt|date=15 March 2012|access-date=15 March 2012|language=lt-LT}}</ref>
	] is the only Baltic capital that uses centralized water supplying from deep water springs, which are protected from pollution and has no ] or ] that are harmful to the human body. Water is cleaned without chemicals in Lithuania. About 20% of the consumed water in the state is a non-filtered very high quality water.<ref>{{cite web|last1=Raudonis|first1=Jokūbas|title=Vilniaus turtas – švarus vanduo iš giluminių šaltinių|url=https://verslas.lrytas.lt/rinkos-pulsas/2013/05/08/news/vilniaus-turtas---svarus-vanduo-is-giluminiu-saltiniu-5024475/|website=lrytas.lt|date=8 May 2013|access-date=8 May 2013|language=lt-LT|archive-date=8 March 2021|archive-url=https://web.archive.org/web/20210308021218/https://verslas.lrytas.lt/rinkos-pulsas/2013/05/08/news/vilniaus-turtas---svarus-vanduo-is-giluminiu-saltiniu-5024475/|url-status=dead}}</ref>
	===Energy===
	{{Main|Energy in Lithuania}} {{See also|Renewable energy in Lithuania}}
	] in port of Klaipėda]]
	Systematic diversification of energy imports and resources is Lithuania's key energy strategy.<ref>{{cite web|url=http://www.lsta.lt/files/seminarai/2015-04-09_Ryga/03.-ey-bus-2015-rokas-masiulis.pdf|title=Lithuania's Energy Sector Development Trends|page=2|website=Lsta.lt|access-date=7 April 2018}}</ref> Long-term aims were defined in National Energy Independence strategy in 2012 by Lietuvos Seimas.<ref>{{cite web|url=https://gamyba.le.lt/sites/default/files/media/dynamic/files/481/nationalenergyindependencestrategy.pdf|title=National Energy Independence Strategy |website=Gamyba.le.lt|access-date=13 April 2018}}</ref> It was estimated that strategic energy independence initiatives will cost €6.3–7.8 billion in total and provide annual savings of €0.9–1.1 billion.
	After the decommissioning of the ], Lithuania turned from electricity exporter to electricity importer. Unit No. 1 was closed in December 2004, as a condition of Lithuania's entry into the European Union; Unit No. 2 was closed down on 31 December 2009. Proposals have been made to construct a new – ] in Lithuania.<ref>{{cite web|title=Lithuania shuts down Soviet-era NPP, but being a nuclear-free nation is still under question |url=http://www.bellona.org/articles/articles_2010/ignalina_shut_down |date=12 January 2010 |author=Andrei Ozharovsky, Maria Kaminskaya and Charles Digges |website=Bellona.org |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20100423155352/http://www.bellona.org/articles/articles_2010/ignalina_shut_down |archive-date=23 April 2010}}</ref> However, ] held in October 2012 clouded the prospects for the Visaginas project, as 63% of voters said no to a new nuclear power plant.<ref>{{cite web|url=http://www.world-nuclear.org/info/Country-Profiles/Countries-G-N/Lithuania/|title=Nuclear Power in Lithuania – Lithuanian Nuclear Energy – World Nuclear Association|website=World-nuclear.org|access-date=18 October 2018|archive-url=https://web.archive.org/web/20160126160031/http://www.world-nuclear.org/info/Country-Profiles/Countries-G-N/Lithuania/|archive-date=26 January 2016|url-status=dead}}</ref>
	]]]
	The country's main primary source of electrical power is ]. Other primary sources of Lithuania's electrical power are ] and ]. ] is the only in the Baltic states power plant to be used for regulation of the power system's operation with generating capacity of 900 MW for at least 12 hours.<ref>{{cite web|url=http://www.kruoniohae.lt/lt/main/activity|archive-url=https://web.archive.org/web/20120928033447/http://www.kruoniohae.lt/lt/main/activity|url-status=dead|archive-date=28 September 2012|title=Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė > Veikla|date=28 September 2012|access-date=18 October 2018}}</ref> {{As of|2015}}, 66% of electrical power was imported.<ref>{{Cite web|url=http://www.litgrid.eu/index.php/energetikos-sistema/elektros-energetikos-sistemos-informacija/elektros-gamybos-ir-vartojimo-balanso-duomenys/2287|title=Litgrid|website=www.litgrid.eu|access-date=7 September 2016|archive-url=https://web.archive.org/web/20161118024627/http://www.litgrid.eu/index.php/energetikos-sistema/elektros-energetikos-sistemos-informacija/elektros-gamybos-ir-vartojimo-balanso-duomenys/2287|archive-date=18 November 2016|url-status=dead}}</ref> First geothermal heating plant (]) in the Baltic Sea region was built in 2004.
	Lithuania–Sweden submarine electricity interconnection ] and Lithuania–Poland electricity interconnection ] were launched at the end of 2015.<ref>{{cite web|url=https://www.ceer.eu/documents/104400/3736793/C16_NR_Lithuania-EN.pdf/1c379f34-4e09-7311-e715-5974e45eab3f|title=Annual Report on Electricity and Natural Gas Markets of the Republic of Lithuania to the European Commission|access-date=19 March 2018}}</ref>
	In order to break down ]'s monopoly<ref>{{cite news |url=https://www.ft.com/content/33113758-8680-11e7-8bb1-5ba57d47eff7 |archive-url=https://ghostarchive.org/archive/20221210/https://www.ft.com/content/33113758-8680-11e7-8bb1-5ba57d47eff7 |archive-date=10 December 2022 |url-access=subscription |title=Lithuania becomes first ex-Soviet state to buy US natural gas | website=Financial Times |date=21 August 2017 | access-date=26 March 2018 | language=LT|last1=Sheppard |first1=David }}</ref><ref>{{cite web |url=https://www.euractiv.com/section/energy/news/lithuania-breaks-gazprom-s-monopoly-by-signing-first-lng-deal/ |title=Lithuania breaks Gazprom's monopoly by signing first LNG deal | website=Euractiv.com |date=21 August 2014 | access-date=26 March 2018 | language=LT}}</ref> in natural gas market of Lithuania, first large scale LNG import terminal (]) in the Baltic region was built in port of Klaipėda in 2014. The Klaipėda LNG terminal was called Independence, thus emphasising the aim to diversify energy market of Lithuania. Norvegian company ] supplies {{convert|540|e6m3|abbr=off}} of natural gas annually from 2015 until 2020.<ref>{{cite web | url=http://enmin.lrv.lt/uploads/enmin/documents/files/EN_Versija/Activities/Activity_benchmarks/Strategic_projects/Liquefied_natural_gas_terminal_in_Klaip%C4%97da/LNG_factsheet_EN.pdf | title=Klaipėda LNG terminal Factsheet | publisher=Ministry of Energy of the Republic of Lithuania | date=27 October 2014 | access-date=19 March 2018 | archive-date=19 March 2018 | archive-url=https://web.archive.org/web/20180319214309/http://enmin.lrv.lt/uploads/enmin/documents/files/EN_Versija/Activities/Activity_benchmarks/Strategic_projects/Liquefied_natural_gas_terminal_in_Klaip%C4%97da/LNG_factsheet_EN.pdf | url-status=dead }}</ref> The terminal is able to meet the Lithuania's demand 100 percent, and Latvia's and Estonia's national demand 90 percent in the future.<ref>{{cite web |url=http://www.lrt.lt/en/news-in-english/29/119304/klaipeda-lng-terminal-one-year-on-independence-or-responsibility |title= Klaipėda LNG Terminal one year on – independence or responsibility?|website=Lrt.lt| date=11 November 2015 | access-date=19 March 2018}}</ref>
	] (GIPL), also known as Lithuania–Poland pipeline, is a proposed natural gas pipeline interconnection between Lithuania and Poland that is expected to be finished by 2019. In 2018 synchronising the Baltic States' electricity grid with the ] has started.<ref>{{cite web |url=http://europa.eu/rapid/press-release_MEMO-18-4285_en.htm |title= Questions and answers on the synchronisation of the Baltic States' electricity networks with the continental European network (CEN) | date=28 June 2018 | access-date=27 July 2018}}</ref>
	In 2016, 20.8% of electricity consumed in Lithuania came from renewable sources.<ref>{{cite web|url=http://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php/File:Table_1-Share_of_renewables_in_gross_inland_energy_consumption_2016.png|archive-url=https://web.archive.org/web/20180326100659/http://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php/File:Table_1-Share_of_renewables_in_gross_inland_energy_consumption_2016.png|url-status=dead|archive-date=26 March 2018|title=File:Table 1-Share of renewables in gross inland energy consumption 2016.png – Statistics Explained|date=26 March 2018}}</ref>
	==Demographics==
	{{Main|Demographics of Lithuania}}
	]
	]
	Since the Neolithic period the native inhabitants of the Lithuanian territory have not been replaced by any other ethnic group, so there is a high probability that the inhabitants of present-day Lithuania have preserved the genetic composition of their forebears relatively undisturbed by the major demographic movements,<ref>{{cite journal | last1 = Česnys | first1 = G. | year = 1991 | title = Anthropological roots of the Lithuanians | journal = Science, Arts and Lithuania | volume = 1 | pages = 4–10 }}</ref><ref>{{cite AV media |people=akad. Rimantas Jankauskas |date=6 May 2018|title="Mokslo ekspresas": tūkstantmečiai kapai atskleidžia Lietuvos priešistorės paslaptis|medium=Video |language=lt |url=https://www.delfi.lt/video/laidos/mokslo-ekspresas/mokslo-ekspresas-tukstantmeciai-kapai-atskleidzia-lietuvos-priesistores-paslaptis.d?id=77886901 |access-date=11 May 2018 |time=04:06}}</ref><ref>{{cite journal|title=The genetic prehistory of the Baltic Sea region |authors=Alissa Mittnik, Chuan-Chao Wang, Saskia Pfrengle, Mantas Daubaras, Gunita Zariņa, Fredrik Hallgren, Raili Allmäe, Valery Khartanovich, Vyacheslav Moiseyev, Mari Tõrv, Anja Furtwängler, Aida Andrades Valtueña, Michal Feldman, Christos Economou, Markku Oinonen, Andrejs Vasks, Elena Balanovska, David Reich, Rimantas Jankauskas, Wolfgang Haak, Stephan Schiffels & Johannes Krause |journal=Nature Communications|volume=9 |doi=10.1038/s41467-018-02825-9|pmid=29382937 |pmc=5789860 |issue=1|pages=442 |bibcode=2018NatCo...9..442M|year=2018}}</ref> although without being actually isolated from them.<ref>{{cite journal|author=Daiva Ambrasienė, Vaidutis Kučinskas|title=Genetic variability of the Lithuanian human population according to Y chromosome microsatellite markers|url=http://www.ebiblioteka.lt/resursai/LMA/Ekologija/E-89.pdf|page=89|journal=Ekologija|year=2003|volume=1}}</ref> The Lithuanian population appears to be relatively homogeneous, without apparent genetic differences among ethnic subgroups.<ref>{{cite journal|url=http://images.katalogas.lt/maleidykla/act41/A-01.pdf |archive-url=https://web.archive.org/web/20080227130058/http://images.katalogas.lt/maleidykla/act41/A-01.pdf |archive-date=27 February 2008 |title=Mitochondrial DNA Sequence Analysis in the Lithuanian Population |author=Dalia Kasperavičiūtė and Vaidutis Kučinskas |journal=Acta Medica Lituanica |year=2004 |volume=11 |issue=1 |pages=1–6 |url-status=dead}}</ref>
	A 2004 analysis of ] in the Lithuanian population revealed that Lithuanians are close to the ] and ] speaking populations of Northern and Eastern Europe. ] SNP ] analysis showed Lithuanians to be closest to ] and ].<ref>{{cite journal|pmid=15469421 |author=D Kasperaviciūte, V Kucinskas and M Stoneking |url=http://www.eva.mpg.de/genetics/pdf/Kasperavicuite.2004.pdf |title=Y Chromosome and Mitochondrial DNA Variation in Lithuanians |year=2004 |volume=68 |issue=Pt 5 |pages=438–52 |doi=10.1046/j.1529-8817.2003.00119.x |journal=Annals of Human Genetics |s2cid=26562505 |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20090225205400/http://www.eva.mpg.de/genetics/pdf/Kasperavicuite.2004.pdf |archive-date=25 February 2009}}</ref>
	In 2021, the age structure of the population was as follows: 0–14 years, 14.86% (male 214,113/female 203,117); 15–64 years: 65.19% (male 896,400/female 934,467); 65 years and over: 19.95% (male 195,269/female 365,014).<ref name="population2022">{{cite web|title=The population of Lithuania (edition 2022)|url=https://osp.stat.gov.lt/lietuvos-gyventojai-2022/salies-gyventojai|publisher=]|access-date=23 September 2022}}</ref> The median age in 2022 was 44 years (male: 41, female: 47).<ref name="population2022"/>
	Lithuania has a ]: the ] (TFR) in Lithuania was 1.34 children born/woman in 2021, the mean age of women at childbirth was 30.3 years, that of women at the birth of the first child – 28.2 years. The ] is male leaning for the age categories 15–44 with 1.0352 males for every female.<ref name="population2022"/> {{As of|2021}}, 25.6% of births were to unmarried women. The mean ] in 2021 was 28.3 years for women and 30.5 years for men.<ref name="population2022"/>
	===Functional urban areas===
	{|class="wikitable sortable" style="text-align:left;"
	|-style="font-size:100%; text-align:center;"
	!align=center|]<ref name="FUA,Euro">{{Cite web|url=https://ec.europa.eu/eurostat/databrowser/view/urb_lpop1/default/table?lang=en|title=Eurostat|website=eurostat.ec.europa.eu}}</ref>{{fv|date=February 2023}}
			{|class="wikitable"
	!align=center|Population <br />(2021)
			!rowspan="2"|Rodiklis
			!colspan="6"|Metai
	|-		|-
			!style="width:4em;font-size:90%"|2012
	| ]
			!style="width:4em;font-size:90%"|2013
	| align=right|708,203
			!style="width:4em;font-size:90%"|2014
			!style="width:4em;font-size:90%"|2015
			!style="width:4em;font-size:90%"|2016
	|-		|-
			|Vidutinis bruto <br />mėnesinis ], ]
	| ]
	| align=right|385,787		|align="center"|615,1
			|align="center"|646,3
	|-
			|align="center"|677,4
	| ]
	| align=right|124,526		|align="center"|714,1
			|align="center"|774,0
	|-		|-
			|Valstybinė vidutinė <br />mėnesinė ], ]
			|align="center"|236,2
			|align="center"|238,1
			|align="center"|240,3
			|align="center"|244,5
			|align="center"|255,3
			|}
	|}		|}
	===Ethnic groups===		=== Užsienio prekyba ===
	{{Main|Lithuanians|Ethnic minorities in Lithuania}}		{{Main|Lietuvos užsienio prekyba}}
			Lietuvos užsienio prekybos balansas 2007−2013 m. buvo neigiamas. 2013 m. Lietuvos eksportas sudarė 84 779,0 mln. Lt, importas – 91 521,4 mln. Lt.<ref>{{Neveikianti nuoroda|date=sausio 2023 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref><ref> {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140309062952/http://www.ukmin.lt/uploads/documents/Apzvalgos/2014%20m.%20VASARIS-m%C4%97nesin%C4%97%20ap%C5%BEvalga.pdf |date=2014-03-09 }}</ref> 2007−2011 m. nesikeitė 5 didžiausios importo rinkos ir 4 didžiausios eksporto rinkos.
	{{bar box
	| width = 300px
	| float = right
	| title = Residents of Lithuania by ethnicity (2021)<ref name="2011a">{{Cite web |url=https://osp.stat.gov.lt/informaciniai-pranesimai?articleId=223122 |date=15 March 2013 |title=Ethnicity, mother tongue and religion |publisher=Statistics Lithuania |website=Official Statistics Portal |access-date=15 December 2018 |archive-url=https://web.archive.org/web/20181215184122/https://osp.stat.gov.lt/informaciniai-pranesimai?articleId=223122 |archive-date=15 December 2018 |url-status=dead }}</ref>
	| titlebar = #ddd
	| bars =
	{{bar percent|Lithuanians|green|84.6}}
	{{bar percent|Poles|red|6.5}}
	{{bar percent|Russians|blue|5.0}}
	{{bar percent|Belarusians|purple|1.0}}
	{{bar percent|Ukrainians|brown|0.5}}
	{{bar percent|Others|gray|2.3}}
	}}
	Ethnic Lithuanians make up about five-sixths of the country's population and Lithuania has the most homogeneous population in the Baltic States. In 2015, the population of Lithuania stands at 2,921,262, 84.2% of whom are ethnic ] who speak ], which is the official language of the country. Several sizeable minorities exist, such as ] (6.6%), ] (5.8%), ] (1.2%) and ] (0.5%).<ref name="2011a"/>
			{| width="100%"
	] are the largest minority, concentrated in southeast Lithuania (the ]). ] are the second largest minority, concentrated mostly in two cities. They constitute sizeable minorities in ] (12%)<ref>Delfi (2012) ; Retrieved on 7 January 2017</ref> and ] (19.6%),<ref name="osp.stat.gov.lt">{{cite web|url=https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Gyv_kalba_tikyba.pdf/1d9dac9a-3d45-4798-93f5-941fed00503f|format=PDF|title=GYVENTOJAI PAGAL TAUTYBĘ, GIMTĄJĄ KALBĄ IR TIKYBĄ : Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo rezultatai|website=Ops.stat.gov.lt|access-date=18 October 2018}}</ref> and a majority in the town of ] (52%).<ref>{{cite web|url=http://www.visaginas.lt/town/inhabit?lang=en |title=The inhabitants |archive-url=https://web.archive.org/web/20071219181605/http://www.visaginas.lt/town/inhabit?lang=en |archive-date=19 December 2007 |url-status=dead}}</ref> About 3,000 ] live in Lithuania, mostly in Vilnius, ] and Panevėžys; their organizations are supported by the National Minority and Emigration Department.<ref>{{cite web|url=http://www.tspmi.vu.lt/files/mprojektai/finallithsecpapergalutinis.pdf |title=Lithuanian Security and Foreign Policy |website=Tspmi.vu.lt |access-date=5 June 2011 |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20090325051515/http://www.tspmi.vu.lt/files/mprojektai/finallithsecpapergalutinis.pdf |archive-date=25 March 2009}}</ref> For centuries a small ] community has flourished in Lithuania.<ref>{{cite web|url=http://www.eki.ee/books/redbook/lithuanian_tatars.shtml|title=The Red Book of the Peoples of the Russian Empire|website=Eki.ee}}</ref>
			|- valign="top"
			| width="50%" |
	The official language is ], but in some areas there is a significant presence of minority languages, such as ], ], ] and ]. The greatest presence of minorities and the use of these languages is in ], ] and ]. ] is spoken by members of the tiny remaining ] in Lithuania. The state laws guarantee education in minority languages and there are numerous publicly funded schools in the areas populated by minorities, with Polish as the language of instruction being the most widely available.<ref>{{cite web|url=https://lrkm.lrv.lt/en/activities/national-minorities|title=Ministry of Culture of the Republic of Lithuania, National Minorities|access-date=28 December 2020}}</ref>
			2011 m. eksporto rinkos<ref>{{Neveikianti nuoroda|date=sausio 2023 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref>
			{{lentelės viršus}}
	According to the survey carried out within the framework of the ], 85.33% of the country's population speak Lithuanian as their native language, 6.8% are native speakers of Russian and 5.1% of Polish. {{Asof|2021}}, 60.6% of residents speak Russian as a foreign language, 31.1% – English, 10.5% – Lithuanian, 8% – German, 7.9% – Polish, 1.9% – French, 2.6% – various others.<ref>{{cite web|url=https://osp.stat.gov.lt/en/gyventoju-ir-bustu-surasymai1|title=Population by command of languages in municipality|access-date=23 September 2022}}</ref> Most Lithuanian schools teach English as the first foreign language, but students may also study German, or, in some schools, French or Russian. Around 80% of young people in Lithuania know English.<ref>{{Cite web|title=Employees fluent in three languages – it's the norm in Lithuania|url=https://investlithuania.com/news/employees-fluent-in-three-languages-its-the-norm-in-lithuania/|access-date=21 February 2021|website=Invest Lithuania}}</ref>
			! Vieta
			! Valstybė
			! Procentai
			|-----
			| 1
			| {{RUSv}}
			| 11,6 %
			|-----
			| 2
			| {{LATv}}
			| 10,2 %
			|-----
			| 3
			| {{GERv}}
			| 9,3 %
			|-----
			| 4
			| {{POLv}}
			| 7,0 %
			|-----
			| 5
			| {{ESTv}}
			| 6,6 %
			|-----
			| 6
			| {{NEDv}}
			| 6,1 %
			|-----
			| 7
			| {{BLRv}}
			| 5,2 %
			|-----
			| 8
			| {{GBRv}}
			| 4,1 %
			|-----
			| 9
			| {{FRAv}}
			| 4,1 %
			|-----
			| 10
			| {{SWEv}}
			| 3,6 %
			|-----
			|}
			| width="70%" |
	===Urbanization===
	{{See also|List of cities in Lithuania}}
	There has been a steady ] since the 1990s, encouraged by the planning of regional centres, such as ], ], ], ], and ]. By the early 21st century, about two-thirds of the total population lived in urban areas. {{As of|2021}}, 68.19% of the total population lives in urban areas.<ref name="population2022"/> Lithuania's ] include ] (population 708,203), ] (population 391,153), and ] (population 124,526).<ref name="FUA,Euro"/> The fDI of the Financial Times in their research ''Cities and Regions of the Future 2018/19'' ranked Vilnius fourth in the mid-sized European cities category and Vilnius county was ranked 10th in the small European regions category.<ref>{{cite web|url=https://www.fdiintelligence.com/content/download/71341/2038156/file/fDi%20European%20Cities%20and%20Regions%20of%20the%20Future%202018:19.pdf|website=Fdiintelligence.com|page=57,73|title=Cities and Regions of the Future 2018/19|access-date=5 April 2018}}</ref>
			2011 m. importo rinkos<ref>{{Neveikianti nuoroda|date=sausio 2023 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref>
	{{Largest cities
	| country = Lithuania
	| stat_ref = ] (2023)<ref>{{cite web|url=https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=e3463ef2-cf9d-45a7-934e-f80229a9c6d3#/|title=Resident population by city/town at the beginning of the year|website=osp.stat.gov.lt|access-date=23 September 2022}}</ref>
	| list_by_pop = List of cities in Lithuania
	| div_name = County
	| div_link = Counties of Lithuania{{!}}County
	| city_1 = Vilnius | div_1 = Vilnius County{{!}}Vilnius | pop_1 = 581,475 | img_1 = Vilnius Modern Skyline At Dusk, Lithuania - Diliff.jpg
	| city_2 = Kaunas | div_2 = Kaunas County{{!}}Kaunas | pop_2 = 305,120 | img_2 = Vytautas the Great Bridge from hill, Kaunas, Lithuania - Diliff.jpg
	| city_3 = Klaipėda | div_3 = Klaipėda County{{!}}Klaipėda | pop_3 = 158,420 | img_3 = Klaipėda. Senamiestis.jpg
	| city_4 = Šiauliai | div_4 = Šiauliai County{{!}}Šiauliai | pop_4 = 104,300 | img_4 = Calle Vilnius, Siauliai, Lituania, 2012-08-09, DD 01.JPG
	| city_5 = Panevėžys | div_5 = Panevėžys County{{!}}Panevėžys | pop_5 = 87,913
	| city_6 = Alytus | div_6 = Alytus County{{!}}Alytus | pop_6 = 51,856
	| city_7 = Marijampolė | div_7 = Marijampolė County{{!}}Marijampolė | pop_7 = 36,807
	| city_8 = Mažeikiai | div_8 = Telšiai County{{!}}Telšiai | pop_8 = 33,249
	| city_9 = Jonava | div_9 = Kaunas County{{!}}Kaunas | pop_9 = 27,134
	| city_10 = Utena | div_10 = Utena County{{!}}Utena | pop_10 = 25,608
	| city_11 = Kėdainiai | div_11 = Kaunas County{{!}}Kaunas | pop_11 = 23,447
	| city_12 = Telšiai | div_12 = Telšiai County{{!}}Telšiai | pop_12 = 22,261
	| city_13 = Tauragė | div_13 = Tauragė County{{!}}Tauragė | pop_13 = 21,416
	| city_14 = Ukmergė | div_14 = Vilnius County{{!}}Vilnius | pop_14 = 21,048
	| city_15 = Visaginas | div_15 = Utena County{{!}}Utena | pop_15 = 19,586
	| city_16 = Palanga | div_16 = Klaipėda County{{!}}Klaipėda | pop_16 = 18,132
	| city_17 = Plungė | div_17 = Telšiai County{{!}}Telšiai | pop_17 = 17,385
	| city_18 = Kretinga | div_18 = Klaipėda County{{!}}Klaipėda | pop_18 = 17,207
	| city_19 = Šilutė | div_19 = Klaipėda County{{!}}Klaipėda | pop_19 = 16,200
	| city_20 = Gargždai | div_20 = Klaipėda County{{!}}Klaipėda | pop_20 = 15,932
	}}
			{{lentelės viršus}}
	===Health===
			! Vieta
	{{Main|Health in Lithuania}}
			! Valstybė
	] is the largest and the most advanced medical institution in Lithuania.]]
			! Procentai
	Lithuania provides free state-funded healthcare to all citizens and registered long-term residents.<ref>{{cite book |title=Health Care Systems in Transition – Lithuania |date=2000 |page=19 |url=http://www.euro.who.int/__data/assets/pdf_file/0006/95127/E69920.pdf |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20180323173750/http://www.euro.who.int/__data/assets/pdf_file/0006/95127/E69920.pdf |archive-date=23 March 2018 |access-date=23 March 2018 }}</ref> It co-exists with a significant private healthcare sector. In 2003–2012, the network of hospitals was restructured, as part of wider healthcare service reforms. It started in 2003–2005 with the expansion of ambulatory services and primary care.<ref>{{cite web|url=https://healthmanagement.org/c/hospital/issuearticle/the-healthcare-system-in-lithuania|title=The Healthcare System in Lithuania|website=healthmanagement.org|access-date=19 March 2018}}</ref>
			|-----
	In 2016, Lithuania ranked 27th in Europe in the ], a ranking of European healthcare systems based on waiting time, results and other indicators.
			| 1
			| {{POLv}}
			| 32,8 %
			|-----
			| 2
			| {{GERv}}
			| 9,7 %
			|-----
			| 3
			| {{RUSv}}
			| 9,1 %
			|-----
			| 4
			| {{LATv}}
			| 6,6 %
			|-----
			| 5
			| {{NEDv}}
			| 4,9 %
			|-----
			| 6
			| {{SWEv}}
			| 3,3 %
			|-----
			| 7
			| {{ITAv}}
			| 3,2 %
			|-----
			| 8
			| {{BELv}}
			| 3,1 %
			|-----
			| 9
			| {{ESTv}}
			| 2,8 %
			|-----
			| 10
			| {{BLRv}}
			| 2,5 %
			|-----
			|}
			|}
			=== Lietuvos bendrovės ===
	{{As of|2019}} Lithuanian ] at birth was 76.0 (71.2 years for males and 80.4 for females)<ref>{{cite web|title=Life expectancy and Healthy life expectancy, data by country|language=en|publisher=World Health Organization|url=https://apps.who.int/gho/data/node.main.688|date=2020}}</ref> and the ] rate was 2.99 per 1,000 births.<ref>{{cite web|title=Infant mortality rate - Total|publisher=] Inter-agency Group for Child Mortality Estimation|url=https://childmortality.org/data/Lithuania}}{{Dead link|date=May 2021 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> The annual population growth rate increased by 0.3% in 2007. Lithuania has seen a dramatic rise in suicides in the 1990s.<ref name="who-suicide-data">{{cite web|title=Suicide rates. Data by country|url=http://apps.who.int/gho/data/node.main.MHSUICIDE?lang=en|publisher=World Health Organization|access-date=7 September 2016}}</ref> The suicide rate has been constantly decreasing since, but it still remains the highest in the EU and the ].<ref name="smhc-info">{{cite web|title=Savižudybių statistika|language=lt|publisher=State Mental Health Centre|url=https://vpsc.lrv.lt/lt/statistika/savizudybiu-statistika}}</ref> The suicide rate as of 2019 is 20.2 per 100,000 people.<ref name="who-suicide-data"/> ] has been a subject of research, but the main reasons behind the high rate are thought to be both psychological and economic, including: social transformations and economic recessions, alcoholism, lack of tolerance in the society, bullying.<ref name="lrt-suicide-reasons">{{cite web|title=Pradeda veikti Savižudybių prevencijos biuras|date=5 January 2015|access-date=19 May 2021|publisher=Lithuanian Radio and Television|language=lt|url=https://www.lrt.lt/naujienos/tavo-lrt/15/88217/pradeda-veikti-savizudybiu-prevencijos-biuras}}</ref>
			Pagal pajamas Lietuvoje daugelį metų pirmauja AB „]“ (buv. „Mažeikių nafta“). „]“, UAB užima antrą vietą.<ref>{{Cite web|url=https://www.vz.lt/verslo-aplinka|title=Verslo aplinka - Verslo žinios|last=žinios|first=Verslo|website=vz.lt|language=lt|access-date=2017-12-02}}</ref> Greta stambiausių Lietuvos įmonių, šalyje savo kapitalą investuoja ir žinomos užsienio bendrovės. 2009 m. savo Technologijų centrą atidarė „]“ bankas,<ref>https://www.home.barclays/about-barclays/around-the-world/lithuania.html</ref> 2011 savo regioninį biurą Vilniuje atidarė „]“.<ref>https://www.vz.lt/informacines-technologijos-telekomunikacijos/2017/11/07/western-union-lietuvoje-pletos-ir-tiesiogini-versla-atidare-klientu-aptarnavimo-padalini</ref> Taip pat veikia Skandinavijos bankai ], „]“, „]“, „]“. Tarptautinės įmonės: „]“, „]“, „]“, „]“, „]“, „]“, „]“ ir kitos.
	By 2000 the vast majority of Lithuanian health care institutions were non-profit-making enterprises and a private sector developed, providing mostly outpatient services which are paid for out-of-pocket. The ] also runs a few health care facilities and is involved in the running of the two major Lithuanian teaching hospitals. It is responsible for the State Public Health Centre which manages the public health network including ten county public health centres with their local branches. The ten ] run county hospitals and specialised health care facilities.<ref>{{cite book|title=Health Care Systems in Transition|date=2000|publisher=WHO|url=http://www.euro.who.int/__data/assets/pdf_file/0006/95127/E69920.pdf?ua=1|access-date=3 July 2015}}</ref>
			=== Infrastruktūra ===
	There is ] for the Lithuanian residents. There are 5 Territorial Health Insurance Funds, covering Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai and Panevėžys. Contributions for people who are economically active are 9% of income.<ref>{{cite web|title=Compulsory Health Insurance Contributions|url=http://www.vlk.lt/sites/en/health-insurance-in-Lithuania/compulsory-health-insurance-contributions/|publisher=VLK|access-date=3 July 2015|archive-date=27 February 2021|archive-url=https://web.archive.org/web/20210227080202/http://www.vlk.lt/sites/en/health-insurance-in-Lithuania/compulsory-health-insurance-contributions/|url-status=dead}}</ref>
			==== Transportas ====
	Emergency medical services are provided free of charge to all residents. Access to the secondary and tertiary care, such as hospital treatment, is normally via referral by a ].<ref>{{cite web|title=Accessing healthcare in Lithuania|url=http://www.nhs.uk/NHSEngland/Healthcareabroad/countryguide/Pages/healthcareinLithuania.aspx|website=NHS Choices|access-date=3 July 2015}}</ref> Lithuania also has one of the lowest ] prices in Europe.<ref>{{cite book|title=Comparing Hospital and Health Prices and Volumes Internationally|date=6 August 2014|publisher=]|page=28|url=http://ec.europa.eu/eurostat/documents/728703/728971/OECD-health-working-papers-75.pdf/a6e22472-95c4-4e77-bdb0-db3af4668e7f}}</ref>
			{{main|Lietuvos transportas}}
			]
	===Religion===
			] yra vienintelis šalies prekybinis uostas. 2011 m. Klaipėdos jūrų uoste ir ] perkrautas rekordinis kiekis − 45,5 mln. tonų krovinių.<ref> {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20131019182532/http://www.shortsea.lt/index.php/pagrindinis_meniu/naujienos/klaipedos_ir_kitu_baltijos_juros_rytines_pakrantes_uostu_krovos_apzvalga__m_sausiogruodzio_men_/1201 |date=2013-10-19 }} Nuoroda tikrinta 2013-01-07)</ref> Šalyje veikia keturi tarptautiniai oro uostai: ] (didžiausias, 2008 m. aptarnavęs 2,048 mln. keleivių),<ref>http://www.vno.lt/lt/naujienos/detail.php?ID=4375</ref> ], ] ir ].
	{{Main|Religion in Lithuania}}
	{{See also|Lithuanian mythology}}
			Lietuvoje veikia 1775,3 km geležinkelio linijų, iš kurių 1753,5 km plačios („rusiškos“) ]s. 21,8 km ilgio „europinės“ ]s geležinkelis jungia Lietuvą su Lenkija.<ref> {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130617033243/http://www.transp.lt/lt/veikla/veiklos_kryptys/gelezinkeliu_transportas/apie_sektoriu |date=2013-06-17 }} Nuoroda tikrinta 2013-01-07)</ref> Maršrute ]-]-] veikia 68,4 km ilgio siaurojo 750 mm pločio vėžės geležinkelio linija, ilgiausia tokia Europoje. ] naudojamas turizmo reikmėms.
	] near ]]]
	According to the 2021 census, 74.2% of residents of Lithuania were Catholics.<ref name="religion-stats"/> Catholicism has been the main religion since the official ] in 1387. The Catholic Church was persecuted by the Russian Empire as part of the ] policies and by the Soviet Union as part of the overall ]. During the Soviet era, some priests actively led the resistance against the Communist regime, as symbolised by the ] and exemplified by '']''.
			Lietuvos kelių ilgiai 2011 m. pabaigos duomenimis (kilometrais).<ref> {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20111231111108/http://www.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=1226&PHPSESSID=35b8d292369d0f42f9d405f6f00e3071 |date=2011-12-31 }} Nuoroda tikrinta 2013-01-07)</ref>
	3.7% of the population are ], mainly among the Russian minority.<ref name="religion-stats"/> The community of ] (0.6% of population) dates back to the 1660s.
			{| class="wikitable" style="text-align:center; font-size:95%"
	] are 0.8%, of which 0.6% are ] and 0.2% are ]. The ] did not impact Lithuania to a great extent as seen in ], ], or ]. Before World War II, according to Losch (1932), the Lutherans were 3.3% of the total population.<ref name="lmaleidykla.lt">{{cite web |url=http://lmaleidykla.lt/publ/1392-1096/2004/2/Geo_026_33.pdf |title=Archived copy |access-date=25 March 2017 |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20160509100300/http://www.lmaleidykla.lt/publ/1392-1096/2004/2/Geo_026_33.pdf |archive-date=9 May 2016}}</ref> They were mainly ] and ] in the ] (Memel territory). This population ], and today Protestantism is mainly represented by ethnic Lithuanians throughout the northern and western parts of the country, as well as in large urban areas. Newly arriving ] have established missions in Lithuania since 1990.<ref>{{cite web |url=http://www.umc.org/site/c.gjJTJbMUIuE/b.2012693/k.AEBE/United_Methodists_evangelize_in_Lithuania_with_ads_brochures.htm |title=United Methodists evangelize in Lithuania with ads, brochures |website=Umc.org |date=11 August 2006 |access-date=25 April 2010 |archive-url=https://web.archive.org/web/20171014092015/http://www.umc.org/site/c.gjJTJbMUIuE/b.2012693/k.AEBE/United_Methodists_evangelize_in_Lithuania_with_ads_brochures.htm |archive-date=14 October 2017 |url-status=dead }}</ref>
			! Geležinkelis
			! Automobilių <br />keliai
			! E kategorijos <br /> automobilių keliai
			! Troleibusų <br />linijos
			! Vidaus vandenų <br />keliai
			! Eksploataciniai <br />naftos vamzdynų
			|-----
			| 1 767,6
			| 82 911
			| 1642
			| 266,2
			| 452
			| 500
			|-----
			|}
			==== Energetika ====
	Hinduism is a minority religion and a fairly recent development in Lithuania. Hinduism is spread in Lithuania by Hindu organizations: ], ], ] and ]. ] (Lithuanian: Krišnos sąmonės judėjimas) is the largest and the oldest movement as the first Krishna followers date to 1979.<ref>{{Cite web |url=http://www.religija.lt/content/view/388/33/ |title=Krišnos sąmonės judėjimas |access-date=3 October 2019 |archive-url=https://web.archive.org/web/20081020165549/http://www.religija.lt/content/view/388/33/ |archive-date=20 October 2008 |url-status=dead }}</ref> It has three centres in Lithuania: in ], ] and ]. ] maintains the Centre Brahma Kumaris in ], Vilnius.
			{{main|Lietuvos energetika}}
			Lietuvos pagrindiniais elektros energijos tiekėjais yra ] (instaliuotoji galia − 1,8 GW.),<ref> {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120405053631/http://www.le.lt/lt/veikla/elektros-gamyba/lietuvos-elektrine-lel/ |date=2012-04-05 }} Nuoroda tikrinta 2013-01-07)</ref> ] (gali palaikyti 900 MW galios tiekimą ne mažiau 12 val.)<ref> {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120928033447/http://www.kruoniohae.lt/lt/main/activity |date=2012-09-28 }} Nuoroda tikrinta 2013-01-07)</ref> ir ] (instaliuotoji galia − 100,8 MW.<ref> {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120322195353/http://www.le.lt/lt/veikla/elektros-gamyba/kauno-hidro-elektrine-khe/ |date=2012-03-22 }} Nuoroda tikrinta 2013-01-07)</ref>). Visas jas valdo AB „]“. Valstybės aukštos įtampos elektros tinklų operatorius yra AB „]“, žemos ir vidutinės įtampos tinklų − AB „]“.<ref> {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20171010055203/http://enmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys-3/elektra |date=2017-10-10 }} Nuoroda tikrinta 2017-10-07)</ref>
	The historical communities of ] maintain ] as their religion. Lithuania was historically home to a significant ] and was an important centre of Jewish scholarship and culture from the 18th century until the eve of World War II. Of the approximately 220,000 Jews who lived in Lithuania in June 1941, almost all were killed during ].<ref name="Bubnys_vanished219">{{cite book|author=Arūnas Bubnys |chapter=Holocaust in Lithuania: An Outline of the Major Stages and Their Results |title=The Vanished World of Lithuanian Jews |publisher=Rodopi |year=2004| isbn=978-90-420-0850-2 |chapter-url=https://books.google.com/books?id=mdXRKbcyi5oC&pg=PA219 |pages=218–219}}</ref><ref>{{cite encyclopedia|title=Lithuania|url=http://www.ushmm.org/wlc/en/article.php?ModuleId=10005444|encyclopedia=Holocaust Encyclopedia|publisher=United States Holocaust Memorial Museum|access-date=12 April 2012}}</ref> The Lithuanian Jewish community numbered about 4,000 at the end of 2009.<ref name="Stats">{{cite web|title=Population at the beginning of the year by ethnicity |url=http://www.stat.gov.lt/en/pages/view/?id=1731&PHPSESSID=a2cc98ebfc3a13b8297889cb6f68d571 |work=Statistics Lithuania |access-date=12 April 2012 |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20070604090852/http://www.stat.gov.lt/en/pages/view/?id=1731&PHPSESSID=311ec85274c89154e6f4befbc159a0e8 |archive-date=4 June 2007}}</ref>
			Papildomi elektros energijos kiekiai gaminami nuolat veikiančiose termofikacinėse elektrinėse (kaip ], ]), vėjo ir vandens jėgainėse.
	], the ] revival of the ], has gained popularity over the years. Romuva claims to continue living pagan traditions, which survived in folklore and customs.<ref>Dundzila (2007), pp. 279, 296–298.</ref><ref>Dundzila and Strmiska (2005), p. 247.</ref><ref>Ignatow (2007), p. 104.</ref> Romuva is a ] pagan faith, which asserts the sanctity of nature and has elements of ].<ref>Dundzila and Strmiska (2005), p. 244.</ref> According to the ], there were 1,270 people of Baltic faith in Lithuania.<ref>{{cite web|url=http://www.religija.lt/straipsniai/tyrimai-analize-nuomones/lietuvos-gyventojai-pagal-tikyba|title=Lietuvos gyventojai pagal tikybą 2001 m. – religija.lt|website=Religija.lt}}</ref> That number jumped to 5,118 in the 2011 census.<ref name="osp.stat.gov.lt"/>
			Lietuvos energetikos sistemos instaliuotoji galia pagal pagaminimo būdą 2012 m. duomenimis, megavatais (MW):<ref> {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20141205173323/http://www.regula.lt/dujos/SiteAssets/rinkos-stebesenos-ataskaitos/ek-2012.pdf |date=2014-12-05 }} Nuoroda tikrinta 2013-01-07)</ref>
	===Education===
	{{Main|Education in Lithuania}}
	], one of the oldest universities in the region.<ref>{{cite web|title=FOUR CENTURIES OF ENLIGHTENMENT: A Historic View of the University of Vilnius, 1579–1979|url=http://www.lituanus.org/1981_2/81_2_01.htm|author=Tomas Venclova|website=Lituanus.org|access-date=2 June 2018|archive-date=23 June 2021|archive-url=https://web.archive.org/web/20210623222449/http://www.lituanus.org/1981_2/81_2_01.htm|url-status=dead}}</ref> It was established by ], King of Poland and Grand Duke of Lithuania, in 1579.]]
	The ] mandates ten-year education ending at age 16 and guarantees a free public higher education for students deemed 'good'.<ref>{{cite web|title=The Constitution of the Republic of Lithuania came into force on 2&nbsp;November 1992|url=http://www3.lrs.lt/home/Konstitucija/Constitution.htm|access-date=6 April 2010|publisher=Republic of Lithuania}}</ref> The ] proposes national educational policies and goals that are then voted for in the Seimas. Laws govern long-term educational strategy along with general laws on standards for higher education, vocational training, law and science, adult education, and special education.<ref name="edu1">{{cite web|url=http://www.european-agency.org/country-information/lithuania/lithuania-docs/education_lithuania.pdf|publisher=European Agency for Development in Special Needs Education|access-date=6 April 2010|title=Education in Lithuania|url-status=dead|archive-url=https://web.archive.org/web/20101215022049/http://www.european-agency.org/country-information/lithuania/lithuania-docs/education_lithuania.pdf|archive-date=15 December 2010}}</ref> 5.4% of GDP or 15.4% of total public expenditure was spent for education in 2016.<ref name=edumonitor>{{cite web|title=Education and Training Monitor 2017. Lithuania|url=https://ec.europa.eu/education/sites/education/files/monitor2017-lt_en.pdf|access-date=5 April 2018|page=3|archive-url=https://web.archive.org/web/20180406041020/https://ec.europa.eu/education/sites/education/files/monitor2017-lt_en.pdf|archive-date=6 April 2018|url-status=dead}}</ref>
			{| class="wikitable" style="text-align:center; font-size:95%"
	] Life Sciences Center in the Sunrise Valley]]
			! Kondensacinės <br />elektrinės
	According to the ], the literacy rate among Lithuanians aged 15 years and older is 100%.<ref>{{cite web|title=ICT at a Glance |url=http://devdata.worldbank.org/ict/ltu_ict.pdf |publisher=] |access-date=7 April 2010 |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20070707184435/http://devdata.worldbank.org/ict/ltu_ict.pdf |archive-date=7 July 2007}}</ref> School attendance rates are above the EU average and school leave is less common than in the EU. According to ] Lithuania leads among other countries of the ] in people with secondary education (93.3%).<ref>{{cite web|title=Upper secondary education in EU|url=http://epp.eurostat.ec.europa.eu/tgm/table.do?tab=table&plugin=1&language=en&pcode=tps00065|publisher=]|access-date=16 May 2014}}</ref> Based on OECD data, Lithuania is among the top 5 countries in the world in postsecondary (tertiary) education attainment.<ref>{{cite web|title=Population with tertiary education|url=https://data.oecd.org/eduatt/population-with-tertiary-education.htm|website=data.oecd.org|access-date=17 November 2018}}</ref> {{As of|2016}}, 54.9% of the population aged 25 to 34, and 30.7% of the population aged 55 to 64 had completed tertiary education.<ref>{{cite web|title=Population with tertiary education|url=https://data.oecd.org/eduatt/population-with-tertiary-education.htm|website=data.oecd.org|access-date=25 March 2018}}</ref> The share of tertiary-educated 25–64-year-olds in STEM (]) fields in Lithuania were above the OECD average (29% and 26% respectively), similarly to business, administration and law (25% and 23% respectively).<ref>{{cite web|title=Education at a glance 2017. Lithuania|url=http://gpseducation.oecd.org/Content/EAGCountryNotes/LTU.pdf|website=gpseducation.oecd.org|page=2|access-date=4 April 2018|archive-date=8 August 2019|archive-url=https://web.archive.org/web/20190808021023/http://gpseducation.oecd.org/Content/EAGCountryNotes/LTU.pdf|url-status=dead}}</ref>
			! Atominės <br /> elektrinės
			! Termofikacinės <br /> elektrinės
			! Hidroelektrinės
			! Hidroakumuliacinės <br /> elektrinės
			! Blokinės įmonių <br /> elektrinės
			! Atsinaujinančios energijos <br /> elektrinės (vėjo)
			|-----
			| 1 955
			| 0
			| 803
			| 128
			| 900
			| 164
			| 339 (274)
			|-----
			|}
			Iš viso Lietuvoje 2011 m. duomenimis nutiesta 6683,2 km aukštos įtampos elektros linijų (iš jų: 1671,6 km 330−400 kV įtampos oro linijos, 4967 km − 110 kV įtampos oro linijos).<ref> {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20121203011123/http://www.regula.lt/lt/elektra/rinkos_apzvalga/EK%20ataskaita_2011.pdf |date=2012-12-03 }} Nuoroda tikrinta 2013-01-07)</ref>
	Modern Lithuanian education system has multiple structural problems. Insufficient funding, quality issues, and decreasing student population are the most prevalent. Lithuanian teacher salaries are the lowest in the entire EU.<ref>{{cite web|url=https://www.delfi.lt/news/ringas/politics/m-adomenas-lietuvos-svietimas-ka-daryciau-kitaip.d?id=71141632|title=M. Adomėnas. Lietuvos švietimas: ką daryčiau kitaip?|first=Mantas Adomėnas, TS-LKD frakcijos narys|last=Seime|website=Delfi.lt|access-date=4 January 2018}}</ref> Low teacher salaries was the primary reason behind national teacher strikes in 2014,<ref>{{cite web|url=https://www.delfi.lt/news/daily/education/mokyklose-prasideda-neterminuotas-mokytoju-streikas.d?id=66552496|title=Mokyklose prasideda neterminuotas mokytojų streikas|website=Delfi.lt|access-date=4 January 2018}}</ref> 2015,<ref>{{cite web|url=http://www.ve.lt/naujienos/visuomene/svietimas/mokytoju-streikas-pavyko-1419148/|title=Mokytojų streikas pavyko |website=Dienraštis Vakaru ekspresas|date=9 December 2015 |access-date=4 January 2018}}</ref> and 2016.<ref>{{cite web|url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/svietimas/mokytoju-streikas-svarbiausi-faktai-233-591297|title=Mokytojų streikas: svarbiausi faktai|website=15min.lt|access-date=4 January 2018}}</ref><ref>{{cite web|url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/svietimas/mokytoju-streikas-tesiasi-110-ugdymo-istaigu-233-590739|title=Mokytojų streikas tęsiasi 110 ugdymo įstaigų|website=15min.lt|access-date=4 January 2018}}</ref> Salaries in the higher education sector are also low. Many Lithuanian professors have a second job to supplement their income.<ref>{{cite web|url=https://www.tv3.lt/naujiena/934883/lietuvos-destytojai-bei-mokslininkai-atvirai-prabilo-kaip-prisiduria-prie-algos|title=Lietuvos dėstytojai bei mokslininkai atvirai prabilo, kaip prisiduria prie algos|website=Tv3.lt|access-date=4 January 2018}}</ref> PISA report from 2010 found that Lithuanian results in math, science and reading were below OECD average.<ref>{{cite web|url=https://www.oecd.org/pisa/pisaproducts/46619703.pdf|title=PISA 2009 Results : Executive Summary|website=Oecd.org|access-date=18 October 2018}}</ref> PISA report from 2015 reconfirmed these findings.<ref>{{cite web|url=https://www.oecd.org/pisa/pisa-2015-results-in-focus.pdf|title=Pisa 2015 : Results in Focus|website=Oecd.org|access-date=18 October 2018}}</ref> The population ages 6 to 19 has decreased by 36% between 2005 and 2015. As a result, the student-teacher ratio is decreasing and expenditure per student is increasing, but schools, particularly in rural areas, are forced into reorganizations and consolidations.<ref name=edumonitor/> As with other Baltic nations, in particular ], the large volume of higher education graduates within the country, coupled with the high rate of spoken second languages is contributing to an education ].
			] pirmasis elektrinės reaktorius sustabdytas 2004 m. vykdant stojimo į ] sąlygas. Paskutinis reaktorius buvo sustabdytas 2009 m. gruodžio mėn. 31 d. 23 valandą nakties. Buvo ruošiamasi statyti naują atominę elektrinę. Naujos atominės elektrinės statyba rūpinosi valstybės valdoma bendrovė UAB „]“.<ref> {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130126051208/http://www.vae.lt/lt/pages/branduolines_energetikos_istorija_lietuvoje |date=2013-01-26 }} Nuoroda tikrinta 2013-01-07)</ref> 2012 m. referendume dauguma Lietuvos piliečių nepritarė AE statybai.<ref> {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20121016192607/http://www.vrk.lt/2012_seimo_rinkimai/output_lt/referendumas/referendumas.html |date=2012-10-16 }}</ref>
	{{As of|2008}}, there were 15 public and 6 private universities as well as 16 public and 11 private colleges in Lithuania (see: ]).<ref>{{cite web|url=http://www.eui.eu/ProgrammesAndFellowships/AcademicCareersObservatory/AcademicCareersbyCountry/Lithuania.aspx|publisher=]|title=Lithuania, Academic Career Structure|access-date=7 April 2010}}</ref> ] is one of the ] and the largest university in Lithuania. ] is the largest technical university in the Baltic States and the second largest university in Lithuania. In an attempt to reduce costs<ref>{{cite web|url=https://www.alfa.lt/straipsnis/12887651/universitetu-reforma-darbas-ant-durniaus|archive-url=https://web.archive.org/web/20180113151138/https://www.alfa.lt/straipsnis/12887651/universitetu-reforma-darbas-ant-durniaus|url-status=dead|archive-date=13 January 2018|title=Alfa.lt – Universitetų reforma – "darbas ant durniaus"|date=13 January 2018}}</ref> and adapt to sharply decreasing number of high-school students,<ref>{{cite web|url=http://www.ve.lt/naujienos/visuomene/svietimas/pristatyta-aukstuju-mokyklu-tinklo-pertvarka-1550590/|archive-url=https://web.archive.org/web/20180113151028/http://www.ve.lt/naujienos/visuomene/svietimas/pristatyta-aukstuju-mokyklu-tinklo-pertvarka-1550590/|url-status=dead|archive-date=13 January 2018|title=Pristatyta aukštųjų mokyklų tinklo pertvarka|date=13 January 2018}}</ref> Lithuanian parliament decided to reduce the number of universities in Lithuania.<ref>{{cite web|url=http://www.diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/vyriausybe-pritare-universitetu-pertvarkos-planui-838745|archive-url=https://web.archive.org/web/20180113151301/http://www.diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/vyriausybe-pritare-universitetu-pertvarkos-planui-838745|url-status=dead|archive-date=13 January 2018|title=Vyriausybė pritarė universitetų pertvarkos planui – Diena.lt|date=13 January 2018}}</ref><ref>{{cite web|url=https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/seimas-po-svarstymo-pritare-valstybiniu-universitetu-pertvarkos-planui.d?id=75022448|archive-url=https://web.archive.org/web/20180113151333/https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/seimas-po-svarstymo-pritare-valstybiniu-universitetu-pertvarkos-planui.d?id=75022448|url-status=dead|archive-date=13 January 2018|title=Seimas po svarstymo pritarė valstybinių universitetų pertvarkos planui – DELFI|date=13 January 2018}}</ref> In early 2018, ] and ] were merged into ].<ref>{{cite web|url=https://www.delfi.lt/news/daily/education/seimas-pritare-3-universitetu-sujungimui-formuojamas-naujas-darinys.d?id=76893227|archive-url=https://web.archive.org/web/20180113152341/https://www.delfi.lt/news/daily/education/seimas-pritare-3-universitetu-sujungimui-formuojamas-naujas-darinys.d?id=76893227|url-status=dead|archive-date=13 January 2018|title=Seimas pritarė 3 universitetų sujungimui: formuojamas naujas darinys – DELFI|date=13 January 2018}}</ref>
			Sustabdžius ] pasikeitė Lietuvos elektros importo-eksporto rinka. Palyginimui: 2009 m. 70 % Lietuvoje suvartojamos elektros energijos buvo pagaminama vien IAE.<ref> {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20121203011123/http://www.regula.lt/lt/elektra/rinkos_apzvalga/EK%20ataskaita_2011.pdf |date=2012-12-03 }} Nuoroda tikrinta 2013-01-07)</ref> 2011 m. − 63 % energijos buvo importuota.<ref> {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120920041309/http://www.litgrid.eu/go.php/Investuotojams |date=2012-09-20 }} Nuoroda tikrinta 2013-01-07)</ref>
			Stambiausi Lietuvos miestų šilumos tiekėjai pagal instaliuotąją galią, megavatais (MW):<ref> Nuoroda tikrinta 2013-01-07)</ref>
	==Culture==
	{{Main|Culture of Lithuania}}
			{| class="wikitable" style="text-align:center; font-size:95%"
	===Lithuanian language===
			! Vilniaus <br />energija
	{{Main|Lithuanian language}}
			! Kauno <br /> energija
	{{multiple image
			! Klaipėdos <br /> energija
	| caption_align = center
			! Alytaus <br /> energija
	| align = right
			! Panevėžio <br /> energija
	| direction = horizontal
			! Šiaulių <br /> energija
	| total_width = 300
			! Marijampolės <br /> šiluma
	| header_align = left/right/center
			|-----
	| footer_align = left/right/center
			| 2 332
	| image1 = Konstanty Szyrwid.PNG
			| 2 088
	| caption1 = A priest, lexicographer ] – cherisher of Lithuanian language in the 17th century
			| 1 017
	| image2 = Jonas Jablonskis.jpg
			| 457
	| caption2 = ] is the father of standard Lithuanian language.
			| 399
	}}
			| 299
	The ] (''lietuvių kalba'') is the official state language of Lithuania and is recognized as one of the ]s of the ]. There are about 2.96 million native Lithuanian speakers in Lithuania and about 0.2 million abroad.
			| 296
			|-----
			|}
			=== Turizmas ===
	Lithuanian is a ], closely related to ], although they are not ]. It is written in an adapted version of the ]. Lithuanian is believed to be the ] living ], retaining many features of ].<ref name="zinkevicius">{{cite book | author = Z. Zinkevičius | title = Rytų Lietuva praeityje ir dabar | publisher = Vilnius: ] | year = 1993| page = 9| quote=...linguist generally accepted that Lithuanian language is the most archaic among live Indo-European languages...| isbn = 978-5-420-01085-3}}</ref> Lithuanian language studies are important for ] and for reconstruction of ].<ref>{{cite web|url=http://www.lituanus.org/1969/69_3_02.htm |title=THE IMPORTANCE OF LITHUANIAN FOR INDO-EUROPEAN LINGUISTICS |access-date=21 March 2018}}</ref> Lithuanian was studied by linguists such as ], ], ], ],<ref>{{cite book|title=Key Thinkers in Linguistics and the Philosophy of Language|url=https://books.google.com/books?id=kQ6CTNgAbPMC&q=danis+hjelmslev+studied+lithuanian&pg=PA124|format=PDF|page=124|access-date=4 March 2018|isbn = 978-0-19-518768-7|last1 = Chapman|first1 = Siobhan|last2 = Routledge|first2 = Christopher|year = 2005}}</ref> ],<ref>{{cite web|title=Why Lithuanian Accentuation Mattered to Saussure|url=http://www.lel.ed.ac.uk/~josephj/LHI_Joseph%5b1%5d.pdf|website=Lel.ed.ac.uk|access-date=1 April 2018}}</ref> ], ]<ref>{{cite web|title=Remembering Vladimir Toporov|url=http://www.lituanus.org/2007/07_2_01%20Sabaliauskas.html|website=Lituanus.org|access-date=4 April 2018}}</ref> and others.
			2016 m. duomenimis Lietuvoje apsilankė ir bent vieną naktį praleido 1,49 mln. turistų iš užsienio šalių. Didžiausią jų skaičių sudarė svečiai iš Vokietijos (174,8 tūkst.), Baltarusijos (171,9 tūkst.), Rusijos (150,6 tūkst.), Lenkijos (148,4 tūkst.), Latvijos (134,4 tūkst.), Ukrainos (84,0 tūkst.), Jungtinės Karalystės (58,2 tūkst.).<ref>http://www.tourism.lt/uploads/documents/Turizmas-Lietuvoje_2016.pdf</ref> Šalyje jaučiama intensyvėjančio vidaus turizmo tendencija. Lankytinų vietų šiuo metu priskaičiuojama iki 1000. Daugiausia turistų sulaukia didieji miestai ], ], ] ir kurortai ], ], ], ].
			== Mokslas ir technologijos ==
	] book ''Liber Discipuli de eruditione Christifidelium''. Words: ''teprÿdavʒÿ'' (let it strike), ''vbagÿſte'' (indigence).]]
			2016 m. duomenimis Lietuvoje 31&nbsp;500 specialistų dirbo ] srityje. Šalis turi prieinamiausią internetą ES ir sparčiausią belaidį ryšį visame pasaulyje.<ref>https://investlithuania.com/lt/prioritetiniai-sektoriai/technologijos/</ref> 2016 m. duomenimis šalyje veikia trys aukštųjų technologijų įmonių asociacijos: Fotoelektros technologijų ir verslo asociacija, Lazerių ir šviesos mokslo ir technologijų asociacija ir Lietuvos kosmoso asociacija.<ref>http://www.technologijos.lt/n/mtl/zyme/Aukstuju-technologiju-imones?tid=5646</ref> Lietuvoje veikia aukšto lygio biotechnologijos kompanijos Ekspla ir Šviesos Konversija, kurios specializuojasi lazerių gamyboje.
	There are two main dialects of the Lithuanian language: ] and ]. Aukštaitian dialect is mainly used in the central, southern and eastern parts of Lithuania while Samogitian dialect is used in the western part of the country.<ref name="auto">{{cite web|title=Lietuvių kalbos tarmės|url=http://geografija6-8.mkp.emokykla.lt/lt/mo/zinynas/lietuviu_kalbos_tarmes/|access-date=27 June 2020}}</ref> The Samogitian dialect also has many completely different words and is even considered a separate language by some linguists.<ref>{{cite web|title=Dr. Juozas Pabrėža: "Stipriausia kalba Lietuvoje yra žemaičių"|url=http://www.santarve.lt/aktualijos/seniunijoje/dr-juozas-pabreza-stipriausia-kalba-lietuvoje-yra-zemaiciu/|website=santarve.lt|access-date=17 February 2018|archive-date=3 May 2019|archive-url=https://web.archive.org/web/20190503154650/http://www.santarve.lt/aktualijos/seniunijoje/dr-juozas-pabreza-stipriausia-kalba-lietuvoje-yra-zemaiciu/|url-status=dead}}</ref> Nowadays, the distinguishing feature between the two main Lithuanian dialects is the unequal pronunciation of accented and unaccented two-vowels uo and ie.<ref name="auto"/>
			== Gyventojai ==
	The groundwork for written Lithuanian was laid in 16th and 17th centuries by Lithuanian noblemen and scholars, who promoted Lithuanian language, created dictionaries and published books – ], ], ], ], ], ], Simonas Vaišnoras-Varniškis.<ref>{{cite web|title=Vaišnoras Simonas (Varniškis) apie 1545 – †1600 XI 16|url=http://www.varniai-museum.lt/index.php?mid=11&art=460&langID=1|website=Varniai-museum.lt|access-date=16 April 2018|archive-date=25 February 2021|archive-url=https://web.archive.org/web/20210225162228/http://www.varniai-museum.lt/index.php?mid=11&art=460&langID=1|url-status=dead}}</ref>
			{{main|Lietuvos gyventojai}}
	The first grammar book of the Lithuanian language ''Grammatica Litvanica'' was published in Latin in 1653 by ].
			]
			=== Demografija ===
	]' works and activities are especially important for the Lithuanian literature moving from the use of dialects to a standard Lithuanian language. The linguistic material which he collected was published in the 20 volumes of ] and is still being used in research and in editing of texts and books. He also introduced the letter ''ū'' into Lithuanian writing.<ref>{{cite web|last1=Šlekonytė|first1=Jūratė|title=Lietuvių tautosakos populiarintojas Jonas Jablonskis|url=http://www.llti.lt/failai/23_Sukaktys_Jablonskis.pdf|website=llti.lt|access-date=17 February 2018}}</ref>
			2020 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 2,79 mln. gyventojų. 1992 m. Lietuvoje pasiektas maksimalus 3,7 mln. gyventojų skaičius. Po to gyventojų tolydžiai mažėjo ir tik 2019 m. buvo užfiksuotas nežymus padidėjimas.<ref>, Etaplius, 2020–01–14</ref> 2000 m. gyventojų sumažėjo iki 3,5 mln., o 2010 m. – iki 3,32 mln. 2012 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos statistikos departamento duomenimis gyventojų skaičius nebesiekė 3 milijonų.<ref>https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?indicator=S3R166#/</ref>
	===Literature===
	{{Main|Lithuanian literature}}
	] book, '']'' (1547, Königsberg)]]
	] (1512–1584) and recounts the ] of ] over Moscow troops (1564).<ref>{{cite web |last1=Radvanas |first1=Jonas |title=Radivilias, sive De vita, et rebus praeclarissime gestis immortalis memoriae |url=http://www.theeuropeanlibrary.org/exhibition-reading-europe/detail.html?id=97294 |website=theeuropeanlibrary.org |publisher=ex officina Ioannis Kartzani |access-date=14 July 2018}}</ref>]]
			Gyventojų skaičiaus mažėjimo pagrindinė priežastis yra emigracija bei didesnis mirtingumas nei gimstamumas. Daugiausia Lietuvos gyventojų emigravo į Vakarų šalis, kur rado geresnes sąlygas darbo rinkoje. Taigi tarp emigrantų daugiausia darbingo amžiaus žmonių. Pagrindinės kryptys – Skandinavija, Jungtinė Karalystė, Airija. Jungtinėje Karalystėje gyvenamąją vietą deklaravo 124&nbsp;000 emigrantų.<ref name="LSA-EmigrantsDeclaredDeparture">{{citeweb | url=http://db1.stat.gov.lt/statbank/selectvarval/saveselections.asp?MainTable=M3020104&PLanguage=1&TableStyle=&Buttons=&PXSId=6284&IQY=&TC=&ST=ST&rvar0=&rvar1=&rvar2=&rvar3=&rvar4=&rvar5=&rvar6=&rvar7=&rvar8=&rvar9=&rvar10=&rvar11=&rvar12=&rvar13=&rvar14= | wayback=20150110110758 | text=''Emigrants who have declared their departure by state of next residence and year.'' | title=archyvo kopija | access-date=2020-09-06 | archive-date=2015-01-10 | archive-url=https://web.archive.org/web/20150110110758/http://db1.stat.gov.lt/statbank/selectvarval/saveselections.asp?MainTable=M3020104&PLanguage=1&TableStyle=&Buttons=&PXSId=6284&IQY=&TC=&ST=ST&rvar0=&rvar1=&rvar2=&rvar3=&rvar4=&rvar5=&rvar6=&rvar7=&rvar8=&rvar9=&rvar10=&rvar11=&rvar12=&rvar13=&rvar14= | dead-url=yes }} (anglų k.), Lietuvos statistikos departamentas, 2019-07-14</ref> Airijoje – 40&nbsp;000, Norvegijoje – 24&nbsp;000.<ref>{{citeweb | url=http://123.emn.lt/lt/emigracija/top-10-emigracijos-valstybiu | wayback=20160507091827 | text=Emigracijos tendencijos: valstybės | title=archyvo kopija | access-date=2020-09-06 | archive-date=2016-05-07 | archive-url=https://web.archive.org/web/20160507091827/http://123.emn.lt/lt/emigracija/top-10-emigracijos-valstybiu | dead-url=yes }}</ref> Įvairiais skaičiavimai Vakarų šalyse gyvena ir dirba apie 200&nbsp;000 Lietuvos piliečių. Pačioje Lietuvoje 4,3 % gyventojų yra gimę užsienyje.<ref>Migration Report 2017. UN, tikrinta 2018-09-30 (anglų kalba).</ref> 2011 m. iš Lietuvos išvyko 54&nbsp;000 gyventojų, 16&nbsp;000 atvyko,<ref name="LSA">{{citeweb | url=http://db1.stat.gov.lt/statbank | wayback=20090216024512 | text=Duomenų užklausa, Lietuvos statistikos departamentas, 2012-05-15 | title=archyvo kopija | access-date=2009-07-27 | archive-date=2009-02-16 | archive-url=https://web.archive.org/web/20090216024512/http://db1.stat.gov.lt/statbank | dead-url=yes }}</ref> 2013 išvyko 39&nbsp;000 gyv.,<ref>{{citeweb | url=http://123.emn.lt/lt/bendros-tendencijos/migracija-10-metu-apzvalga | wayback=20160314083645 | text=Migracijos tendencijos | title=archyvo kopija | access-date=2020-09-06 | archive-date=2016-03-14 | archive-url=https://web.archive.org/web/20160314083645/http://123.emn.lt/lt/bendros-tendencijos/migracija-10-metu-apzvalga | dead-url=yes }}</ref> kitais metais – 36&nbsp;600, o 2015 m. – 44&nbsp;500<ref>, Verslo žinios 2016-03-21, tikrinta 2019-07-14.</ref> 2016 emigravo 51&nbsp;000 gyventojų,<ref> (Bernardinai.lt)</ref> 2017 m. – 57&nbsp;200.<ref> {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200921115245/https://verslas.lrytas.lt/rinkos-pulsas/2018/01/11/news/suskaiciavo-kiek-is-viso-lietuviu-emigravo-pernai-skaiciai-stulbina-4196042/ |date=2020-09-21 }}, tikrinta 2019-07-14.</ref><ref> DELFI 2017-07-10, tikrinta 2019-07-14.</ref> 2018 m. į šalį atvyko 12&nbsp;300 asmenų, iš jų 5&nbsp;700 ukrainiečių, 26 proc. iš Baltarusijos ir 6 proc. iš Rusijos.
	There is a great deal of Lithuanian literature written in ], the main scholarly language of the Middle Ages. The edicts of the Lithuanian King ] are the prime example of the literature of this kind. The ] are another crucial heritage of the Lithuanian Latin writings.
			Žemiausias gimstamumo rodiklis pasiektas 2002 m., kai gimė 30&nbsp;000 kūdikių (8,6/1000 gyventojų), nuo to laiko šis rodiklis kiek išaugo: 2010 m. gimė 35&nbsp;625 kūdikliai (10,8/1000 gyventojų). Vaikų skaičius vienai moteriai siekia 1,21. Didžiausias mirtingumas yra rytiniuose šalies rajonuose, kuriuose labiausiai jaučiamas gyventojų senėjimas. 2007 m. Ignalinos, Švenčionių ir Zarasų rajonuose buvo užregistruota 20 mirčių tūkstančiui gyventojų (šalies vidurkis tais metais buvo 13,5 mirčių tūkstančiui gyventojų). Prie didelio mirtingumo prisideda vienas didžiausių Europoje savižudybių skaičius.<ref>{{Cite web |url= http://www.dw-world.de/dw/article/0,2144,2776958,00.html |title= Suicidio en Alemania: tercer puesto en Europa |date= 2007 |source= ] 10.09.2007 |accessdate=2007-11-23}}</ref>
	One of the first Lithuanian authors who wrote in Latin was ] (around 1480 – after 1533). His poem ''Carmen de statura, feritate ac venatione bisontis'' (''A Song about the Appearance, Savagery and Hunting of the Bison''), published in 1523, describes the Lithuanian landscape, way of life and customs, touches on some actual political problems, and reflects the clash of paganism and Christianity. A person under the pseudonym {{ill|Michalo Lituanus|lt}} (around 1490 – 1560) wrote a treatise '']'' (''On the Customs of Tatars, Lithuanians and Muscovites'') in the middle of the 16th century, but it was not published until 1615. An extraordinary figure in the cultural life of Lithuania in the 16th century was the lawyer and poet of Spanish origin Petrus Roysius Maurus Alcagnicensis (around 1505 – 1571). The publicist, lawyer, and mayor of Vilnius, ] (around 1520–1582) wrote a no longer existent history of Lithuania in Latin around the year 1560. loannes Radvanus, a humanist poet of the second half of the 16th century, wrote an epic poem imitating the ] of ]. His ''Radivilias'', intended to become the Lithuanian national epic, was published in Vilnius in 1588.<ref>{{cite book |last1=Dambrauskaitė |first1=Ramunė |title=A Latin Funeral Oration From Vilnius (1594) |url=https://books.google.com/books?id=101lb8v-bJcC&pg=PA253 |publisher=Leuven University Press, Humanistica Lovaniensia |access-date=13 July 2018 |location=Leuven |page=253 |date=1995|isbn=978-90-6186-680-0}}</ref>
			Didžioji dalis gyventojų gyvena miestuose. Šis rodiklis sparčiai keitėsi po Antrojo pasaulinio karo. 1959 m. dar trys penktadaliai gyventojų gyveno kaime, 1970 m. santykis susilygino, o 1990 m. jau du trečdaliai gyventojų gyveno miestuose. Šiuo metu keturiuose miestuose (Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai) gyvena daugiau nei 1&nbsp;000&nbsp;000 gyventojų.
	17th century Lithuanian scholars also wrote in Latin – Kazimieras Kojelavičius-Vijūkas, ] are known for their Latin writings in theology, rhetorics and music. Albertas Kojalavičius-Vijūkas wrote first printed Lithuanian history ''Historia Lithuania''.
			100% vyresnių nei 15 metų šalies gyventojų yra raštingi. Vidutinė gyvenimo trukmė vyrams yra 80 metų, moterims – 85 metai.<ref>http://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/160359 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20171201035141/http://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/160359 |date=2017-12-01 }}</ref> Lyginant su ankstesnių metų tyrimų duomenimis, trukmė pailgėjo maždaug 4 metais.
	Lithuanian literary works in the ] started being first published in the 16th century. In 1547 ] compiled and published the first printed Lithuanian book ''Katekizmo prasti žodžiai'' (''The Simple Words of Catechism''), which marks the beginning of literature, printed in Lithuanian. He was followed by ] with ''Katechizmas''. In the 16th and 17th centuries, as in the whole Christian Europe, Lithuanian literature was primarily religious.
			{{dem|kolon=10|till=4000000|inc=1000000|incmin=200000|width=1030
	The evolution of the old (14th–18th century) Lithuanian literature ends with ], one of the most prominent authors of the ]. Donelaitis' poem ''Metai'' ('']'') is a landmark of the Lithuanian fiction literature, written in ].<ref name="INST">Institute of Lithuanian Scientific Society. {{cite web|url=http://anthology.lms.lt/ |title=Lithuanian Classic Literature |access-date=16 February 2009 |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20050204191505/http://anthology.lms.lt/ |archive-date=4 February 2005}}</ref>
			|1528|330000
			|1650|960000
	With a mix of ], ] and ], the Lithuanian literature of the first half of the 19th century is represented by ], ], ], ], and ].<ref name="INST" /> During the Tsarist annexation of Lithuania in the 19th century, the ] was implemented, which led to the formation of the ] (Book smugglers) movement. This movement is thought to be the very reason the Lithuanian language and literature survived until today.
			|1790|990000
			|1897|2536000
	20th-century Lithuanian literature is represented by ], ], ], ], ], ] and ].
			|1913|2828000
			|1923|2620000
	In 21st century debuted ], Renata Šerelytė, Valdas Papievis, ], ].
			|1940|3084000
			|1942|2790000
	===Architecture===
			|1950|2573000
	{{See also|Lithuanian design}}
			|1955|2613000
	] by ] ]]
			|1959|2711000
	Several ] are notable for their achievements in the field of architecture. ], ], ] and ] were instrumental in introducing ] and ] architectural movements to the Lithuanian architecture during the seventeenth to nineteenth centuries.<ref>{{cite web|title=Lithuanian Baroque architecture|url=http://www.kpd.lt/uploads/EN/Heritage%20in%20Lithuania/Heritage%20in%20Lithuania/9_LITHUANIAN_BAROQUE_ARCHITECTURE.pdf|website=kpd.lt|access-date=20 February 2018|archive-date=8 August 2019|archive-url=https://web.archive.org/web/20190808021028/http://www.kpd.lt/uploads/EN/Heritage%20in%20Lithuania/Heritage%20in%20Lithuania/9_LITHUANIAN_BAROQUE_ARCHITECTURE.pdf|url-status=dead}}</ref> ] is considered as a capital of the Eastern Europe Baroque.<ref>{{cite web|title=Vilniaus barokas|url=http://www.ivilnius.lt/apie-vilniu/architektura/barokas/|website=iVilnius.lt|access-date=20 February 2018}}</ref> ] that is full of astonishing Baroque churches and other buildings is a ].<ref>{{cite web|title=Vilnius Historic Centre|url=https://whc.unesco.org/en/list/541|website=whc.unesco.org|access-date=20 February 2018}}</ref>
			|1965|2954000
			|1970|3100000
	]
			|1979|3398000
	Lithuania is also known for ]. About twenty castles exist in Lithuania. Some castles had to be rebuilt or survive partially. Many ]s' historic ] have remained till the nowadays and were reconstructed.<ref>{{cite web|title=Lietuvos dvarų duomenų bazė|url=http://www.heritage.lt/dvarai/|website=heritage.lt|access-date=20 February 2018|archive-url=https://web.archive.org/web/20180209184503/http://www.heritage.lt/dvarai/|archive-date=9 February 2018|url-status=dead}}</ref> Lithuanian village life has existed since the days of ]. ] and ] are two of many ]s in Lithuania.<ref>{{cite web|title=Ethnographic settlements of Lithuania|url=http://www.kpd.lt/uploads/EN/Heritage%20in%20Lithuania/Heritage%20in%20Lithuania/23_ETHNOGRAPHIC_SETTLEMENTS_OF_LITHUANIA.pdf|website=kpd.lt|access-date=20 February 2018|archive-date=8 August 2019|archive-url=https://web.archive.org/web/20190808021041/http://www.kpd.lt/uploads/EN/Heritage%20in%20Lithuania/Heritage%20in%20Lithuania/23_ETHNOGRAPHIC_SETTLEMENTS_OF_LITHUANIA.pdf|url-status=dead}}</ref> ] is an open space museum where old ethnographic architecture is preserved.
			|1989|3690000
			|1991|3704000
	During the ], ], Lithuanian National Romanticism architectural style buildings were constructed in the Lithuania's temporary capital ]. Its architecture is regarded as one of the finest examples of the European Art Deco and has received the ].<ref>{{cite web|title=Kaunas of 1919–1940, Lithuania|url=https://ec.europa.eu/programmes/creative-europe/actions/heritage-label/sites/kaunas-1919-1940_en|website=ec.europa.eu|access-date=20 February 2018}}</ref>
			|1995|3629000
			|2001|3483972
	===Arts and museums===
			|2005|3414000
	{{Main|List of museums in Lithuania}}
			|2011|3052588
	]]]
			|2015|2921262
	The ] was founded in 1933 and is the largest museum of art conservation and display in Lithuania.<ref>{{cite web|url=http://www.ldm.lt/LDM/History_LAM_en.htm |title=History of the Lithuanian Art Museum |website=Ldm.lt |access-date=5 June 2011 |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20110510013109/http://www.ldm.lt/LDM/History_LAM_en.htm |archive-date=10 May 2011}}</ref> Among other important museums are the ], where ] pieces comprise a major part of the collection, National Gallery of Art, presenting collection of Lithuanian art of the 20th and 21st century, ] presenting Lithuanian archaeology, history and ethnic culture. In 2018 two private museums were opened – ] devoted to modern and contemporary Lithuanian art and ''Tartle'',<ref>{{cite web|url=https://www.tartle.lt/en/news.html |title=Tartle |website=tartle.lt |access-date=1 November 2018 | quote=The Art Centre TARTLE opened in Užupis district in Vilnius will provide an opportunity to get acquainted with Lithuanian art treasures and historical artefacts from cultural heritage of the pagan times to the contemporary art. The target of the collection and the art centre is not only to collect and bring back to homeland the Lithuanian cultural and historical heritage scattered all over the world..}}</ref> exhibiting a collection of Lithuanian art heritage and artefacts.
			|2020|2794329
	Perhaps the most renowned figure in Lithuania's art community was the composer ] (1875–1911), an internationally renowned musician. The ] ], identified in 1975, honors his achievements. The ], as well as the only military museum in Lithuania, ], are located in Kaunas.
	], ], ] and ] are the most prominent Lithuanian painters of the 18th and 19th centuries.<ref>{{cite web |title=Lietuvos tapyba |url=https://www.vle.lt/straipsnis/lietuvos-tapyba/ |website=Visuotinė lietuvių enciklopedija |access-date=12 February 2022 |language=lt}}</ref>
	===Theatre===
	Lithuania has some very famous theatre directors well known in the country and abroad. One of them is ]. He was awarded more than forty times with special prizes. Possibly most prestigious award is Swedish Commander Grand Cross: ].<ref>{{cite web|title=Oskaras Koršunovas|url=https://www.okt.lt/kurejai/oskaras-korsunovas/|website=Okt.lt|access-date=18 February 2018|language=lt-LT}}</ref> Today's the most famous theatres in Lithuania are in ], ], ] and ]. It is ], '']'' (Theatre of Freaks) in Vilnius, ], Theatre of Oskaras Koršunovas, Klaipėda Drama Theatre, Theatre of ], Miltinis Drama Theatre in Panevėžys, The Doll's Theatre, ] and others.<ref>{{cite web|title=Teatras|url=https://lrkm.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/teatras|website=lrkm.lrv.lt|access-date=18 February 2018|language=lt|archive-date=23 June 2021|archive-url=https://web.archive.org/web/20210623222206/https://lrkm.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/teatras|url-status=dead}}</ref> There are some very popular theatre festivals like ''Sirenos'' (Sirens), ''TheATRIUM'', ''Nerk į teatrą'' (Dive into the Theatre) and others.<ref>{{cite web|title=Sirenos|url=http://www.sirenos.lt/|website=sirenos.lt}}</ref><ref>{{cite web|title=FESTIVALIS "TheATRIUM"|url=http://kldt.lt/festivalis-the-atrium/|website=kldt.lt}}</ref><ref>{{cite web|title=Festivalis "Nerk į teatrą"|url=http://dramosteatras.lt/lt/projektai/festivalis-nerk-i-teatra/|website=dramosteatras.lt}}</ref> The figures dominating in Lithuanian theatre world are directors like ], ], Cezaris Graužinis, Gintaras Varnas, ], Artūras Areima; number of talented actors like Dainius Gavenonis, Rolandas Kazlas, Saulius Balandis, Gabija Jaraminaitė and many others.<ref>{{cite web|title=Nariai|url=http://teatrosajunga.lt/member/|website=teatrosajunga.lt|access-date=18 February 2018|language=lt-LT}}</ref>
	===Cinema===
	{{Main|Cinema of Lithuania}}
	], the oldest still operational ] in Lithuania]]
	On 28 July 1896, ] live photography session was held in the Concerts Hall of the ]. After a year, similar American movies were available with the addition of special ]s that also provided sound. In 1909, Lithuanian cinema pioneers {{ill|Antanas Račiūnas|lt}} and ] released their first movies. Soon the Račiūnas' recordings of Lithuania's views became very popular among the ] abroad. In 1925, Pranas Valuskis filmed movie ''Naktis Lietuvoje'' (Night in Lithuania) about ] that left the first bright Lithuanian footprint in ]. The most significant and mature Lithuanian American movie of the time ''Aukso žąsis'' (Golden goose) was created in 1965 by {{ill|Birutė Pūkelevičiūtė|lt}} that featured motifs from the ] fairy tales. In 1940, ] was opened in ] and currently is the oldest still operational cinema in Lithuania. After the occupation of the state, movies mostly were used for the ] purposes, nevertheless Almantas Grikevičius, Gytis Lukšas, Henrikas Šablevičius, Arūnas Žebriūnas, Raimondas Vabalas were able to overcome the obstacles and create valuable films. After the restoration of the independence, ], ], ], Audrius Juzėnas, ], {{ill|Janina Lapinskaitė|lt}}, Dijana and her husband Kornelijus Matuzevičius received success in international movie festivals.<ref>{{cite web |title=Kino Lietuvoje istorija |url=https://sites.google.com/site/lietuvoskinas19/lietuvos-kinas |website=sites.google.com |access-date=26 June 2018}}</ref>
	In 2018, 4,265,414 cinema tickets were sold in Lithuania with the average price of €5.26.<ref>{{cite web |title=Faktai ir statistika |url=http://www.lkc.lt/faktai-ir-statistika/ |website=lkc.lt |access-date=22 September 2019 |language=lt-LT}}</ref>
	===Music===
	{{Main|Music of Lithuania}}
	{{See also|Lithuanian folk music}}
	{{multiple image
	| align = right
	| direction = vertical
	| header_align = left/right/center
	| footer = Lithuanians dancing at ''Skamba skamba kankliai'' festival and singing at ] in ]
	| footer_align = left/right/center
	| image1 = Skamba skamba kankliai 2010 - 12.jpg
	| image2 = Dainu svente 2009-07-06.jpg
	}}		}}
	Lithuanian folk music belongs to ] music branch which is connected with ] ] culture. Two instrument cultures meet in the areas inhabited by Lithuanians: stringed (]) and wind instrument cultures. Lithuanian folk music is archaic, mostly used for ritual purposes, containing elements of ] faith. There are three ancient styles of singing in Lithuania connected with ethnographical regions: ], ] and ]. Folk song genres: Sutartinės (Multipart Songs),<ref>{{cite web|title=Sutartinės, Lithuanian multipart songs|url=https://ich.unesco.org/en/RL/sutartines-lithuanian-multipart-songs-00433|website=ich.unesco.org|access-date=17 April 2018}}</ref> Wedding Songs, War-Historical Time Songs, Calendar Cycle and Ritual Songs and Work Songs.<ref>{{cite web|title=Anthology of Lithuanian ethnoculture|url=http://www.lnkc.lt/eknygos/eka/|website=Lnkc.lt|access-date=23 January 2018}}</ref>
			Duomenys:<ref>1790 – 1950 duomenys „Lietuva Šeimos enciklopedija“ Šviesa, Kaunas 2006 {{ISBN|5-430-04664-7}}</ref><ref>{{cite book|title=Lietuvos TSR|editor=J. Zinkus|publisher=Mokslas|location=Vilnius|date=1980|pages=272}}</ref><ref>http://www.world-gazetteer.com/wg.php?x=&men=gpro&lng=en&des=wg&geo=-130&srt=pnan&col=abcdefghinoq&msz=1500&geo=-4{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. rugpjūčio mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref><ref>smp2014ge.ugdome.lt / </ref><ref>, Oficialiosios statistikos portalas</ref>
	Italian artists organized the first ] in Lithuania on 4 September 1636 at the ] by the order of ].<ref>{{cite web|title=Operos dieną Valdovų rūmuose vainikuos pasaulinis šedevras – K. Monteverdžio opera "Orfėjas"|url=http://valdovurumai.lt/aktualijos/claudio-monteverdi-opera-orfejas-lorfeo|website=valdovurumai.lt|access-date=7 September 2015}}</ref> Currently, operas are staged at the ] and also by independent troupe ].
			=== Lietuvos gyventojų tautinė sudėtis ===
	]]]
			Didžiausia Lietuvos tauta yra lietuviai, jie sudaro daugiau nei 86 proc. gyventojų. Lietuviai sudaro gyventojų daugumą visose savivaldybėse, išskyrus Vilniaus rajono ir Šalčininkų rajono.
	] is the most renowned Lithuanian painter and composer. During his short life he created about 200 pieces of music. His works have had profound influence on modern Lithuanian culture. His ]s ''In the Forest'' (''Miške'') and ''The Sea'' (''Jūra'') were performed only ]. Čiurlionis contributed to symbolism and art nouveau and was representative of the fin de siècle epoch. He has been considered one of the pioneers of abstract art in Europe.<ref>{{cite web|title=Painting {{!}} M. K. Čiurlionis|url=http://ciurlionis.eu/en/painting/|website=ciurlionis.eu|access-date=22 January 2018}}</ref>
			Didžiausia tautinė mažuma Lietuvoje yra lenkai. 1959 m. lenkai sudarė 8,5 % Lietuvos gyventojų, bet nuo to laiko jų procentas nuolat mažėjo ir 2015 m. buvo 5,6 %. Lietuvos lenkai daugiausiai gyvena Vilniaus apskrityje, kur jie 2001 m. sudarė net 25,4 % visos populiacijos. Vilniaus ir Šalčininkų rajone lenkų tautybės gyventojų yra dauguma (atitinkamai 52 proc. ir 77 proc. gyventojų). Vilniaus mieste lenkų yra apie 16,5%. Lietuvoje sparčiai mažėja rusų tautybės žmonių dalis: 1989 m. jie sudarė 9,4 % visos populiacijos, 2001 m. – 6,3 %, o 2011 m. – 5,8 %.<ref name="taut">http://db1.stat.gov.lt/statbank/selectvarval/saveselections.asp?MainTable=M3010215&PLanguage=0&TableStyle=&Buttons=&PXSId=3236&IQY=&TC=&ST=ST&rvar0=&rvar1=&rvar2=&rvar3=&rvar4=&rvar5=&rvar6=&rvar7=&rvar8=&rvar9=&rvar10=&rvar11=&rvar12=&rvar13=&rvar14= {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120906042802/http://db1.stat.gov.lt/statbank/selectvarval/saveselections.asp?MainTable=M3010215&PLanguage=0&TableStyle=&Buttons=&PXSId=3236&IQY=&TC=&ST=ST&rvar0=&rvar1=&rvar2=&rvar3=&rvar4=&rvar5=&rvar6=&rvar7=&rvar8=&rvar9=&rvar10=&rvar11=&rvar12=&rvar13=&rvar14= |date=2012-09-06 }}</ref> 2001 m. surašymo duomenimis, rusai sudaro 13,4 % Utenos apskrities, 11,6 % Vilniaus apskrities ir 11,4 % Klaipėdos apskrities gyventojų. Kitose apskrityse jų dalis neviršijo 4 %. Pagal 2011 m. gyventojų surašymą rusai sudarė apie 12 proc. Vilniaus ir apie 19,6 proc. Klaipėdos gyventojų. Visagino mieste rusai sudaro gyventojų daugumą (52 proc.). 2015 m. rusai sudarė 4,78 % visų Lietuvos gyventojų.<ref name="taut" />
	In Lithuania, ] is very important. ] is the only city with three choirs laureates (Brevis, Jauna Muzika and Chamber Choir of the Conservatoire) at the ].<ref>{{cite web |last1=Murauskaitė |first1=Rasa |title=Trys meilės chorui dešimtmečiai. Pokalbis su Vaclovu Augustinu |url=https://www.15min.lt/kultura/naujiena/muzika/trys-meiles-chorui-desimtmeciai-pokalbis-su-vaclovu-augustinu-284-1207238 |website=] |access-date=31 October 2019 |language=lt}}</ref> There is a long-standing tradition of the ''Dainų šventė'' (]). The first one took place in ] in 1924. Since 1990, the festival has been organised every four years and summons roughly 30,000 singers and folk dancers of various professional levels and age groups from across the country.<ref>{{cite web|title=Lithuanian Song Festival|url=http://www.dainusvente.lt/en/history/|website=DainuSvente.lt|access-date=23 January 2018|archive-date=11 June 2021|archive-url=https://web.archive.org/web/20210611213024/https://www.dainusvente.lt/en/history/|url-status=dead}}</ref> In 2008, Lithuanian Song and Dance Festival together with its ] and ] versions was inscribed as ] ].<ref>{{cite book|title=Masterpieces of the Oral and Intangible Heritage of Humanity|date=2005|publisher=]|page=50|url=http://unesdoc.unesco.org/images/0014/001473/147344e.pdf}}</ref> ''Gatvės muzikos diena'' (Street Music Day) gathers musicians of various genres annually.<ref>{{cite web|title=Street Music Day|url=http://gmd.lt/en|website=gmd.lt|access-date=10 March 2018|archive-url=https://web.archive.org/web/20180311021339/http://gmd.lt/en|archive-date=11 March 2018|url-status=dead}}</ref>
			{| class="wikitable sortable" style="width:100%; float:top;"
	Conductor ] performing on the scenes of Rome, New York and Birmingham.
			|+Lietuvos piliečių nacionalinė sudėtis<ref> {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150630233807/http://ausis.gf.vu.lt/mg/ |date=2015-06-30 }} | Žurnalas „Mokslas ir gyvenimas“ 2012 Nr. 11-12</ref> <ref> {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120906042802/http://db1.stat.gov.lt/statbank/selectvarval/saveselections.asp?MainTable=M3010215&PLanguage=0&TableStyle=&Buttons=&PXSId=3236&IQY=&TC=&ST=ST&rvar0=&rvar1=&rvar2=&rvar3=&rvar4=&rvar5=&rvar6=&rvar7=&rvar8=&rvar9=&rvar10=&rvar11=&rvar12=&rvar13=&rvar14= |date=2012-09-06 }}</ref><ref>''Alkas''. A. Butkus: ; tikrinta 2017-01-06</ref>
			|-
			! Vieta
			! ]
			! 2015 m.
			! 2011 m.
			! 2001 m.
			! 1989 m.
			! 1979 m.
			|-
			| 1
			| ]
			| style="text-align:center;"| ''86,67 proc.'' / 2 531,843 mln.
			| style="text-align:center;"| ''84,16 proc.'' / 2 561,314 mln.
			| style="text-align:center;"| ''83,45 proc.'' / 2 907,293 mln.
			| style="text-align:center;"| ''79,6 proc.'' / 2 924,3 mln.
			| style="text-align:center;"| ''80,0 proc.'' / 2 712,2 mln.
			|-
			|2
			| ]
			| style="text-align:center;"| ''5,61 proc.'' / 163,858 tūkst.
			| style="text-align:center;"| ''6,58 proc.'' / 200,317 tūkst.
			| style="text-align:center;"| ''6,74 proc.'' / 234,989 tūkst.
			| style="text-align:center;"| ''7,0 proc.'' / 258,0 tūkst.
			| style="text-align:center;"| ''7,3 proc.'' / 247,0 tūkst.
			|-
			|3
			| ]
			| style="text-align:center;"| ''4,78 proc.'' / 139,507 tūkst.
			| style="text-align:center;"| ''5,81 proc.'' / 176,913 tūkst.
			| style="text-align:center;"| ''6,31 proc.'' / 219,789 tūkst.
			| style="text-align:center;"| ''9,4 proc.'' / 344,5 tūkst.
			| style="text-align:center;"| ''8,9 proc.'' / 303,5 tūkst.
			|-
			|4
			| ]
			| style="text-align:center;"| ''1,34 proc.'' / 39,159 tūkst.
			| style="text-align:center;"| ''1,19 proc.'' / 36,227 tūkst.
			| style="text-align:center;"| ''1,23 proc.'' / 42,866 tūkst.
			| style="text-align:center;"| ''1,7 proc.'' / 63,2 tūkst.
			| style="text-align:center;"| ''1,7 proc.'' / 57,6 tūkst.
			|-
			|5
			| ]
			| style="text-align:center;"| ''0,69 proc.'' / 20,225 tūkst.
			| style="text-align:center;"| ''0,54 proc.'' / 16,423 tūkst.
			| style="text-align:center;"| ''0,65 proc.'' / 22,488 tūkst.
			| style="text-align:center;"| ''1,2 proc.'' / 44,8 tūkst.
			| style="text-align:center;"| ''1,0 proc.'' / 32,0 tūkst.
			|-
			|6
			| ]
			| style="text-align:center;"| ''0,08 proc.'' / 2,267 tūkst.
			| style="text-align:center;"| ''0,10 proc.'' / 3,050 tūkst.
			| style="text-align:center;"| ''0,12 proc.'' / 4,007 tūkst.
			| style="text-align:center;"| ''0,3 proc.'' / 12,4 tūkst.
			| style="text-align:center;"| ''0,4 proc.'' / 14,7 tūkst.
			|-
			|7
			| ]
			| style="text-align:center;"| ''0,07 proc.'' / 2,078 tūkst.
			| style="text-align:center;"| ''0,09 proc.'' / 2,793 tūkst.
			| style="text-align:center;"| ''0,09 proc.'' / 3,235 tūkst.
			| style="text-align:center;"| ''0,1 proc.'' / 5,2 tūkst.
			| style="text-align:center;"| ''0,1 proc.'' / 4,0 tūkst.
			|-
			|8
			| ]
			| style="text-align:center;"| ''0,10 proc.'' / 2,831 tūkst.
			| style="text-align:center;"| ''0,08 proc.'' / 2,418 tūkst.
			| style="text-align:center;"| ''0,09 proc.'' / 3,243 tūkst.
			| style="text-align:center;"| ''0,1 proc.'' / 2,1 tūkst.
			| style="text-align:center;"| ''0,1 proc.'' / 2,6 tūkst.
			|-
			|9
			| ]
			| style="text-align:center;"| ''0,07 proc.'' / 2,063 tūkst.
			| style="text-align:center;"| ''0,07 proc.'' / 2,115 tūkst.
			| style="text-align:center;"| ''0,09 proc.'' / 2,571 tūkst.
			| style="text-align:center;"| ''0,1 proc.'' / 2,7 tūkst.
			| style="text-align:center;"| ''0,1 proc.'' / 2,3 tūkst.
			|-
			|10
			| ]
			| style="text-align:center;"| ''0,11 proc.'' / 3,144 tūkst
			| style="text-align:center;"| ''0,07 proc.'' / 2,025 tūkst.
			| style="text-align:center;"| ''0,07 proc.'' / 2,955 tūkst.
			| style="text-align:center;"| ''0,1 proc.'' / 4,2 tūkst.
			| style="text-align:center;"| ''0,1 proc.'' / 4,4 tūkst.
			|-
			|11
			| ]
			| style="text-align:center;"| ?
			| style="text-align:center;"| ''0,04 proc.'' / 1 233 tūkst.
			| style="text-align:center;"| ''0,04 proc.'' / 1 477 tūkst.
			| style="text-align:center;"| ?
			| style="text-align:center;"| ?
			|-
			|12
			| ]
			| style="text-align:center;"| ?
			| style="text-align:center;"| ''0,02 proc.'' / 0,648 tūkst.
			| style="text-align:center;"| ''0,02 proc.'' / 0,788 tūkst.
			| style="text-align:center;"| ?
			| style="text-align:center;"| ?
			|-
			|13
			| ]
			| style="text-align:center;"| ?
			| style="text-align:center;"| ''0,02 proc.'' / 0,540 tūkst.
			| style="text-align:center;"| ''0,02 proc.'' / 0,704 tūkst.
			| style="text-align:center;"| ?
			| style="text-align:center;"| ?
			|-
			|14
			| ]
			| style="text-align:center;"| ?
			| style="text-align:center;"| ''0,01 proc.'' / 0,372 tūkst.
			| style="text-align:center;"| ''0,01 proc.'' / 0,437 tūkst.
			| style="text-align:center;"| ?
			| style="text-align:center;"| ?
			|-
			|15
			| ]
			| style="text-align:center;"| ?.
			| style="text-align:center;"| ''0,01 proc.'' / 0,314 tūkst.
			| style="text-align:center;"| ''0,01 proc.'' / 0,419 tūkst.
			| style="text-align:center;"| ?
			| style="text-align:center;"| ?
			|-
			|16
			| ]
			| style="text-align:center;"|?
			| style="text-align:center;"| ''0,01 proc.'' / 0,241 tūkst.
			| style="text-align:center;"| ''0,01 proc.'' / 0,273 tūkst.
			| style="text-align:center;"| ?
			| style="text-align:center;"| ?
			|-
			|17
			| Kitų tautybių
			| style="text-align:center;"| ''0,47 proc.'' / 13,639 tūkst.
			| style="text-align:center;"| ''0,12 proc.'' / 3,508 tūkst.
			| style="text-align:center;"| ''0,10 proc.'' / 3,517 tūkst.
			| style="text-align:center;"| ?
			| style="text-align:center;"| ?
			|-
			|18
			| Nenurodė tautybės
			| style="text-align:center;"| ''0,01 proc.'' / 0,648 tūkst.
			| style="text-align:center;"| ''1,08 proc.'' / 32,978 tūkst.
			| style="text-align:center;"| ''0,95 proc.'' / 32,921 tūkst.
			| style="text-align:center;"| ?
			| style="text-align:center;"| ?
			|- class="sortbottom"
			|
			| '''Bendras Lietuvos piliečių skaičius'''
			| style="text-align:center;"| '''''100,0 proc.'' / 2 921,262 mln
			| style="text-align:center;"| '''''100,0 proc.'' / 3 043,429 mln.'''
			| style="text-align:center;"| '''''100,0 proc.'' / 3 483,972 mln.'''
			| style="text-align:center;"| '''''100,0 proc.'' / 3 674,8 mln.'''
			| style="text-align:center;"| '''''100,0 proc.'' / 3 391,5 mln.'''
			|}
	Modern classical composers emerged in seventies – ], Feliksas Bajoras, ], ], ] and others. Most of those composers explored archaic Lithuanian music and its harmonic combination with modern minimalism and neoromanticism.<ref>{{cite web|title=The Modern Music of Lithuania: Past & Present|url=http://www.mic.lt/en/database/classical/history/|website=Mic.lt|access-date=25 March 2018}}</ref>
			<gallery>
	Jazz scene was active even during the years of Soviet occupation. The real breakthrough would occur in 1970–71 with the coming together of the Ganelin/Tarasov/Chekasin trio, the alleged instigators of the Vilnius Jazz School.<ref>{{cite web|title=Jazz in Lithuania|url=http://www.vilniusjazz.lt/press/99jil.php|website=Vilniusjazz.lt|access-date=25 March 2018}}</ref> Most known annual events are ], ], Birštonas Jazz.
			Vaizdas:Poles in Lithuania Barry Kent.png|Lenkų mažuma pagal procentus savivaldybėse
	] (MICL) collects, promotes and shares information on Lithuanian musical culture.
			Vaizdas:Russians in Lithuania by percents.png|Rusų mažuma pagal procentus savivaldybėse
			</gallery>
	====Rock and protest music====		=== Kalbos ===
			Pasiskirstymas pagal gimtąsias kalbas ('''2011 m.''' surašymo duomenys)<ref>Lietuvos statistikos departamentas, 2011 m. surašymas: ; tikrinta 2017-01-07</ref>:
	{{Main|Rock music in Lithuania}}
			* ] – 84,9 % (2&nbsp;583&nbsp;745 gyventojai);
	], which under firm ] actively mocked the ] regime by using ]s in their lyrics, during an ], ] concert in 1987]]
			* ] – 7,2 % (218&nbsp;383);
	After the ], the ] continued firmly controlling all artistic expressions in Lithuania, and any violations by criticizing the regime would immediately result in punishments.<ref>{{cite book|last1=Sinitsyna|first1=Olga|title=CENSORSHIP IN THE SOVIET UNION AND ITS CULTURAL AND PROFESSIONAL RESULTS FOR ARTS AND ART LIBRARIES|date=1999|url=https://forge.fh-potsdam.de/~IFLA/INSPEL/99-1sino.pdf}}</ref> The first local rock bands started to emerge around 1965 and included ''Kertukai'', ''Aitvarai'' and ''Nuogi ant slenksčio'' in Kaunas, and ], ''Vienuoliai'', and ''Gėlių Vaikai'' in Vilnius, among others. Unable to express their opinions directly, the Lithuanian artists began organizing patriotic ] and were using ]s in their songs' lyrics, which were easily identified for their true meanings by the locals.<ref>{{cite web|last1=Tilvikaitė|first1=Patricija|title=Ir lietuviškas rokas padėjo Lietuvai atkurti Nepriklausomybę|url=http://www.universitetozurnalistas.kf.vu.lt/2016/08/ir-lietuviskas-rokas-padejo-lietuvai-atkurti-nepriklausomybe/|website=Universitetozurnalistas.kf.vu.lt|access-date=23 August 2016|language=lt}}</ref><ref>{{cite web|title=A. Mamontovas: "Roko maršai" buvo toks įrankis, koks dabar yra internetas|url=http://kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/mamontovas-roko-marsai-buvo-toks-irankis-koks-dabar-yra-internetas-801615|website=Kauno diena / LRT|access-date=12 March 2017|language=lt}}</ref> ] ] band ] and its vocalist ] were one of the most active performers who mocked the Soviet regime by using metaphors. For example, in the song ''Zombiai'' (Zombies), the band indirectly sang about the ] soldiers who occupied the state and its military base in ].<ref>{{cite web|title=Ukmergės karinis miestelis|url=http://www.autc.lt/lt/architekturos-objektai/1558|website=Autc.lt|access-date=22 January 2018|archive-date=23 June 2021|archive-url=https://web.archive.org/web/20210623222917/http://www.autc.lt/lt/architekturos-objektai/1558|url-status=dead}}</ref><ref>{{cite web|title=Knyga "Antiška" (II dalis): iki "Anties" lietuviai nežinojo, kas yra zombis (ištrauka, video)|url=https://kultura.lrytas.lt/literatura/knyga-antiska-ii-dalis-iki-anties-lietuviai-nezinojo-kas-yra-zombis-istrauka-video.htm|website=]|access-date=29 July 2013|language=lt-LT|archive-date=23 June 2021|archive-url=https://web.archive.org/web/20210623222913/https://kultura.lrytas.lt/literatura/knyga-antiska-ii-dalis-iki-anties-lietuviai-nezinojo-kas-yra-zombis-istrauka-video.htm|url-status=dead}}</ref> ]' song ''Kolorado vabalai'' (]) was also a favourite due to its lyrics in which true meaning of the Colorado beetles was intended to be the Soviets decorated with the ].<ref>{{cite web|last1=Bacanskas|first1=Benas|title=Dainos teatras – Kolorado vabalai (1991-12-25)|url=https://www.youtube.com/watch?v=GDLmyqENH3U| archive-url=https://web.archive.org/web/20210809142047/https://www.youtube.com/watch?v=GDLmyqENH3U| archive-date=2021-08-09|website=]|access-date=19 December 2014|date=19 December 2014}}</ref>
			* ] – 5,3 % (160&nbsp;506);
			* ] – 0,23 % (7&nbsp;114);
			* ] – 0,18 % (5&nbsp;340);
			* kitos – 0,24&nbsp;% (7&nbsp;190);
			* nenurodė – 1,44 % (43&nbsp;906).
			Pagal 2001 m. surašymą, iš 577 tūkst. ne lietuvių tautybės gyventojų, 356 tūkst. moka ]. Didžiausią jų dalį sudaro lenkai, rusai ir baltarusiai. Rusų kalbą iš viso moka 68 % Lietuvos gyventojų, anglų – 17 % (mieste – 21 %, kaime – 9 %), lenkų – 14,6 %, vokiečių – 8 %, prancūzų – 2 %. Rusų kalbą moka 64 % lietuvių ir 77 % lenkų.<ref> {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110723081422/http://www.stat.gov.lt/lt/news/view/?id=294 |date=2011-07-23 }} Pastaba: ten pateikta kiek gyventojų moka šias kalba kaip užsienio kalbas. Šiame straipsnyje pateikti duomenys kiek ''iš viso'' žmonių kalba šiomis kalbomis. Tai reiškia, kad mokančių jas kaip užsienio kalbą procentas sudėtas su mokančių jas kaip gimtąją kalbą procentu</ref> 2005 m. Eurobarometro apklausa pateikia kiek kitokius duomenis. Pasak jos, 80 % Lietuvos gyventojų gali susikalbėti rusiškai (neskaitant tų, kuriems rusų kalba yra gimtoji), 32 % – ], 15 % – lenkiškai ir 14 % – vokiškai.<ref name="eurob">(Angliškai)</ref> Tokie dideli duomenų skirtumai tikriausiai yra todėl, kad gyventojų surašyme buvo skaičiuojami tik ''gerai'' mokantys nurodytas kalbas, o Eurobarometro apklausoje – visi gebantys susišnekėti.
	In the early independence years, rock band ] was particularly popular and gathered tens of thousands of spectators to the concerts.<ref>{{cite web|title=A. Mamontovas: padėsime galutinį tašką "Foje" istorijoje – LRT|url=http://www.lrt.lt/naujienos/kalba-vilnius/32/26683/a-mamontovas-padesime-galutini-taska-foje-istorijoje|website=LRT|date=6 October 2013|access-date=6 October 2013|language=lt}}</ref> After disbanding in 1997, Foje vocalist ] remained one of the most prominent Lithuanian performers and an active participant in various ] events.<ref>{{cite web|title=A. Mamontovas: populiarumą išnaudoju geriems darbams|url=http://www.lrt.lt/naujienos/kultura/26/117983/a-mamontovas-populiaruma-isnaudoju-geriems-darbams|website=LRT|date=31 October 2015|access-date=31 October 2015|language=lt}}</ref> ] is famous for creating unofficial Lithuania sport anthem ''Trys milijonai'' (Three million) and official anthem of the ] ''Nebetyli sirgaliai'' (English version was named ''Celebrate Basketball'').<ref>{{YouTube|fmmg3Wl86kQ|Marijonas Mikutavičius – Trys milijonai}}</ref><ref>{{cite web|title=Marijonas Mikutavičius, Mantas, Mia – Nebetyli sirgaliai|url=https://www.youtube.com/watch?v=0TyDEPzXr3M|archive-url=https://web.archive.org/web/20190109115739/https://www.youtube.com/watch?v=0TyDEPzXr3M&gl=US&hl=en|archive-date=9 January 2019|website=]|access-date=15 October 2014|date=15 October 2014|url-status=bot: unknown}}</ref>
			Eurobarometro apklausa taip pat atskleidė, kad, palyginti su kitų Europos Sąjungos šalių gyventojais, lietuviai moka daug kalbų. 92 % Lietuvos gyventojų moka bent vieną užsienio kalbą, 51 % – bent dvi, ir 16 % – bent tris kalbas. Pagal Europos Sąjungos vidurkį, tik 56 % žmonių moka bent vieną, 28 % bent dvi ir 11 % bent tris kalbas neskaitant gimtosios.<ref name="eurob"/>
	===Cuisine===
	{{Main|Lithuanian cuisine}}
	]]]
	]'', a ]-based dumpling dish characteristic of ] with meat, ] or mushrooms]]
	Lithuanian cuisine features the products suited to the cool and ] ] of Lithuania: ], ]es, ], ]s, greens, berries, and ]s are locally grown, and dairy products are one of its specialties. ] dishes are very popular in the coastal region.<ref>{{cite web|title=Tradicinė lietuviška virtuvė|url=https://www.delfi.lt/gyvenimas/receptai/tradicine-lietuviska-virtuve.d?id=12788805|website=DELFI|access-date=8 April 2007}}</ref> Since it shares its climate and agricultural practices with Northern Europe, Lithuanian cuisine has some similarities to ]. Nevertheless, it has its own distinguishing features, which were formed by a variety of influences during the country's long and difficult history.
			=== Religija ===
	Dairy products are an important part of traditional Lithuanian cuisine. These include white cottage cheese (''varškės sūris''), curd (''varškė''), soured milk (''rūgpienis''), sour cream (''grietinė''), butter (''sviestas''), and sour cream butter ''kastinis''. Traditional meat products are usually seasoned, matured and smoked – smoked sausages (''dešros''), lard (''lašiniai''), '']'', smoked ham (''kumpis''). Soups (''sriubos'') – boletus soup (''baravykų sriuba''), cabbage soup (''kopūstų sriuba''), beer soup (''alaus sriuba''), milk soup (''pieniška sriuba''), cold-beet soup (''šaltibarščiai'') and various kinds of porridges (''košės'') are part of tradition and daily diet. Freshwater fish, herring, wild berries and mushrooms, honey are highly popular diet to this day.<ref>{{cite web|title=Lietuvos virtuvė|url=https://maistologija.wordpress.com/2010/08/07/lietuvos-virtuve/|website=maistologija.wordpress.com|date=7 August 2010|access-date=25 March 2018|language=lt}}</ref><ref>{{cite web|title=The only guide to Lithuanian cuisine you will ever need|url=https://www.urbanadventures.com/blog/guide-lithuanian-cuisine.html|website=Urbanadventures.com|access-date=5 April 2018|archive-url=https://web.archive.org/web/20180406041111/https://www.urbanadventures.com/blog/guide-lithuanian-cuisine.html|archive-date=6 April 2018|url-status=dead}}</ref>
			]|320x320px]]
			Nuo pat Lietuvos krikšto šalyje vyravo katalikybė. Katalikų dvasininkai turėjo didelę įtaką visuomenėje, XX a. pirmojo pusėje dalyvavo politiniame gyvenime, sovietų okupacijos metu dalis kunigų užsiėmė pogrindine ir disidentine veikla. Tiek katalikų, tiek kitų bažnyčių veikla sovietų okupacijos metu buvo varžoma, kunigai persekiojami, kalinami, tremiami. XX a. pirmoje pusėje apie 9 proc. Lietuvos gyventojų buvo liuteronai, tačiau jų skaičius ženkliai sumažėjo po Antrojo pasaulinio karo. Po 1990 m. Lietuvoje misijas pradėjo ir tikinčiųjų bendruomenes sukūrė evangelikų bažnyčios. Islamas Lietuvoje minimas nuo XIV a. Pradžioje jis buvo susijęs beveik išimtinai su Lietuvos totorių bendruomene.
			2011 m. surašyme 83,7 % deklaravo kokį nors tikėjimą, 6,1 % teigė esą netikintys ir 10,1 % nenurodė arba negalėjo atsakyti. Gyventojų pasiskirstymas pagal religiją:<ref></ref>
	].]]
			* ] – 77,2 % (2 350 tūkst.);
			* ] – 4,1 % (125,2 tūkst.);
			* ] – 0,8 % (23,3 tūkst.);
			* ] – 0,6 % (19,6 tūkst.);
			* ] – 0,2 % (6,7 tūkst.);
			* ] – 0,1 % (3,5 tūkst.);
			* ] ] – 0,08 % (2,8 tūkst.);
			* ] – 0,06 % (2,2 tūkst.);
			* ] – 0,04 % (1,3 tūkst.);
			* ] – 0,04 % (1,3 tūkst.);
			* ] – 0,04 % (1,4 tūkst.);
			* Kitų tikybų – 0,3 % (11 tūkst.).
			2001 m. dauguma stačiatikių buvo susitelkę Vilniaus ir Klaipėdos miestuose, kur jie sudarė atitinkamai 9,7 % ir 15,5 % visų miesto gyventojų. Netikintieji sudarė 10,3 % miestų gyventojų ir 4,2 % kaimų gyventojų.<ref name="relig"> {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20091229115446/http://www.stat.gov.lt/uploads/docs/2002_11_07.pdf |date=2009-12-29 }}</ref>
	One of the oldest and most fundamental Lithuanian food products was and is rye bread. Rye bread is eaten every day for breakfast, lunch and dinner. Bread played an important role in family rituals and agrarian ceremonies.<ref>{{cite web|title=LITHUANIAN TRADITIONAL FOODS – BREAD|url=http://www.lnkc.lt/eknygos/eka/food/bread.html|website=Lnkc.lt|access-date=25 March 2018}}</ref>
			2010 m. „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, 47% Lietuvos gyventojų „tiki, kad egzistuoja Dievas“; 37% – „tiki, jog egzistuoja kažkokia dvasia arba dvasinė energija“; 12% – „netiki jokiais dievais, dvasiomis ar dvasinėmis energijomis“. Pagal šiuos duomenis Lietuva tarp Europos Sąjungos šalių laikytina vidutiniškai religinga.<ref>{{cite web|url=http://ec.europa.eu/public_opinion/archives/ebs/ebs_341_en.pdf|format=PDF|title=Special Eurobarometer, biotechnology. 204 puslapis (PDF). Atlikta 2010 m. sausio–vasario mėn.}}</ref>
	Lithuanians and other nations that once formed part of the ] share many dishes and beverages. ] also influenced Lithuanian cuisine, introducing pork and potato dishes, such as potato pudding (''kugelis'' or kugel) and ] (''vėdarai''), as well as the baroque tree cake known as '']''. The most exotic of all the influences is Eastern (Karaite) cuisine – the '']'' are popular in Lithuania. Lithuanian noblemen usually hired French chefs, so ] influence came to Lithuania in this way.<ref>{{cite web|title=Kokią įtaką Lietuvos virtuvei padarė prancūzai?|url=https://www.15min.lt/maistas/naujiena/virtuve/kokia-itaka-lietuvos-virtuvei-padare-prancuzai-1044-719414|website=15min.lt|access-date=26 March 2018|language=lt}}</ref>
			=== Miestai ===
	] were using ] ('']'') for thousands of years.<ref>{{cite book|last1=Astrauskas|first1=Antanas|title=Per barzdą varvėjo: svaigiųjų gėrimų istorija Lietuvoje|date=2008|publisher=Baltos lankos|location=Vilnius|isbn=978-9955-23-141-7}}</ref> Beer (''alus'') is the most common alcoholic beverage. Lithuania has a long farmhouse ], first mentioned in 11th century chronicles. Beer was brewed for ancient Baltic ] and rituals.<ref>{{cite web|url=http://www.llti.lt/failai/05_Laurinkienes.pdf|website=Llti.lt|page=18|title=Alus – apeiginis baltų gėrimas|access-date=22 March 2018|archive-url=https://web.archive.org/web/20190808021048/http://www.llti.lt/failai/05_Laurinkienes.pdf|archive-date=8 August 2019|url-status=dead}}</ref> Farmhouse brewing survived to a greater extent in Lithuania than anywhere else, and through accidents of history the Lithuanians then developed a commercial brewing culture from their unique farmhouse traditions.<ref>{{cite web|url=http://www.garshol.priv.no/download/lithuanian-beer-guide/book.pdf|website=Garshol.priv.no|page=5|title=Lithuanian beer – A rough guide|access-date=22 March 2018}}</ref><ref>{{cite web|url=http://www.garshol.priv.no/blog/253.html|website=Garshol.priv.no|title=Trying to understand Lithuanian beer|access-date=14 April 2018}}</ref> Lithuania is top 5 by consumption of beer per capita in Europe in 2015, counting 75 active breweries, 32 of them are microbreweries.<ref>{{cite web|url=http://www.brewersofeurope.org/uploads/mycms-files/documents/publications/2016/stats_2016_web.pdf|website=Brewersofeurope.org|title=Beer statistics – 2016 edition|access-date=25 March 2018}}</ref> The microbrewery scene in Lithuania has been growing in later years, with a number of bars focusing on these beers popping up in Vilnius and also in other parts of the country.
			{{Plačiau|Lietuvos miestai}}
			Lietuvoje yra 103 miestai. Miestais laikomos tankiai apgyvendintos vietovės, kuriose yra daugiau nei 3 tūkstančiai gyventojų, kurių bent dvi trečiosios verčiasi ne su žemės ūkiu susijusia veikla. Miestais laikomos ir mažiau nei 3000 gyventojų turinčios gyvenvietės, kurios tokį statusą turi istoriškai.
			{| class="infobox" style="text-align:center; width:97%; margin-right:10px; font-size:90%;"
	Eight Lithuanian restaurants are listed in the White Guide Baltic Top 30.<ref>{{cite web|url=http://www.whiteguide-nordic.com/nyheter/there-is-no-better-time-than-now-to-visit-baltic-restaurants|website=Whiteguide-nordic.com|title=The best restaurants in the Nordics|access-date=4 April 2018|archive-date=24 January 2021|archive-url=https://web.archive.org/web/20210124174247/http://www.whiteguide-nordic.com/nyheter/there-is-no-better-time-than-now-to-visit-baltic-restaurants|url-status=dead}}</ref>
			|+ align=center style=„font-weight: bold“ | Lietuvos miestai pagal gyventojų skaičių 2020 m. pradžioje:<ref>osp.stat.gov.lt / </ref>
			|-
			! align=center style="background:#f5f5f5;" | Nr.
			! align=center style="background:#f5f5f5;" | Miestas
			! align=center style="background:#f5f5f5;" | Apskritis
			! align=center style="background:#f5f5f5;" | Gyventojai
			! align=center style="background:#f5f5f5;" | Nr.
			! align=center style="background:#f5f5f5;" | Miestas
			! align=center style="background:#f5f5f5;" | Apskritis
			! align=center style="background:#f5f5f5;" | Gyventojai
			! rowspan=11 | <br />]<br />]<br />]<br />]
			|-
			| align=center style="background:#f0f0f0;" | 1 ||align=left | ''']''' || ] || 550834 || align=center style="background:#f0f0f0;" | 11 ||align=left | ''']''' || ] || 22677
			|-
			| align=center style="background:#f0f0f0;" | 2 ||align=left | ''']''' || ] || 289364 || align=center style="background:#f0f0f0;" | 12 ||align=left | ''']''' || ] || 21520
			|-
			| align=center style="background:#f0f0f0;" | 3 ||align=left | ''']''' || ] || 149116 || align=center style="background:#f0f0f0;" | 13 || align=left | ''']''' || ] || 21287
			|-
			| align=center style="background:#f0f0f0;" | 4 ||align=left | ''']''' || ] || 101511 || align=center style="background:#f0f0f0;" | 14 ||align=left | ''']''' || ] || 20154
			|-
			| align=center style="background:#f0f0f0;" | 5 ||align=left | ''']''' || ] || 85885 || align=center style="background:#f0f0f0;" | 15 ||align=left | ''']''' || ] || 18024
			|-
			| align=center style="background:#f0f0f0;" | 6 ||align=left | ''']''' || ] || 49895 || align=center style="background:#f0f0f0;" | 16 ||align=left | ''']''' || ] || 16755
			|-
			| align=center style="background:#f0f0f0;" | 7 ||align=left | ''']''' || ] || 34975 || align=center style="background:#f0f0f0;" | 17 ||align=left | ''']''' || ] || 16583
			|-
			| align=center style="background:#f0f0f0;" | 8 ||align=left | ''']''' || ] || 32470 || align=center style="background:#f0f0f0;" | 18 ||align=left | ''']''' || ] || 16038
			|-
			| align=center style="background:#f0f0f0;" | 9 ||align=left | ''']''' || ] || 26423 || align=center style="background:#f0f0f0;" | 19 ||align=left | ''']''' || ] || 15161
			|-
			| align=center style="background:#f0f0f0;" | 10 ||align=left | ''']''' || ] || 25397 || align=center style="background:#f0f0f0;" | 20 ||align=left | ''']''' || ] || 14980
			|-
			| colspan="11" align=center style="background:#f5f5f5;" | 2020 m. pradžios duomenys
			|}
			<br clear=all />
	===Media===		== Švietimas ==
			Žinoma, jog pirmoji mokykla Lietuvoje veikė 1387 m. prie ]. Vėlesnis jų tinklas plėtėsi su krikščionybės plitimu. Dažniausiai mokyklos būdavo parapinės. 1570 m. Vilniuje įsikūrę ] atidarė kolegiją. Valdovas ] savo privilegija ją ]. Seniausias ] veikė iki 1832 metų, kuomet carinė Rusijos valdžia jį uždarė. Po ], Vilnių okupavus lenkams, 1922 m. ] įkurtas Kaune. 1930 m. jis gavo ]. 2017 m. duomenimis Lietuvoje veikė 737 ikimokyklinio ugdymo įstaigos, 1151 bendrojo ugdymo mokykla, 22 kolegijos ir 21 universitetas.<ref>https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?theme=all#/</ref> Didžiausias šalies universitetas yra ], kuris yra vienas iš seniausių universitetų ].
	The ] provides for ] and ], and the government generally respects these rights in practice. An independent press, an effective judiciary, and a functioning democratic political system combine to promote these freedoms. However, the constitutional definition of freedom of expression does not protect certain acts, such as incitement to national, racial, religious, or social hatred, violence and discrimination, or slander, and disinformation. It is a crime to deny or "grossly trivialize" Soviet or Nazi German crimes against Lithuania or its citizens, or to deny genocide, ], or ].<ref>{{cite web|url=https://2009-2017.state.gov/j/drl/rls/hrrpt/humanrightsreport/index.htm?year=2012&dlid=204308|title=Country Reports on Human Rights Practices for 2017|website=State.gov|access-date=18 October 2018}}</ref>
			== Kultūra ==
	Best-selling daily national newspapers in Lithuania are '']'' (about 18.8% of all daily readers), ''{{ill|Vakaro žinios|lt}}'' (12.5%), '']'' (3.7%), ''{{ill|Šiaulių kraštas|lt}}'' (3.2%) and '']'' (2.7%). Best-selling weekly newspapers are ''Savaitė'' (about 34% of all weekly readers), ''Žmonės'' (17%), ''Prie kavos'' (11.9%), ''Ji'' (8.7%) and ''Ekspress nedelia'' (5.4%).<ref>{{cite web |title=Kantar TNS: populiariausių 2018 m. spaudos leidinių penketukai |url=http://www.tns.lt/lt/news/kantar-tns-populiariausiu-2018-m-spaudos-leidiniu-penketukai/ |website=tns.lt |access-date=25 August 2018 |language=lt}}</ref>
			{{main|Lietuvos kultūra}}
			]
			Per šimtmečius Lietuvos kultūra buvo įtakojama daugelio kaimyninių tautų ir religijų. Nepaisant to išlaikė savitumą. ] yra viena iš dviejų likusių ], per tarpinę ] kilusi iš ].<ref>http://www.vlkk.lt/</ref> Į ] ] yra įtraukti 7 Lietuvos paveldo objektai: ], ], ], ], į ] – ] ir kryžių simbolika Lietuvoje, Dainų ir šokių švenčių tradicija Baltijos valstybėse, sutartinės – lietuvių polifoninės dainos<ref>http://www.vjtc.lt/lt/keliautojo-atmintin/unesco {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20171224004950/http://www.vjtc.lt/lt/keliautojo-atmintin/unesco |date=2017-12-24 }}</ref>, į „]“ registrą – ] ir kiti vertingi dokumentai.
			=== Lietuvių etninė kultūra ===
	In July 2018, the most popular national ]s in Lithuania were ] (about 35.9% of the auditorium), ] (32.8%), ] (30.6%), ] (19.9%), ] (19.1%).<ref>{{cite web |title=TV auditorijos tyrimo rezultatai 2018 m. liepa |url=http://www.tns.lt/lt/news/tv-auditorijos-tyrimo-rezultatai-2018-m-liepa/ |website=tns.lt |access-date=25 August 2018 |language=lt}}</ref>
			Baltiška tautos praeitis ir geografinė padėtis sąlygojo tai, kad Lietuva buvo paskutinė valstybė ] nepriėmusi jokios abraominės religijos. Jos valdovai pirmą kartą krikštą priėmė tik XIII amžiuje. Tai lėmė senųjš lietuvių papročių apraiškas ir šiandieniniame gyvenime. Lietuvos muziejuose ir draugijų fonduose sukauptas didžiulis masyvas įvairaus pobūdžio paveldo, liudijančio etnines gyventojų ypatybes, verslus, amatus ir buitį. Daug dėmesio senovės lietuviai skyrė medinėms šventųjų skulptūroms. Išskirtinė yra ] skulptūra. Taip pat autentiški liaudies motyvai atsiskleidžia ] ir ] drožyboje, namų apyvokos daiktuose, susisiekimo priemonėse, balduose, darbo įrankiuose, valstietiškuose drabužiuose, audiniuose. Išskirtinės yra ne tik liaudies daugiabalsės sutartinės, bet ir margučių marginimo, sodų pynimo papročiai. Taip pat medžio raižiniai, geležies ir gintaro dirbiniai.
			]]]
	The most popular ]s in Lithuania are ] (about 15.8% of all listeners), ''Lietus'' (12.2%), ''LRT Radijas'' (10.5%) and ''Radiocentras'' (10.5%).<ref>{{cite web |title=Radijo auditorijos tyrimas 2018 žiema – pavasaris |url=http://www.tns.lt/lt/news/radijo-auditorijos-tyrimas-2018-ziema-pavasaris/ |website=tns.lt |access-date=25 August 2018 |language=lt}}</ref>
	===Public holidays and festivals===		=== Dailė ===
			Pirmasis Lietuvos dailės muziejus buvo įkurtas 1933 m. ]. Šis muziejus pavadintas ] vardu, kadangi pastarasis laikomas garsiausiu Lietuvos dailininku. Nepriklausomoje Lietuvoje kūrė tapytojas ] išgarsėjęs darbais „Šveicarijos peizažas“, „Romos panteonas naktį“, „Šlapelio portretas“, dailininkas, kolekcionierius ], dailininkai ], ], ], ]. Pastarasis buvo Lietuvos meno mokyklos iniciatorius. Išskirtini skulptoriai ], ], ], ].
	{{main|Public holidays in Lithuania}}
	As a result of a thousand-years history, Lithuania has two ]s. First one is the ] on 6 July, marking the establishment of the medieval ] by ] in 1253. Creation of modern Lithuanian state is commemorated on 16 February as a ] on which declaration of independence from Russia and Germany was declared in 1918. ] (previously known as ''Rasos'') is a public holiday with ]ic roots that celebrates a ]. As of 2018, there are 13 public holidays (which come with a day off).<ref>{{cite web|title=National Holidays|url=http://www.vilnius-tourism.lt/en/media/cultural-events/national-holidays/|access-date=28 June 2018|archive-url=https://web.archive.org/web/20180628125054/http://www.vilnius-tourism.lt/en/media/cultural-events/national-holidays/|archive-date=28 June 2018|url-status=dead}}</ref>
			=== Literatūra ===
	] is an annual ] held since the beginning of the 17th century that commemorates the anniversary of ] death and gathers thousands of visitors and many craftsmen. Other notable festivals are ], ], ], ], ], ], ], {{ill|Apuolė 854|lt}}, ].
			Nepriklausomybės priešaušryje pradėta laisvai kurti naujoji lietuvių literatūra. Išsilaisvinta iš ideologijos pančių. Vieni pirmųjų tokių kūrėjų buvo ], ], ], ], ], ], ]. Lietuvos literatūrą papildė tremties ir gausus lietuvių išeivijos palikimas.
			=== Teatras ===
	{{Holidays of Lithuania}}
			Lietuva turi keletą populiarių ir gausiai lankomų teatrų. Tarp geriausių verta paminėti ], ], ], Panevėžio Miltinio teatrą, Rusų dramos teatrą. Taip pat sėkmingi ir gerai už Lietuvos ribų vertinami režisieriaus ] „Cezario teatro trupė“, ]. Garsiausi šių laikų Lietuvos režisieriai be jau minėtų yra ], ], ], ]<nowiki/>s, ]. Šalyje vyksta įvairūs tarptautiniai teatrų festivaliai, kurių garsiausias – „Sirenos“. Bene garsiausias šalies režisierius yra Oskaras Koršunovas 2015 metais apdovanotas prestižiniu Švedijos Karališkuoju šiaurinės žvaigždės ordinu.
	===Sports===		=== Tradicinė virtuvė ===
			{{pagr|Lietuviška virtuvė}}
	{{Main|Sport in Lithuania}}
			]]]
			Lietuviai labai didžiuojasi savo vaišingumu ir kulinariniu paveldu. Gamta sąlygojo maisto ypatumus, todėl senovėje valgyta daug daržovių, uogų ir grybų vasarą ir konservuotų, raugintų produktų žiemą. Šiandien nacionaliniais patiekalais laikomi lietuviški didžkukuliai arba ]. Šalies ypatybė – ], ], šaltai rūkyti ] ir daug bulvių patiekalų, tokių kaip ], ], ], ]. Taip pat nuo seno žinomas lietuviškas ], rūkytos žuvys (ypač pajūrio regione). Vasarą lietuviai valgo rožinę šaltsriubę – ].
	] is the most popular and ] of Lithuania. The ] has had significant success in international basketball events, having won the ] on three occasions (], ] and ]), as well a total of 8 other medals in the Eurobasket, the ] and the ]. The men's national team also has extremely high TV ratings as about 76% of the country's population watched their games live in 2014.<ref>{{cite web|title=Lietuvos krepšinio rinktinės kovas šįmet matė per 2 mln. televizijos žiūrovų|url=http://www.15min.lt/naujiena/sportas/krepsinis/lietuvos-krepsinio-rinktines-kovas-simet-mate-per-2-mln-televizijos-ziurovu-23-466445|archive-url=https://archive.today/20150127002110/http://www.15min.lt/naujiena/sportas/krepsinis/lietuvos-krepsinio-rinktines-kovas-simet-mate-per-2-mln-televizijos-ziurovu-23-466445|url-status=dead|archive-date=27 January 2015|website=15min.lt|access-date=13 November 2014}}</ref> Lithuania hosted the Eurobasket in 1939 and ]. The historic Lithuanian basketball team ], from Kaunas, won the European basketball league ] in 1999. Lithuania has produced a number of ] players, including ] inductees ] and ],<ref>{{cite web|url=http://www.hoophall.com/hall-of-famers-index/ |title=The Naismith Memorial Basketball Hall of Fame – Hall of Famers Index |website=Hoophall.com |access-date=30 April 2016}}</ref> and current NBA players ], ], and ].<ref>{{cite press release|url=http://pr.nba.com/nba-rosters-international-players-2016-17/ |title=NBA rosters feature record 113 international players from 41 countries and territories |publisher=National Basketball Association |date=25 October 2016 |access-date=11 September 2017}}</ref>
			=== Sportas ===
	] is ranked eighth worldwide in ].]]
			{{pagr|Sportas Lietuvoje}}
			] – olimpinė, daugkartinė pasaulio ir Europos čempionė]]
			Populiariausia Lietuvoje sporto šaka yra krepšinis. ] yra laimėjusi ] 1937, 1939 ir 2003 metais. 2007 m. Europos čempione tapo Lietuvos moterų krepšinio rinktinė. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė pat buvo prizininkė Europos, ] ir ]. „]“ krepšinio klubas 1986 m. iškovojo Tarpžemyninę ''William Jones'' taurę (neoficialus pasaulio klubinių krepšinio komandų čempionų titulas), o 1999 m. tapo ] čempionu. Geriausi šalies krepšininkai buvo pakviesti žaisti ]. Tarp jų ], ], ], ], ], ], ].
	Lithuania has won a total of ], including 6 gold medals in ], ], ], and ]. Numerous other Lithuanians won Olympic medals representing Soviet Union. ]er ] is the most successful Olympic athlete of independent Lithuania, having won gold medals in the ] and ] games, as well as a bronze in ] and numerous ] medals. More recently, the gold medal won by a then 15-year-old swimmer ] at the ] in London sparked a rise in popularity for the sport in Lithuania.
			Nuo nepriklausomybės atgavimo lietuviai yra iškovoję 25 olimpinius medalius iš kurių 6 aukso. Du olimpinius aukso medalius turi disko metikas ] iškovojęs savo pergales 2000 m. Sidnėjuje ir 2004 m. Atėnuose. 1992 m. olimpiniu disko metimo čempionu Barselonoje tapo ]. 2000 m. Sidnėjaus olimpiadoje auksą šaudymo į skriejančius taikinius rungtyje iškovojo dabartinė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė ]. Londono olimpiadoje 2012 m. debiutavo jauna plaukikė ] iškovodama šaliai aukso medalį, olimpine čempione tais pačiais metais tapo ir penkiakovininkė ]
	Lithuania has produced prominent athletes in athletics, modern pentathlon, ] and ], ], ], ], ], ], ], ], ], and other sports.
			== Kita informacija ==
	Lithuania hosted the ], the first time Lithuania had hosted a FIFA tournament.<ref>{{Cite web |title=Three cities set to host the FIFA Futsal World Cup Lithuania 2021™ |url=https://www.fifa.com/tournaments/mens/futsalworldcup/lithuania2021/media-releases/origin1904-p.cxm.fifa.comthree-cities-set-to-host-the-fifa-futsal-world-cup-lithuania-2020tm |access-date=2022-07-26 |website=www.fifa.com |language=en }}{{Dead link|date=February 2023 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref>
			{|
			|width=30% valign="top"|
			* ]
			* ]
			* ]
			* ]
			* ]
			|width=30% valign="top"|
			* ]
	Few Lithuanian athletes have found success in ], although facilities are provided by several ice rinks and skiing slopes, including ], the first indoor ski slope in the ].<ref>{{cite web|url=http://kauno.diena.lt/naujienos/sveikata/sveikata/ziemos-sportas-lietuvoje-podukros-vietoje-674533#.VRUtQaM1jct |title=Žiemos sportas Lietuvoje – podukros vietoje |language=lt |website=Kauno.diena.lt |date=10 February 2015 |access-date=30 April 2016}}</ref> In 2018 ] won gold medals at the ].<ref>{{cite web|title=Jie tai padarė! Lietuviai žaibiškai atsitiesė po šalto dušo ir iškovojo istorinį titulą|url=https://www.15min.lt/sportas/naujiena/ziemos-sportas/jie-tai-padare-lietuviai-zaibiskai-atsitiese-po-salto-duso-ir-iskovojo-istorini-titula-295-963998|website=15min.lt|access-date=28 April 2018}}</ref>
			* ]
			* ]
	==See also==
			* ]
	{{Portal|Lithuania|Europe}}
			* ]
	* ]
			|}
	* ]
	* ]
	==Notes==		== Šaltiniai ==
	{{notelist}}		{{Išnašos|3}}
	==References==		== Nuorodos ==
	{{reflist}}		{{portal}}
			{{Commons|Lietuva}}
			{{Vikižodynas|Lietuva}}
			Valdžia:
	==External links==
			* lrp.lt / {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200919030442/https://www.lrp.lt/lt |date=2020-09-19 }}
	{{Sister project links|Lithuania|voy=Lithuania}}
			* lrs.lt /
	{{EB1922 Poster|Lithuania, Republic of}}
			* lrvk.lt / {{Neveikianti nuoroda|date=spalio 2022 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}
	; Government
	* {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160115013011/https://www.lrp.lt/en |date=15 January 2016 }} – Official site of the President of the Republic of Lithuania		* stat.gov.lt / {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110317071755/http://www.stat.gov.lt/ |date=2011-03-17 }}
	* – Official site of the Parliament of the Republic of Lithuania
	* {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210406001528/https://lrv.lt/en/ |date=6 April 2021 }} – Official site of the Government of the Republic of Lithuania
	* {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20221005094900/https://www.stat.gov.lt/en |date=5 October 2022 }} – Official site of Department of Statistics to the Government of Lithuania
	* – The Official Travel Guide by the Lithuanian National Tourism Development Agency
			Kultūra, istorija, turizmas:
	; General information
			* lietuva.lt / {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070426001314/http://www.lietuva.lt/ |date=2007-04-26 }}
	*{{WorldCat|lh|The Baltic States and geopolitics}}
			* pamatyklietuvoje.lt /
	* {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210602011848/https://lietuva.lt/en/ |date=2 June 2021 }} – Lithuanian internet gates
			* youtube.com.
	* . '']''. ].
	* {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20201016161247/https://www.cia.gov/library/publications/resources/world-leaders-1/LH.html |date=16 October 2020 }}
	* from ''UCB Libraries GovPubs''
	* {{curlie|Regional/Europe/Lithuania}}
	* from the ]
	* {{wikiatlas|Lithuania}}
			{{straipsniai apie Lietuvą}}
	; Other
			{{Europa}}
	* from ]
			{{ES_šalys}}
	* of Lithuania
			{{NATO}}
	* {{osmrelation-inline|72596}}
			{{SavStr}}
	{{Lithuania topics}}
	{{Sovereign states of Europe}}
	{{Council of Europe}}
	{{European Economic Area (EEA)}}
	{{Countries bordering the Baltic Sea}}
	{{Baltic states}}
	{{EU members}}
	{{Member states of the OECD}}
	{{La Francophonie}}
	{{Authority control}}
	]		]
			]
	]
	]
	]
	]
	]
	]
	]
	]
	]
	]
	]
	]

---

Revision as of 12:54, 18 March 2023

Template:Pps-template

For other uses, see LR.

Template:ŠaliesLentelė Lietuva, oficialiai Lietuvos Respublika (LR) – valstybė Šiaurės Europos dalyje, Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje. Plotas 65 300 km². Lietuva – viena iš Baltijos valstybių. Šiaurėje ribojasi su Latvija (sausumos sienos ilgis – 588 km, jūros siena – 22 km), rytuose ir pietuose – su Baltarusija (sienos ilgis – 677 km), pietvakariuose – su Lenkija (sienos ilgis – 104 km) ir Rusija (Kaliningrado sritis; sausumos sienos ilgis – 255 km, Kuršių mariomis – 18 km, jūra – 22 km). Baltijos jūros pakrantės ilgis – 90,66 km. Lietuvos–Baltarusijos ir Lietuvos–Rusijos siena yra ir Europos Sąjungos siena. Lietuvos ekonominė zona Baltijos jūroje (vakaruose) siekia Švedijos ekonominę zoną. Didžiausias šalies miestas yra sostinė Vilnius. Kiti didieji miestai: Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys.

Lietuvos valstybė susidarė XIII a., po 1569 m. Liublino unijos Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė tapo Abiejų Tautų Respublikos dalimi. Ši valstybė gyvavo daugiau nei 200 metų, kol kaimyninės šalys Rusija, Austrija ir Prūsija XVIII a. pabaigoje galutinai pasidalijo jos teritoriją. Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje, 1918 m. vasario 16 d., Lietuvos Taryba paskelbė apie nepriklausomybės atkūrimą, iki 1921 m. Lietuvos Respubliką pripažino dauguma pasaulio valstybių. Po daugiau nei 20 metų nepriklausomybės Antrojo pasaulinio karo metais šalis buvo okupuota ir aneksuota TSRS, 1941–1945 m. okupuota nacistinės Vokietijos, 1944–1945 m. dar kartą okupuota Sovietų Sąjungos. 1990 m. kovo 11 d. Aukščiausioji Taryba paskelbė nepriklausomybės atkūrimą.

Nuo 2004 m. Lietuva yra viena iš Europos Sąjungos valstybių, įeinančių į Šengeno erdvę, kurioje nėra pasienio kontrolės. Nuo 2015 m. valstybė priklauso euro zonai. Lietuva yra aukštų pajamų išsivysčiusi ekonomika, pasiekusi aukštą pragyvenimo lygį, aukštai vertinamas Lietuvos pilietinių laisvių, žiniasklaidos laisvės, interneto laisvės, demokratijos lygis. Lietuva yra Europos Sąjungos, Europos Tarybos, NATO, EBPO narė.

Etimologija

Lietuvos pavadinimo kilmė nėra tiksliai žinoma. Kadangi daugelis baltų etnonimų yra kilę nuo upių pavadinimų, Lietuvos pavadinimas siejamas su upelio Lietava pavadinimu. Kadangi tai nedidelis upelis, ši prielaida kelia prieštaravimų, kad toks mažas upeliukas negalėjo suteikti pavadinimo didelei žemei ir genčiai. Istorikas Artūras Dubonis valstybės pavadinimą kildina iš žodžio leičiai, kuriais XIV–XV a. šaltiniuose vadintas kunigaikščio tarnybinių asmenų sluoksnis. Tai buvo kariai kolonistai, kurie prie didžiojo kunigaikščio valdų prijungtose žemėse įtvirtindavo valdžią.

Istorija

Main article: Lietuvos istorija

Priešistorė ir ankstyvoji istorija

] Į dabartinę Lietuvos teritoriją pirmieji gyventojai atsikėlė po paskutiniojo ledynmečio prieš 11–13 tūkstančių metų. Paleolito gyventojai priklausė Svidrų ir Pabaltijo Madleno kultūrinėms grupėms. Mezolito gyventojai priklausė Nemuno ir Kundos kultūroms. Pirmieji gyventojai buvo klajokliai, nuolatinių gyvenviečių nekūrė. VIII tūkst. pr. m. e. klimatas šilo, plėtėsi miškai. Gyventojai ėmė mažiau klajoti, užsiėmė vietine medžiokle, žvejyba, rinkimu. Žemdirbystė dabartinę Lietuvos teritoriją pasiekė III tūkst. pr. m. e. Neolite regione paplito virvelinės keramikos kultūrų grupei priklausanti Pamarių kultūra, kuri laikoma baltiška. Pirmaisiais mūsų eros amžiais jau išskiriamos baltų gentinės sąjungos, tarp jų žemaičiai ir lietuviai.

Baltų gentys nepalaikė artimų kultūrinių ar politinių ryšių su Romos imperija, bet prekiavo su Roma (žr. gintaro kelias). Apie 97 m.e.m. Tacitas savo veikale „Germanija“ aprašė aisčius (Aesti), gyvenusius pietrytinėje Baltijos jūros pakrantėje, kurie paprastai siejami su vakarų baltais. Vakariniai baltai anksčiau už kitus diferencijavosi į gentis ir žinios apie juos kitų šalių metraštininkus pasiekė anksčiausiai. Klaudijus Ptolemėjus II a. jau žinojo galindus ir jotvingius, o ankstyvųjų viduramžių metraščiuose minimi prūsai, kuršiai ir žiemgaliai.

Lietuva pirmą kartą paminėta Kvedlinburgo metraštyje aprašant vyskupo Brunono Kverfurtiečio žūtį Rusios ir Lietuvos pasienyje 1009 metų kovo 9 dieną. Vėlesniuose metraščiuose dar minima kita – vasario 14 d., tačiau metų įvairovė didelė. Brunono mirties datą 1009 m. mini 9 iš 25 šaltinių. Viename teigiama, esą tai įvyko 1002 m., penki įvardija 1008 m., vienas – 1010 m. Šaltiniuose nurodo bent septynias žūties vietas – tai Rusios–Lietuvos, Prūsijos–Rusios, Prūsijos–Rusijos–Lietuvos pasienis, Prūsija, Rusija, pečenegų žemės ir Vengrija. X–XI a. rusų metraščiai mini Lietuvą kaip vieną iš žemių, kurios mokėjo duoklę Kijevo Rusiai, metraščiuose minimas karinis Jaroslavo Išmintingojo žygis į Lietuvą. Nuo XII a. vidurio lietuviai ima puldinėti rusų žemes. 1183 m. nusiaubtos Polocko ir Pskovo žemės, net galingai Naugardo respublikai XII a. pabaigoje ne kartą grėsė lietuvių kariaunų įsiveržimai. Daugėjant iš plėšiamųjų žygių parsivežamo turto ir belaisvių ryškėjo turtiniai skirtumai, išsiskyrė karingieji kunigaikščiai iš kitų perimdami valdžią. Lietuvos teritorijoje gyvavusių kelių skirtingų baltų genčių sukurtų kunigaikštysčių jungimasis į vieną konfederacinę ar federacinę Lietuvos valstybę prasidėjo greičiausiai dar I-ame tūkstantmetyje, tačiau anot vyraujančios istoriografinės sampratos valstybės susidarymas baigėsi tik XIII a. II ketvirtyje, tada hipotetinės Lietuvos žemės ar Lietuvos kunigaikštystės pagrindu susikūrus Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei.

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

Main article: LDK

left|thumb|Lietuviški kalavijai, XIII a. 250px|thumb|LDK teritorijos kitimas skirtingais laikotarpiais XIII a. ketvirtajame dešimtmetyje Lietuvos valstybės pirmuoju valdovu tapo Mindaugas, kuris priėmė krikštą ir 1253 m. liepą buvo karūnuotas karaliumi. Vėliau nuo krikšto atsisakė, o 1263 m. buvo nužudytas. Pagoniška Lietuva buvo nuolatinių Teutonų ir Livonijos ordino žygių taikiniu. Nepaisant sunkios ir nuolatinės kovos su Ordinais Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė greitai plėtėsi prisijungdama Rusios kunigaikštystes. XIII a. pabaigoje susiformavo Gediminaičių dinastija (pirmieji žymūs dinastijos valdovai – Vytenis ir Gediminas).

Kunigaikštis Gediminas diplomatinėmis priemonėmis (daugiausiai ištekindamas dukras) gerokai išplėtė Lietuvos teritoriją į rytus. Jo sūnus Algirdas toliau tęsė plėtrą karinėmis priemonėmis, prie to taip pat prisidėjo ir jo brolis Kęstutis. 1362 m. Algirdas pasiekė svarbią pergalę prieš Aukso Ordą mūšyje prie Mėlynųjų Vandenų ir įsitvirtino pietų Rusioje – Kijeve, Podolėje bei menkai apgyvendintoje Dykroje. Užėmusi Kijevą Lietuvos didžioji kunigaikštystė tapo tiesiogine Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės kaimyne ir varžove.

XIV a. pabaigoje Lietuva pasiekė didžiausią teritorinį išsiplėtimą – pietuose jos sienos siekė net Juodąją jūrą, valstybė apėmė dabartinių Lietuvos, Baltarusijos, dalies Ukrainos, Rusijos ir Lenkijos teritorijas. Tuo pačiu metu nuo XIII a. Lietuvos valstybė nuolat kariavo su Vokiečių Ordinu. Geopolitinė situacija tarp Rytų ir Vakarų lėmė tai, kad Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė buvo daugiakultūrė ir daugiakonfesė valstybė. Valdantysis elitas laikėsi religinės tolerancijos, oficialiuose dokumentuose naudota lotynų ir senoji slavų kanceliarinė kalba.

1385 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila sudarė santuoką su Lenkijos sosto paveldėtoja Jadvyga ir 1386 m. buvo vainikuotas Lenkijos karaliumi. Taip buvo sudaryta personalinė Lietuvos ir Lenkijos unija. Pagal Krėvos aktą Jogaila įsipareigojo Lietuvą apkrikštyti ir 1387 m. atvykęs į Lietuvą pats dalyvavo krikštijimo akcijose, buvo įsteigta Vilniaus vyskupija.

Po dviejų vidaus karų 1392 m. Lietuvoje įsitvirtino didysis kunigaikštis Vytautas. Valdant Vytautui Lietuva pasiekė didžiausią teritorinį išsiplėtimą, valstybė pradėta centralizuoti, didikai buvo įtraukti į valstybės politiką. 1399 m. Vytauto ir Ordos chano Tochtamyšo pajėgos buvo Aukso ordos pajėgų sumuštos prie Vorsklos upės. Šis pralaimėjimas lėmė tai, kad Vytautui nepavyko įgauti visiškai savarankiško statuso. 1410 m. bendro Lietuvos ir Lenkijos karinio žygio metu Žalgirio mūšyje buvo nugalėtas Teutonų ordinas. Ši pergalė ilgainiui lėmė tai, kad buvo pašalinta kelis amžius trukusi Teutonų ordino grėsmė.

1429 m. sausį Lucko kongrese remiant Šventosios Romos imperijos imperatoriui Zigmantui Vytautas gavo karaliaus titulą, tačiau pasiuntiniai, kurie vežė jam karūną 1430 m. rudenį buvo sustabdyti Lenkijos didikų. Buvo išsiųsta kita karūna, tačiau nesulaukęs karūnacijos Vytautas mirė ir buvo palaidotas Vilniaus katedroje.

Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras, kuris buvo išrinktas ir Lenkijos karaliumi, išplėtė Jogailaičių įtaką Europoje. Lenkijos vasalu tapo Prūsija, Čekijos ir Vengrijos sostą užėmė Kazimiero sūnus Vladislovas II. 1492–1526 m. Vidurio Europoje gyvavo Jogailaičių valstybių sistema, apėmusi Lenkiją (su vasalinėmis Prūsija ir Moldavija), Lietuvą, Čekiją ir Vengriją.

Abiejų Tautų Respublika

Main article: ATR

Jogaila nesujungė Lietuvos ir Lenkijos į vieną valstybę – šių valstybių santykiai XV a. – XVI a. pradžioje nebuvo pastovūs – Lietuva dažnai turėjo atskirą valdovą iš Gediminaičių dinastijos, kurį rinkosi atskirai nuo Lenkijos. XV a. pabaigoje Lietuvos Didžioji Kunigaikštystės pašonėje sustiprėjo Maskvos Didžioji Kunigaikštystė, kuri ėmė pretenduoti į visas Rusios žemes. Visą XV a. rusenęs konfliktas su Maskva XV a. pabaigoje peraugo į karą. Kelis dešimtmečius trukę karai išsekino šalį, neigiamai paveikė jos finansus, valstybė neteko didelės savo teritorijos dalies. Lietuvos kariuomenei pavyko pasiekti ir ženklių pergalių. 1514 m. rugsėjo 8 d. didžiojo etmono Konstantino Ostrogiškio vadovaujama 30 000 lietuvių ir lenkų kariuomenė Oršos mūšyje sumušė apie 80 000 Maskvos karių, užėmė jų stovyklą bei paėmė jų vadą ir daugybę karių į nelaisvę, bet LDK neįgijo persvaros šiame kare.

Kovose prieš Maskvą ir ypač prasidėjus Livonijos karui Lietuvos didikai ir bajorija tikėjosi paramos iš Lenkijos, kuri siekė įsitvirtinti Livonijoje ir reikalavo unijos stiprinimo. Be to, buvo baiminamasi Jogailaičių dinastijos išmirimo ir su tuo susijusio netikrumo dėl naujo valdovo. Tokiomis aplinkybėmis sudaryta Liublino unija (1569 m.). Jos aktu Lietuvos ir Lenkijos personalinė unija buvo pertvarkyta į vadinamąją Abiejų Tautų Respubliką, turėjusią bendrą valdovą ir bendrą Seimą, tačiau išlaikiusią atskiras sienas, muitus, kariuomenes, teisę, valstybines pareigybes ir institucijas. Lietuvoje liko galioti Lietuvos statutas.

Livonijos karas baigėsi Jam Zapolės paliaubomis, sudarytomis dešimčiai metų 1582 m. sausio 15 d. Pagal jas Abiejų Tautų Respublika atgavo Livoniją, Polocką ir Veližą, tačiau grąžino Didžiuosius Lukus Rusijos carystei. Paliaubos 1600 m. buvo pratęsto dar dvidešimčiai metų Levo Sapiegos diplomatinės misijos pas Borisą Godunovą metu. faktiškai paliaubos nutrūko 1605 m. lenkų didikams pradėjus remti Dmitrijaus apsišaukėlio pretenzijas į Rusijos sostą ir prasidėjus 1605–1618 m. karui.

thumb|270px|„Aukso laisvė“ – 1573 m. karaliaus rinkimai XVI a. vid. – XVII a. vid. veikiami Renesanso ir protestantiškosios Reformacijos suklestėjo kultūra, menai ir švietimas. Išmirus Gediminaičių dinastijai, Lenkijos ir Lietuvos valdovus pradėta rinkti iš visų norinčių kilmingų kandidatų. Renkami valdovai turėjo patvirtinti visas bajorų anksčiau gautas teises. Didikų ir bajorų įtaka valstybėje labai sustiprėjo, iš esmės jokie rimtesni sprendimai negalėjo būti priimami be bajorų Seimo sutikimo. Seimai dažnai baigdavo nepriėmus jokių sprendimų, tam palankias sąlygas sudarė liberum veto teisė, teoriškai leidusi bet kuriam vienam atstovui atmesti bet kokį sprendimą. Savo klestėjimą Abiejų Tautų Respublika pasiekė XVII a. pradžioje. Seimuose dominavo didikai, kurie nebuvo linkę įsivelti į Trisdešimties metų karą. Neutralumas šiame kare leido išsaugoti šalį nuo politinių ir religinių konfliktų, kurie nusiaubė didžiąją Europos dalį. Abiejų Tautų Respublika kovojo su Švedija, Rusija ir Osmanų imperijos vasalais ir net rengė ekspansinius karus prieš savo kaimynes. Didžiosios suirutės Maskvoje metu Abiejų Tautų Respublikos kariuomenė kelis kartus įžengė į Rusiją ir užėmė Maskvą, kurią išlaikė savo rankose nuo 1610 m. rugsėjo 27 d. iki 1612 m. lapkričio 4 d., kai buvo išstumti po apsiausties.

XVII a. pabaigoje – XVIII a. pradžioje Lietuvos-Lenkijos valstybė persirito į savo saulėlydį. 1655 m. pirmą kartą Lietuvos istorijoje jos sostinę Vilnių užėmė kazokų kariuomenė. Rusijos kariuomenė nusiaubė miestą, jos bažnyčias ir dvarus. Buvo nužudyti 8-10 tūkst. gyventojų, miestas degė 17 dienų. Rusijos kariuomenė didelę dalį Lietuvos laikė užėmusi iki 1661 m. Tuo metu prarasta daug istorinio ir kultūrinio palikimo, didelė valstybės archyvo Lietuvos Metrikos dalis buvo prarasta arba išvežta į Maskvą. Valstybė dalį, kuri nebuvo užimta Rusijos, „Švedų tvano“ metu užėmė ir niokojo Švedijos kariuomenė.

XVIII a. pradžioje vykęs Šiaurės karas parodė valstybės silpnumą ir labai išsekino kraštą, kuris nuolat buvo siaubiamas savos ir svetimų kariuomenių. Nuo 1717 m. „Nebyliojo“ Seimo Abiejų Tautų Respublika akivaizdžiai pateko Rusijos įtakon. XVIII a. pabaigoje bandyta vykdyti valstybės valdymo reformas, tačiau, daugiausia dėl Rusijos priešinimosi, jos nebuvo sėkmingos. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė išlaikė tam tikrą autonomiją, tačiau pagal 1791 m. gegužės 3 d. Konstituciją ji faktiškai buvo panaikinta.

Rusijos imperija

Main article: Lietuva Rusijos imperijos sudėtyje

250px|thumb|Rusijos imperijos gubernijos, ties dabartine Lietuvos teritorija Po 1795 m. įvykusio trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalinimo didžiąją dabartinės Lietuvos dalį aneksavo Rusija. 1807 m. Napoleonas Bonapartas iš Prūsijos atimtų lenkų ir lietuvių žemių sukūrė Varšuvos Kunigaikštystę, kuri gyvavo iki 1815 m. Siekę atkurti Lenkijos ir Lietuvos valstybę bajorai ir didikai palaikė Napoleoną. Po Nepoleono pralaimėjimo Varšuvos Kunigaikštystė atiteko Rusijai ir buvo pavadinta Lenkijos Karalyste. Šis junginys dar buvo vadinamas Kongreso Lenkija, nes jo egzistavimas buvo pagrįstas Vienos kongreso nutarimais. Į Lenkijos Karalystės sudėtį įėjo ir po padalinimų Prūsijos kurį laiką valdyta Lietuvos Užnemunė. Taigi nuo 1815 m. visos Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei priklausiusios lietuvių žemės atsidūrė Rusijos imperijos sudėtyje, nors išliko gana dideli jų statuso skirtumai. Užnemunėje valstiečiams buvo anksčiausiai, palyginus su kitomis Lietuvos dalimis, suteikta asmens laisvė, čia rusinimo politika buvo silpnesnė.

Po Rusijos pergalės prieš Napoleoną Lietuvoje pamažu pradėta stiprinti rusifikacija. 1830 m. lapkritį Lenkijoje kilęs sukilimas Lietuvoje prasidėjo 1831 m. kovo mėn. Jame esminis vaidmuo teko bajorijai. Po jo pralaimėjimo buvo uždarytas Vilniaus universitetas ir daugelis katalikų vienuolynų, sukilimo dalyviai tremti į Rusiją. 1863–1864 m. sukilimas, palaikytas valstietijos, taip pat buvo numalšintas. Po 1863–1864 m. sukilimo įvestas spaudos draudimas – uždraustas raštas lotyniškais rašmenimis, juos bandant pakeisti kirilika. Knygos ir spauda lotyniškais rašmenimis Lietuvą pasiekdavo iš Prūsijos bei Mažosios Lietuvos spaustuvių, įsteigtų ir vyskupo M. Valančiaus bei J. Bielinio pastangomis, iš kur jas nelegaliai per sieną į Lietuvą nešdavo ir platindavo knygnešiai, vėliau susibūrę į keliolika organizacijų. Reakcija po sukilimo palietė ir kitas gyvenimo sritis – buvo uždaryti visi vienuolynai, sustiprėjo stačiatikių bažnyčios protegavimas.

XIX a. pirmoje pusėje ryškėjo lietuvių tautinio atgimimo ženklai. Pradėjo formuotis lietuvių nacionalinė, t. y. civilizacijos lygį pasiekusi kultūra.

Pirmasis pasaulinis karas ir Lietuva

thumb|Vokiečių kariai Šiauliuose Prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas greitai apėmė ir Lietuvos teritoriją. Per 1914–1915 m. Vokietija užėmė visą dabartinės Lietuvos teritoriją. Su besitraukiančia Rusijos kariuomene traukėsi ir rusiškoji administracinė valdžia, buvo išvaromi (kaltinant šnipinėjimu vokiečiams) žydai bei dalis lietuvių. Pasitraukę lietuviai didelėmis kolonijomis įsikūrė įvairiose Rusijos vietovėse, daugiausia Voroneže, Tambove, Jaroslavlyje, Sankt Peterburge, Maskvoje.

Lietuva pateko į vokiečių sukurtą administracinį darinį vadinamą Oberostu. Lietuviai neteko visų iškovotų politinių teisių, buvo apribota asmens laisvė, pradžioje draudžiama lietuviška periodinė spauda. Gyventojai apdėti įvairiais mokesčiais. Jiems drausta išvykti iš gyvenamosios vietos. Karo reikmėms nuolat vykdytos gyvulių ir daiktų rekvizicijos. Kai kurie gyventojai išsiųsti darbams į Vokietiją. Lietuviškoji inteligentija stengėsi pasinaudoti susiklosčiusia geopolitine padėti ir ėmė ieškoti galimybių Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui. 1917 m. rugsėjo 18-22 d. Vilniuje susirinko lietuvių konferencija, kuri įkūrė Lietuvos Tarybą. Konferencijos metu buvo nutarta atkurti Lietuvos valstybę su etnografinėmis sienomis ir sostine Vilniuje. Lietuvos Tarybos pirmininku išrinktas Antanas Smetona (tik 1918 m. vasario 16 dieną pirmininku buvo Jonas Basanavičius). Sekdama geopolitinę situaciją 1917 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Taryba pasirašė nutarimą, kuriame buvo skelbiama, kad atkuriama nepriklausoma Lietuvos valstybė su sostine Vilniuje, nutraukiami visi ryšiai kurie kada nors buvo užmegzti su kitomis valstybėmis ir pasisakoma už amžiną sąjungos ryšį su Vokietija. Paskutinei tezei nepritarė dalis Tarybos narių, todėl iš organizacijos sudėties pasitraukė Mykolas Biržiška, Steponas Kairys, Stanislovas Narutavičius ir Petras Vileišis. 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba priėmė nutarimą, kuris, pripažintas Lietuvos nepriklausomybės aktu. Juo atkuriama nepriklausoma ir demokratiniais pamatais sutvarkyta Lietuvos valstybė su sostine Vilniuje, o valstybės santykius su kitomis valstybėmis turėjo nustatyti demokratiniu būdu išrinktas Steigiamasis Seimas. Skirtingai nuo 1917 m. gruodžio 11 d. deklaracijos, joje nebėra nuostatų dėl sąjungos su Vokietija. Šio nutarimo postulatų rėmuose buvo kuriama Lietuvos valstybė, kuri gyvavo 1918–1940 m. 1918 m. kovo 3 d. Brest-Litovsko sutartimi Sovietų Rusija atsisakė pretenzijų į Baltijos šalis. Pasirašius sutartį Vokietija Lietuvos nepriklausomybės siekius ignoravo, o vasario 16 d. deklaracijos nepripažino.

Nepriklausoma Lietuvos valstybė 1918–1940 m.

Main article: Lietuvos istorija (1918–1940)

left|thumb|20 pirmosios Tarybos narių, 1917 m. ] Priešinantis vokiečių aneksionistų planams 1918 m. liepą Lietuvos Taryba išrinko Viurtembergo hercogą Vilhelmą fon Urachą Lietuvos karaliumi Mindaugu II. 1918 m. lapkričio 2 d. nutarimas buvo anuliuotas, monarchijos idėjos atsisakyta, santvarkos klausimą palikus spręsti Steigiamajam Seimui. 1918 m. lapkričio 11 d. sudaryta pirmoji Laikinoji Lietuvos konstitucija. Tuo pat metu imta organizuoti kariuomenė, sudaryta pirmoji vyriausybė, kitos valstybės institucijos. 1919 m. įvesta Prezidento pareigybė, valstybės prezidentu išrinktas Antanas Smetona.

Pasitraukus pagrindinėms vokiečių pajėgoms ir į Lietuvą veržiantis bolševikams prasidėjo kovos su jais. 1918 m. gruodžio 16 d. bolševikai paskelbė Lietuvos Sovietų Respubliką. Bolševikai užėmė Vilnių, Lietuvos vyriausybė persikėlė į Kauną, tapusį laikinąja sostine. 1919 m. vasario 27 d. Vilniuje bendrame Lietuvos ir baltarusijos Centrinių Vykdomųjų komitetų posėdyje paskelbta apie Lietuvos ir Baltarusijos Sovietų Socialistinės Respublikos sukūrimą (Litbelas). Įtvirtinant valstybingumą ir norimas valstybės sienas teko kovoti su ne tik su bolševikais, bet ir su bermontininkais bei lenkais. Bermontininkai nugalėti 1919 m. lapkritį Radviliškio kautynėse. Su Sovietine Rusija taikos sutartis pasirašyta 1920 m. liepos 12 d. 1920 m. spalio 7 d. Suvalkuose pasirašyta Lietuvos ir Lenkijos taikos sutartis pagal kurią Vilnius buvo pripažintas Lietuvai, tačiau netrukus lenkai šią sutartį sulaužė ir jų veržimąsi į šalies gilumą pavyko sustabdyti tik lapkričio 21-22 d. mūšiuose ties Širvintomis ir Giedraičiais. Lenkija okupavo ir vėliau aneksavo apie 20 proc. Lietuvos teritorijos, įskaitant sostinę Vilnių.

1920 m. gegužės 15 d. susirinko pirmasis demokratiškai išrinktas Steigiamasis Seimas. Jo priimti dokumentai ėmė reglamentuoti valstybės gyvenimą. Priimtos laikinoji (1920 m.) ir nuolatinė (1922 m.) Lietuvos konstitucijos, pradėtos įgyvendinti žemės, finansų, švietimo reformos. Įvesta sava valiuta – litas. Atidarytas Lietuvos universitetas. Sukurtos visos pagrindinės valdžios institucijos ir įstaigos. Įsitvirtinus stabilumui šalyje, ją ėmė pripažinti užsienio valstybės. 1921 m. Lietuva priimta į Tautų Sąjungą.

1922 m. spalį buvo išrinktas Pirmasis Seimas. Jis prezidentu išrinko Aleksandrą Stulginskį. Vienas svarbiausių to laikotarpio pasiekimų buvo Klaipėdos krašto prijungimas prie Lietuvos teritorijos 1923 m. ir jo tarptautinis pripažinimas 1924 m. Trečiasis Seimas prezidentu išrinko liaudininką Kazį Grinių, tačiau jo vadovavimas tęsėsi neilgai. 1926 m. gruodžio 17 d. valstybėje įvyko perversmas, kariškiai valdžią perdavė tautininkui A. Smetonai. Augustinui Voldemarui pavesta sudaryti vyriausybę. Prasidėjo autoritarinis valstybės valdymo tarpsnis, stiprinta vienos tautininkų sąjungos įtaka šalyje. 1927 m. paleistas Seimas, 1928 m. priimta nauja konstitucija stiprinanti prezidento galias. Palaipsniui buvo uždraustos opozicinės partijos, griežtinama cenzūra, siaurinamos tautinių mažumų teisės.

Gyventojams situaciją sunkino ir prasidėjusi pasaulinė ekonominė krizė. Ženkliai krito žemės ūkio produktų supirkimo kainos. 1935 m. Suvalkijoje ir Dzūkijoje prasidėjo ūkininkų streikai. Jų metu be ekonominių, buvo keliami ir politiniai reikalavimai. Vyriausybė neramumus numalšino, 1936 m. pavasarį už riaušes nuteisti ir sušaudyti 4 valstiečiai.

Antrojo pasaulinio karo išvakarėse keičiantis regiono geopolitinei situacijai Lietuva buvo priversta priimti kaimyninių valstybių ultimatumus. 1938 m. kovo 17 d. ultimatumą paskelbė Lenkija reikalaudama užmegzti diplomatinius santykius. Nors tai praktiškai reiškė Vilniaus „atsisakymą“ ultimatumas buvo priimtas. Po metų, 1939 m. kovo 20 d. ultimatumą Lietuvą įteikė Vokietija. Buvo reikalaujama perduoti Klaipėdos kraštą Vokietijai. Lietuvos vyriausybė šį ultimaltumą taip pat priėmė.

Pagal 1939 m. Molotovo-Ribentropo paktą Lietuva buvo priskirta Vokietijos įtakos sferai, vėliau papildomais protokolais Vokietija mainais už dalį Lenkijos Lietuvą atidavė sovietų įtakos sferai. Po Lenkijos žlugimo Sovietų Sąjunga, neprieštaraujant Vokietijai, pasiūlė sudaryti sutartį, pagal kurią Lietuvoje būtų dislokuotos sovietų karinės įgulos. Pagal 1939 m. spalio 10 d. su SSRS sudarytą sutartį Lietuva leido įkurti savo teritorijoje sovietų karines bazes ir atgavo Vilnių bei dalį Vilniaus krašto. 1940 m. sovietai ėmė kurti įtampą ir apkaltino Lietuvą Raudonosios armijos kareivių grobimu. Nors valdžia šiuos kaltinimus neigė, sovietai 1940 m. birželio 14 d. SSRS įteikė Lietuvai ultimatumą, kuriame reikalavo pakeisti vyriausybę ir įsileisti sutartimis neribotą RA dalinių kontingentą, o tai reiškė valstybės okupaciją.

Antrasis pasaulinis karas ir Lietuvos okupacija 1940–1990 m.

] ]

Main article: Lietuvos TSR

Po ultimatumo 1940 m. birželio 15 d. SSRS okupavo šalies teritoriją. Lietuvoje iškart pradėta vykdyti sovietizaciją – imtasi turto nacionalizacijos ir gyventojų deportacijos. Taip pat uždrausta opozicija, jos spauda, organizacijos, apriboti ryšiai su užsieniu. Suorganizuoti prievartiniai rinkimai į Liaudies seimą ir suklastoti jų rezultatai. Buvo paskelbta Lietuvos Sovietų Socialistinė Respublika, kuri įjungta į Sovietų Sąjungą. Lietuvos aneksiją pripažino ne visos valstybės. 1940 m. liepos 23 d. JAV paskelbta Velso deklaracija įspėjo Sovietų Sąjungą, kad Lietuvos aneksija nebus pripažinta, Ruzvelto nurodymu įsakyta įšaldyti Lietuvos, kaip okupuotos valstybės, finansinį kapitalą.

Kartu su SSRS ir Vokietijos karo pradžia 1941 m. birželio 22 d. Lietuvoje įvyko sukilimas, buvo sudaryta Laikinoji vyriausybė. Pastaroji tikėjosi vokiečių pripažinimo, tačiau naciai jos veiklą nutraukė ir Lietuvą įtraukė į vokiečių Ostlando reichskomisariatą kaip Lietuvos generalinę sritį, valdomą civilinės administracijos. Prasidėjo naujas okupacinis laikotarpis. Nacionalizuotas turtas gyventojams nebuvo grąžintas. Žydų tautybės piliečiai suvaryti į getus ir palaipsniui naikinami juos sušaudant arba išsiunčiant į koncentracijos stovyklas. 1941–1944 m. buvo nužudyti 80–85 proc. Lietuvos žydų (130 000–140 000).

1944 m. liepos–spalio mėn. frontui ritantis į Vakarus, operacijos „Bagrationas“ metu SSRS vėl užėmė Lietuvą. Prasidėjo antroji sovietinė okupacija. Vėl atnaujintos politinės represijos, masiniai gyventojų trėmimai į Sibirą vykdyti iki Stalino mirties 1953 m. Uždrausti bet kokie tautiškumo simboliai. Už jų naudojimą žmonės buvo persekiojami. Gyventojams buvo prievarta brukama komunistinė ideologija ir ateizmas.

Lietuvos ūkio atkūrimo pretekstu Maskvos valdžia skatino darbininkų ir kitų gyventojų migraciją į Lietuvą; taip buvo ketinama labiau integruoti Lietuvą į Sovietų Sąjungą ir plėtoti pramonę. Tuo pačiu metu Lietuvos darbingi gyventojai buvo viliojami darbams SSRS gilumoje, žadant visokeriopas įsikūrimo naujoje vietoje lengvatas.

left|thumb|1940 m. išleistas Lietuvos TSR žemėlapis.

Antrąją sovietinę okupaciją lydėjo ginkluota Lietuvos gyventojų rezistencija vykusi 1944–1953 m. Ji siekė atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę, įtvirtinti demokratiją sunaikinant komunizmą šalyje, grąžinti tautines vertybes, religijos laisvę. Partizanais tapdavo įvairaus socialinio sluoksnio, amžiaus grupių ir išsilavinimo asmenys, kurie tarybinės valdžios buvo vadinami banditais. Vienų norą pasitraukti į miškus ir priešintis ginklu lėmė okupacija, kitų – iš jų atimtas ūkis bei turtas. Ginkluota rezistencija skirstoma į tris etapus. Pirmasis prasidėjo 1944 m. vasarą ir truko iki 1946 m. vasaros. Jo metu kūrėsi didelio būriai, tačiau nebuvo vieningos organizacijos. Vyko dažni kariniai susirėmimai su RA. Antrais etapas apėmė 1946 m. vasarą – 1948 m. pabaigą. Tuo metu susiformavo partizanų organizacinė struktūra, būriai susmulkėjo iki 5–15 asmenų gyvenančių bunkeriuose. Naudota pogrindinė kovos taktika, organizuoti netikėti išpuoliai. Trečias etapas – 1949–1953 m. pabaiga. Jo metu buvo įkurtas Lietuvos laisvės kovų sąjūdis vadovaujamas Jono Žemaičio-Vytauto. Būriai sumažėjo iki 3–5 asmenų, retai vyko atviri susirėmimai, dažniausiai naudotas sabotažas ir teroras. Nepaisant to, kad partizaninis karas nepasiekė savo tikslo išlaisvinti Lietuvos valstybę ir pareikalavo daugiau kaip 20 tūkst. partizanų aukų, ši ginkluota rezistencija parodė pasauliui, jog Lietuva ne savo noru įstojo į SSRS ir legitimavo tautos norą būti nepriklausomai. Net ir nuslopinus partizaninį pasipriešinimą sovietinė valdžia neužgniaužė judėjimo už Lietuvos nepriklausomybę. Veikė persekiojamos pogrindinės disidentinės grupės, leidusios pogrindinę spaudą, katalikišką literatūrą. Aktyviausiais represuotais judėjimo dalyviais laikomi Vincentas Sladkevičius, Sigitas Tamkevičius, Nijolė Sadūnaitė. 1972 m. po Romo Kalantos susideginimo kilo kelias dienas trukę neramumai Kaune. Po tarptautinės konferencijos Suomijos sostinėje, kur buvo pripažintos po Antrojo pasaulinio karo nusistovėjusios sienos, Lietuvoje susikūrusi Helsinkio grupė per užsienio radiją paskelbė nepriklausomybės reikalavimą. Disidentinis judėjimas kėlė tautos dvasią, bėgant laikui neleido pamiršti istorijos, tautinių vertybių. Jų veiklos dėka pasaulis buvo informuojamas apie situaciją LSSR, žmogaus teisių pažeidimus, o tai vertė Maskvą švelninti režimą.

Nepriklausomybės atkūrimas 1990 m. ir dabartinė Lietuva

miniatiūra|220x220px|„Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio“ logotipas ] 1986 m. Tarybų Sąjungoje prasidėjus viešumo (glasnost) politikai viešasis gyvenimas laisvėjo. 1988 m. birželio 3 d. buvo įkurtas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis, Sąjūdžio idėjas palaikantys asmenys būrėsi į LPS rėmimo grupes visoje Lietuvoje. 1988 m. rugpjūčio 23 d. įvyko didžiulis mitingas Vilniaus Vingio parke. Jame dalyvavo apie 250 tūkst. žmonių. Dar po metų, 1989 rugpjūčio 23 d., minint 50-ąsias Molotovo-Ribentropo pakto metines ir siekiant atkreipti viso pasaulio dėmesį į Baltijos šalių okupaciją suorganizuota „Baltijos kelio“ akcija. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio organizuotas „Baltijos kelias“ buvo maždaug 600 km ilgio susikibusių žmonių grandinė, sustojusi sujungti trijų Baltijos šalių sostines – Vilnių, Rygą ir Taliną. Tai parodė Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmonių siekį atsiskirti nuo SSRS.

1990 m. kovo 11 d. Atkuriamasis Seimas paskelbė atkuriantis Lietuvos nepriklausomybę. Sovietų vadovybė į jų požiūriu „vienašališkus“ Lietuvos veiksmus reagavo ekonomine blokada. 1990 m. balandžio 18 d. SSRS sustabdė žaliavų (pirmiausia naftos) tiekimą Lietuvai. Ne tik šalies pramonei, bet ir gyventojams ėmė trūkti kuro, būtiniausių prekių, net karšto vandens. Ekonominė blokada truko 76 dienas, tačiau Lietuva neatsisakė nepriklausomybės deklaracijos. Palaipsniui ūkiniai ryšiai imti atkūrinėti. Įtampa pasiekė kulminaciją 1991 m. sausio mėnesį. Tuo metu buvo mėginta įvykdyti valstybės perversmą panaudojant SSRS ginkluotąsias pajėgas, Vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenę ir SSRS Valstybės saugumo komitetą. Dėl blogos ekonominės situacijos tikėtasi gyventojų paramos perversmui, tačiau į Vilnių ginti teisėtai išrinktos valdžios ir nepriklausomybės plūdo žmonės iš visos Lietuvos. Perversmo bandymas baigėsi taikių gyventojų aukomis ir padarė didelių materialinių nuostolių. Nebuvo nė vieno atvejo, kad ginklą būtų panaudoję taikūs gyventojai ir valstybinių įstaigų gynėjai, šaudė tik sovietų kariuomenė. Dėl ginklo panaudojimo žuvo 14 žmonių, šimtai buvo sužeisti. Neilgai trukus pirmoji Lietuvos nepriklausomybę 1991 m. vasario 11 d. pripažino Islandija. Plataus tarptautinio pripažinimo Lietuva sulaukė po nepavykusios rugpjūčio pučo Maskvoje. Tų pačių metų rugsėjo 17 d. Lietuva buvo priimta į Jungtinių Tautų Organizaciją.

]

1992 m. spalio 25 d. LR piliečių referendume priimta šiuo metu galiojanti Lietuvos Respublikos Konstitucija. Pirmuoju Prezidentu po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo, 1993 m. vasario 14 d. tiesioginių visuotinių rinkimų metu, buvo išrinktas Algirdas Brazauskas. Tų pačių metų rugpjūčio 31 d. išvesti paskutiniai sovietinės kariuomenės daliniai. Nuo 2004 m. kovo 29 d. Lietuva priklauso NATO blokui, o 2004 m. gegužės 1 d. Lietuva tapo visateise Europos Sąjungos nare.

Politinė sistema

]

Main article: Lietuvos politinė sistema

Lietuva yra daugiapartinė parlamentinė respublika. Pagrindinis šalies įstatymas yra referendumo būdu 1992 m. spalio 25 d. priimta Konstitucija, galiojanti nuo 1992 m. lapkričio 6 d. Remiantis ja valdžią vykdo Seimas, Prezidentas, Vyriausybė ir Teismas.

Teisminę valdžią įgyvendina teismai. Pagrindinė jų paskirtis – teisingumo vykdymas sprendžiant baudžiamąsias, civilines ir administracines bylas. Kaip ir būdinga demokratinei respublikai, valdžia šalyje renkama rinkimais. Lietuvos Respublikoje jie būna keturių rūšių: Seimo, Prezidento, savivaldybių tarybų – merų ir Europos parlamento atstovų.

Prezidentas

] Prezidentas renkamas tautos 5 metų kadencijai ne daugiau du kartus. Viena iš pagrindinių prezidento funkcijų yra užsienio politikos formavimas. Taip pat prezidentas skiria Ministrus, Ministrą Pirmininką ir teisėjus, yra vyriausias karinių pajėgų vadas. Dabartinis Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda buvo išrinktas 2019 m.

Seimas

Įstatymų leidžiamoji valdžia yra vienerių rūmų parlamentas – Seimas. Jį sudaro 141 Seimo narys renkamas 4 metų kadencijai mišria rinkimų sistema (71 narys renkamas absoliučiosios daugumos būdu, o 70 – taikant proporcinį atstovavimą su galimybe reitinguoti partijų sąrašus). Rinkti Seimą teisę turi visi vyresni nei 18 m. piliečiai, būti renkami Seimo nariais – nuo 25 m.

Seimo partijos (pagal 2020 m. rinkimus)

Partija	Narių skaičius
Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai	50
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga	32
Lietuvos socialdemokratų partija	13
Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis	13
Laisvės partija	11
Darbo Partija	10
Išsikėlę patys	4
Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga	3
Lietuvos socialdemokratų darbo partija	3
Laisvė ir teisingumas	1
Lietuvos žaliųjų partija	1

Vyriausybė

] Vykdomoji valdžia yra Vyriausybės rankose. Ją sudaro Ministras Pirmininkas ir ministrai, vadovaujantys ministerijoms, kurių Lietuvoje yra 14.

Ministrų kabineto sudėtis :

Ministerija	Vardas, pavardė	Partija
Ministras Pirmininkas	Ingrida Šimonytė		Nepriklausoma
Aplinkos	Simonas Gentvilas		Liberalų sąjūdis
Energetikos	Dainius Kreivys		Tėvynės sąjunga
Ekonomikos ir inovacijų	Aušrinė Armonaitė		Laisvės partija
Finansų	Gintarė Skaistė		Tėvynės sąjunga
Krašto apsaugos	Arvydas Anušauskas		Tėvynės sąjunga
Kultūros	Simonas Kairys		Liberalų sąjūdis
Socialinės apsaugos ir darbo	Monika Navickienė		Tėvynės sąjunga
Susisiekimo	Marius Skuodis		Nepriklausomas
Sveikatos apsaugos	Arūnas Dulkys		Nepriklausomas
Švietimo, mokslo ir sporto	Jurgita Šiugždinienė		Tėvynės sąjunga
Teisingumo	Evelina Dobrovolska		Laisvės partija
Užsienio reikalų	Gabrielius Landsbergis		Tėvynės sąjunga
Vidaus reikalų	Agnė Bilotaitė		Tėvynės sąjunga
Žemės ūkio	Kęstutis Navickas		Tėvynės sąjunga

Kariuomenė

miniatiūra|Lietuvos karinių oro pajėgų straigtasparnis

Lietuvos kariuomenę sudaro keturių rūšių pajėgos: Sausumos pajėgos, Oro pajėgos, Jūrų pajėgos, Specialiųjų operacijų pajėgos ir atskirieji vienetai (atskirieji batalionai, valdybos, junginiai, tarnybos, departamentai ir kt.). Nuo 2004 m. Lietuva priklauso NATO. 2017 m. Baltijos šalyse ir Lenkijoje dislokuota NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė. Šis sprendimas demonstruoja NATO aljanso solidarumą, vienybę ir yra patikimo atgrasymo ir pasiruošimo kolektyvinei gynybai išraiška. Nuo 1994 m. Lietuva dalyvauja tarptautinėse operacijose. Šiuo metu Lietuvos karių yra vykdomose operacijose Malyje, Somalyje, Afganistane, Kosove. Lietuvos dalyvavimas tarptautinėse operacijose yra pagrįstas Lietuvos pasirašytomis kolektyvinės gynybos ir saugumo sutartimis. Vykdydama šiuos įsipareigojimus Lietuva prisideda prie tarptautinės bendruomenės pastangų stiprinti saugumą ir stabilumą euroatlantinėje erdvėje, tuo pačiu Lietuva įgyvendina savo užsienio politikos prioritetus. 2017 m. Lietuva pateko į geriausiai gynybą finansuojančių NATO šalių aštuntuką, lyginant su ekonomikos dydžiu, rodo Aljanso paskelbti duomenys. Šalis krašto apsaugai 2017 m. skyrė 1,77 proc. bendrojo vidaus produkto. Lietuva įsigijimams skiria kiek daugiau nei 31 proc. viso gynybos biudžeto ir pagal tai užima trečią vietą Aljanse. Lietuva ilgą laiką atsiliko nuo NATO sąjungininkų pagal išlaidas gynybai, bet pastaraisiais metais ėmė sparčiai didinti finansavimą. 2018 m. Lietuva gynybai numato skirti 2,06 proc. BVP ir pasiekti NATO reikalaujamą finansavimo standartą.

Administracinis suskirstymas

Main article: Lietuvos administracinis suskirstymas

Lietuvos teritorija suskirstyta į 60 savivaldybių. 1995–2010 m. buvo 10 apskričių, tačiau jos panaikintos kaip administraciniai vienetai, nors kaip teritoriniai vienetai dar išlikę (dažnai vadinamos regionais). Savivaldybėse yra 546 seniūnijos, seniūnijos skirstomos į seniūnaitijas (nuo 2009 m.).

Savivaldybės:

• Akmenės rajono savivaldybė
• Alytaus miesto savivaldybė
• Alytaus rajono savivaldybė
• Anykščių rajono savivaldybė
• Birštono savivaldybė
• Biržų rajono savivaldybė
• Druskininkų savivaldybė
• Elektrėnų savivaldybė
• Ignalinos rajono savivaldybė
• Jonavos rajono savivaldybė
• Joniškio rajono savivaldybė
• Jurbarko rajono savivaldybė
• Kaišiadorių rajono savivaldybė
• Kalvarijos savivaldybė
• Kauno miesto savivaldybė
• Kauno rajono savivaldybė
• Kazlų Rūdos savivaldybė
• Kėdainių rajono savivaldybė
• Kelmės rajono savivaldybė
• Klaipėdos miesto savivaldybė
• Klaipėdos rajono savivaldybė
• Kretingos rajono savivaldybė
• Kupiškio rajono savivaldybė
• Lazdijų rajono savivaldybė
• Marijampolės savivaldybė
• Mažeikių rajono savivaldybė
• Molėtų rajono savivaldybė
• Neringos savivaldybė
• Pagėgių savivaldybė
• Pakruojo rajono savivaldybė
• Palangos miesto savivaldybė
• Panevėžio miesto savivaldybė
• Panevėžio rajono savivaldybė
• Pasvalio rajono savivaldybė
• Plungės rajono savivaldybė
• Prienų rajono savivaldybė
• Radviliškio rajono savivaldybė
• Raseinių rajono savivaldybė
• Rietavo savivaldybė
• Rokiškio rajono savivaldybė
• Skuodo rajono savivaldybė
• Šakių rajono savivaldybė
• Šalčininkų rajono savivaldybė
• Šiaulių miesto savivaldybė
• Šiaulių rajono savivaldybė
• Šilalės rajono savivaldybė
• Šilutės rajono savivaldybė
• Širvintų rajono savivaldybė
• Švenčionių rajono savivaldybė
• Tauragės rajono savivaldybė
• Telšių rajono savivaldybė
• Trakų rajono savivaldybė
• Ukmergės rajono savivaldybė
• Utenos rajono savivaldybė
• Varėnos rajono savivaldybė
• Vilkaviškio rajono savivaldybė
• Vilniaus miesto savivaldybė
• Vilniaus rajono savivaldybė
• Visagino savivaldybė
• Zarasų rajono savivaldybė

Geografija

Main article: Lietuvos geografija

thumb|300px|Gamtinis Lietuvos žemėlapis

Lietuva yra Vidurio Europos šalis (Jungtinės Tautos ją priskiria Šiaurės Europai). Nuo Lietuvos teritorijos geografinio centro ties Ruoščiais iki šiaurės ašigalio yra 3870 km, iki pusiaujo apie 6130 km, iki Grinvičo dienovidinio – 1488 kilometrai. 26 km į šiaurę nuo Vilniaus, tarp Purnuškių kaimo ir Bernotų piliakalnio, yra Prancūzijos nacionalinio geografijos instituto nustatytas Europos geografinis centras (54° 54′ šiaurės platumos ir 25° 19′ rytų ilgumos). Labiausiai į rytus nutolusi Lietuvos vietovė yra Ignalinos rajono savivaldybės teritorijoje ties Rimaldiškių ir Vosiūnų kaimais (26° 51′ rytų ilgumos), į vakarus – ties Nida (20° 56′ rytų ilgumos), į šiaurę – Biržų rajono savivaldybės teritorijoje ties Aspariškių kaimu (56° 27′ šiaurės platumos), į pietus – Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje ties Musteikos kaimu (53° 54′ šiaurės platumos). Toje pačioje geografinėje platumoje vakariau Lietuvos yra Danija, Didžioji Britanija (Anglijos šiaurinė dalis), ryčiau – Baltarusija ir Rusijos centrinės sritys, toje pačioje geografinėje ilgumoje šiauriau yra Latvija, Estija, Suomija, piečiau – Rytų Lenkija, Ukrainos vakarinė dalis, Rumunija, Bulgarija, Graikija.

Lietuvos teritorija iš rytų į vakarus driekiasi 373 km, iš šiaurės į pietus – 276 km. Lietuva plotu (65,3 tūkst. km²) yra didesnė už Nyderlandus (41,5 tūkst. km²), Belgiją (30,5 tūkst. km²), Daniją (43,1 tūkst. km²), Šveicariją (41,2 tūkst. km²), Estiją (45,2 tūkst. km²), mažesnė – už Austriją (83,9 tūkst. km²), Čekiją (78,9 tūkst. km²) ir beveik lygi su Latvija (64,6 tūkst. km²) ir Airija (70,3 tūkst. km²).

Saulė Lietuvos rytuose teka 23 min. 20 sek. anksčiau negu vakaruose. Lietuvos laiko juosta yra PL + 2 h (kaip Helsinkis, Ryga, Atėnai, Jeruzalė). Lietuvoje naudojama sezoninė laiko skaičiavimo kaita.

Gamtinės geografijos požiūriu, Lietuva yra vidutinių platumų šalis Rytų Europos lygumos vakarinėje dalyje, pereinamojo iš jūrinio į žemyninį klimato, Rytų Europos mišriųjų miškų geografinėje zonoje.

Laukai ir pievos užima 57 proc., miškai ir krūmai – 30 %, pelkės – 3 %, vidaus vandenys – 4 %, kitos žemės – 6 % teritorijos.

Klimatas

Main article: Lietuvos klimatas

miniatiūra|Lietuvai būdingas lygumų, upių ir ežerų, pelkių bei miškų kraštovaizdis.

Vidutinė daugiametė temperatūra Lietuvoje (°C)

Mėnesis

Sau

Vas

Kov

Bal

Geg

Bir

Lie

Rug

Rug

Spa

Lap

Gru

Vidutinė šilčiausia

-2

-2

+5

+14

+15

+16,4

+17,5

+15

+13

+10

+5

0

Vidutinė vėsiausia

-5

-5

-2

0

+8

+10

+11

+10

+8

+2

0

-5

Lietuvos klimatas yra vidutiniškai šiltas vidutinių platumų, iš jūrinio pereinantis į žemyninį. Žemyninis klimatas ryškesnis šalies rytuose. Lietuva yra vėsiojo vidutinio klimato zonoje, su vidutinio šiltumo vasaromis, bei vidutinio šaltumo žiemomis. Vidutinė liepos mėnesio temperatūra yra apie 17 °C, o žiemą apie -5 °C, o intervalas tarp temperatūrų yra apie 20 °C. Lietuvoje būna labai karštų vasarų, kai oras sušyla iki 30 °C, o taip pat ir labai šaltų žiemų, kai oras atšąla iki -20 °C, o naktimis ir iki -30 °C. Daugiausiai kritulių iškrenta vasarą (iki 50 % metinio kritulių kiekio). Mažiau kritulių tenka rudeniui, žiemai ir pavasariui. Mažiausiai kritulių tenka pavasariui, nes dažniausiai vyrauja anticiklonai.

Temperatūrų rekordai

]

Lietuvos temperatūrų rekordai pagal mėnesius. Absoliutūs metų karščio ir šalčio rekordai paryškinti ir pabraukti.

Lietuvos temperatūrų rekordai (°C)

Mėnesis

Sau

Vas

Kov

Bal

Geg

Bir

Lie

Rug

Rug

Spa

Lap

Gru

Karščio rekordai

+12,6

+16,5

+21,8

+31,0

+34

+35,7

+37,5

+37,4

+35,1

+26

+18,5

+15,6

Šalčio rekordai

-40,5

-42,9

-37,5

-23,0

-6,8

-2,8

+0,9

-2,9

-6,3

-19,5

-23

-34

Kraštovaizdis

Lietuvos kraštovaizdžio tipai:

• molingosios lygumos – 55,2 proc;
• kalvotos moreninės aukštumos – 21,2 proc;
• smėlingosios lygumos – 17,8 proc;
• upių slėniai – 3,6 proc;
• pajūrio lygumos – 2,2 proc.

Upės ir ežerai

Lietuvoje yra apie 3 tūkstančius upių ir ežerų. Bendras upių ir kanalų vagų ilgis Lietuvoje – 76 800 km. Didžiausia upė – Nemunas, kurio ištakos yra Baltarusijoje. Nemuno baseinas apima apie 70 proc. šalies teritorijos. Ilgiausia tik Lietuvos teritorija tekanti upė yra Šventoji. Pagrindinis upių vandens šaltinis yra krituliai, po žiemos tirpstantis sniegas neretai sukelia upių potvynius. Lietuvoje paplitusios pelkės, ypač šiaurinėje ir vakarinėje dalyje, nors dauguma yra nusausintos.

thumb|Nemunas, Jurbarko raj.

Ilgiausios Lietuvos upės: Nemunas – 937 km (Lietuvos teritorijoje – 475 km), Neris – 510 km (234 km), Venta – 343 km (161 km), Šešupė – 298 km (209 km), Mūša (Lielupė) – 284 km (133 km).

Didžiausi Lietuvos ežerai: Drūkšiai – 44,8 km²; Dysnai – 24,0 km²; Dusia – 23,3 km²; Sartai – 13,4 km²; Luodis – 12,9 km².

Lietuvos reljefas

thumb|Žemaičių aukštuma

Reljefą sudaro: Pajūrio žemuma, Žemaičių aukštuma, Ventos vidurio žemuma, Sūduvos aukštuma, Vidurio Lietuvos žemuma, Dzūkų aukštuma, Aukštaičių aukštuma, Pietryčių lyguma, dalis Švenčionių-Naročiaus ir Ašmenos aukštumų.

Kalvos Aukščiausių kalvų absoliutūs aukščiai: Aukštasis kalnas – 293,8 m; Juozapinė – 293,6 m; Kruopynė – 293,4 m; Nevaišiai – 288,9 m; Būdakalnis (Ažušilis) – 284,8 m.

Miškai

]

Main article: Lietuvos miškai

Didžiausi Lietuvos miškų masyvai: Dainavos giria (Druskininkų-Varėnos miškai) – 1450 km²; Labanoro-Pabradės giria – 911 km²; Kazlų Rūdos miškai – 587 km²; Karšuvos giria (Smalininkų-Viešvilės miškai) – 427 km²; Rūdninkų giria – 375 km².

Miškų plotų pasiskirstymas pagal vyraujančias medžių rūšis (procentais): pušynai – 37,6; eglynai – 24,0; beržynai – 19,5; baltalksnynai – 5,6; juodalksnynai – 5,6; uosynai – 2,7; drebulynai – 2,6; ąžuolynai – 1,8; kiti medžiai – 0,6.

Ekonomika

Main article: Lietuvos ekonomika

Po nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. prasidėjo sovietinės ekonomikos transformacija į laisvos rinkos ekonomiką. 2000–2008 m. vyravo spartus BVP augimas. 2003 m. BVP augimas pasiekė rekordinius 10,3 proc. 2009 m. pasaulinės ekonominės krizės metu Lietuvos BVP krito 14,8%. Nuo 2010 m. ekonomika vėl ėmė kilti. 2013 m. Pasaulio bankas Lietuvą priskyrė prie išsivysčiusių šalių, o 2015 m. Tarptautinis Valiutos Fondas Lietuvai suteikė „pažengusios ekonomikos“ statusą. Lietuva turi labai aukštą Žmogaus raidos indeksą ir yra pažengusi daugelyje sričių. Lietuva Europos Sąjungoje užima pirmą vietą pagal konkurencingumo augimą, 28 vietą pasaulyje pagal lyčių lygybę (lenkia tokias šalis kaip Ispanija, Prancūzija, Estija ar Rusija), 32 vietą pagal spaudos laisvę (lenkia tokias šalis kaip JAV, Jungtinė Karalystė ar Rusija), 43 vietą pasaulyje pagal Transparency International sudaromą Korupcijos suvokimo indeksą, lenkdama tokias šalis kaip Italija, Graikija ir Čekija, toli palikdama tokias šalis kaip Rusija, Meksika ar Brazilija. 2015 m. sausio 1 d. Lietuva tapo eurozonos nare, euras pakeitė nuo 1993 m. galiojusią nacionalinę valiutą litą.

Lietuva laikoma žemos politinės ir ekonominės rizikos šalimi, jos BVP augimas yra vienas didžiausių Europoje. Lietuva yra aukšto pragyvenimo lygio šalis, pagal ūkio raidos, nominalaus BVP, BVP vienam gyventojui ir kitus parametrus ji tarptautinių organizacijų priskiriama prie aukšto išsivystymo valstybių. Pagal BVP vienam gyventojui Lietuva lenkia Estiją ir Latviją, visas posovietines šalis, Graikiją ir Portugaliją. Ekonomikos plėtrai svarbūs faktoriai yra makroekonominis stabilumas, tarptautinės prekybos ryšiai, geopolitinė padėtis tarp Rytų ir Vakarų. Tarp pažangių ūkio šakų yra biotechnologijų, farmacijos pramonė, lazerių gamyba.

Makroekonomikos rodikliai

thumb|Lietuvos BVP pokytis 1996-2006 m.

Lietuvos BVP rodikliai 2011−2019 m.:

Rodiklis	Metai
	2011	2012	2013	2014	2015	2016	2017	2018	2019
Realus metinis BVP pokytis, %	6,0	3,8	3,6	3,5	2,0	2,6	4,0	3,6	3,9
Nominalus BVP, mlrd. Eur	31,2	33,3	35,0	36,5	37,3	38,9	42,3	45,3	48,4

Vidutinė metinė infliacija ir valstybės skola:

Rodiklis	Metai
	2011	2012	2013	2014	2015	2016	2017	2018	2019
Vidutinė metinė infliacija, %	4,1	3,2	1,2	0,2	-0,7	0,7	3,7	2,5	2,2
Nominali valdžios sektoriaus skola, mln. Eu		13 264	13 550	14 825	15 940	15 524	16 630	15 425
Valdžios skolos santykis su BVP, %	37,2	39,8	38,7	40,6	42,6	39,7	39,1	33,8	36,2

] Sukauptos tiesioginės užsienio investicijos pagal šalis investuotojas

	2016-12-31			2015-12-31
	mln. Eur	struktūra, %	pokytis, palyginti su 2015-12-31 %	mln. Eur	struktūra, %
Iš viso	13 066,24	100,0	-3,2	13 496,82	100,0
Švedija	2 496,73	19,1	-20,0	3 122,24	23,1
Nyderlandai	1 585,68	12,1	-6,2	1 691,33	12,5
Vokietija	1 315,42	10,1	5,5	1 246,53	9,2
Lenkija	967,82	7,3	37,9	694,74	5,1
Norvegija	919,18	7,0	9,9	836,18	6,2
Estija	696,41	5,3	0,7	691,53	5,1
Kipras	660,88	5,1	42,3	464,58	3,4
Danija	591,06	4,5	4,6	564,83	4,2
Suomija	588,29	4,5	4,1	564,89	4,2
Malta	405,42	3,1	-7,1	436,60	3,2
Kitos šalys	2 849,35	21,9	-10,5	3 183,37	23,8

Užimtumas ir socialiniai rodikliai

Pagal Jungtinių Tautų 2019 m. paskelbtą statistiką, iš 189 valstybių Lietuva užėmė 34-ą vietą ir pateko į itin aukšto išsivystymo valstybių kategoriją, vertinant pagal Žmogaus socialinės raidos indeksą.

2019 m. duomenimis Lietuvoje absoliutaus skurdo riba buvo 251 eurų pajamos per mėnesį asmeniui. 2011 m. 20 % Lietuvos gyventojų priklausė skurdo rizikos lygiui (t. y. jų mėnesinės pajamos buvo mažesnės už skurdo ribą).

Užimtumo rodikliai 2012−2016 m. pagal LR Ūkio Ministerijos 2017 m. birž. mėn ataskaitą: Rodiklis Metai 2012 2013 2014 2015 2016 Užimtumo lygis, % 50,0 51,2 52,6 53,8 55,6 Nedarbo lygis, % 13,4 11,8 10,7 9,1 7,9

Socialiniai rodikliai 2012−2016 m. pagal LR Ūkio Ministerijos 2017 m. birž. mėn ataskaitą: Rodiklis Metai 2012 2013 2014 2015 2016 Vidutinis bruto mėnesinis atlyginimas, Eu 615,1 646,3 677,4 714,1 774,0 Valstybinė vidutinė mėnesinė pensija, Eu 236,2 238,1 240,3 244,5 255,3

Užsienio prekyba

Main article: Lietuvos užsienio prekyba

Lietuvos užsienio prekybos balansas 2007−2013 m. buvo neigiamas. 2013 m. Lietuvos eksportas sudarė 84 779,0 mln. Lt, importas – 91 521,4 mln. Lt. 2007−2011 m. nesikeitė 5 didžiausios importo rinkos ir 4 didžiausios eksporto rinkos.

2011 m. eksporto rinkos Template:Lentelės viršus	Vieta	Valstybė	Procentai
1	Template:RUSv	11,6 %
2	Template:LATv	10,2 %
3	Template:GERv	9,3 %
4	Template:POLv	7,0 %
5	Template:ESTv	6,6 %
6	Template:NEDv	6,1 %
7	Template:BLRv	5,2 %
8	Template:GBRv	4,1 %
9	Template:FRAv	4,1 %
10	Template:SWEv	3,6 %

| width="70%" |

2011 m. importo rinkos

Template:Lentelės viršus ! Vieta ! Valstybė ! Procentai |----- | 1 | Template:POLv | 32,8 % |----- | 2 | Template:GERv | 9,7 % |----- | 3 | Template:RUSv | 9,1 % |----- | 4 | Template:LATv | 6,6 % |----- | 5 | Template:NEDv | 4,9 % |----- | 6 | Template:SWEv | 3,3 % |----- | 7 | Template:ITAv | 3,2 % |----- | 8 | Template:BELv | 3,1 % |----- | 9 | Template:ESTv | 2,8 % |----- | 10 | Template:BLRv | 2,5 % |----- |} |}

Lietuvos bendrovės

Pagal pajamas Lietuvoje daugelį metų pirmauja AB „ORLEN Lietuva“ (buv. „Mažeikių nafta“). „Maxima Grupė“, UAB užima antrą vietą. Greta stambiausių Lietuvos įmonių, šalyje savo kapitalą investuoja ir žinomos užsienio bendrovės. 2009 m. savo Technologijų centrą atidarė „Barclays“ bankas, 2011 savo regioninį biurą Vilniuje atidarė „Western Union“. Taip pat veikia Skandinavijos bankai SEB, „Swedbank“, „Luminor Bank“, „Danske Bank“. Tarptautinės įmonės: „Thermo Fisher Scientific“, „Phillip Morris“, „Kraft Foods“, „Deichmann“, „Tele2“, „Hesburger“, „Circle K“ ir kitos.

Infrastruktūra

Transportas

Main article: Lietuvos transportas

thumb|right|Lietuvos E kategorijos kelių žemėlapis Klaipėda yra vienintelis šalies prekybinis uostas. 2011 m. Klaipėdos jūrų uoste ir Būtingės naftos terminale perkrautas rekordinis kiekis − 45,5 mln. tonų krovinių. Šalyje veikia keturi tarptautiniai oro uostai: Vilniaus oro uostas (didžiausias, 2008 m. aptarnavęs 2,048 mln. keleivių), Kauno oro uostas, Palangos oro uostas ir Šiaulių oro uostas.

Lietuvoje veikia 1775,3 km geležinkelio linijų, iš kurių 1753,5 km plačios („rusiškos“) 1520 mm vėžės. 21,8 km ilgio „europinės“ 1435 mm vėžės geležinkelis jungia Lietuvą su Lenkija. Maršrute Panevėžys-Anykščiai-Rubikiai veikia 68,4 km ilgio siaurojo 750 mm pločio vėžės geležinkelio linija, ilgiausia tokia Europoje. Aukštaitijos siaurasis geležinkelis naudojamas turizmo reikmėms.

Lietuvos kelių ilgiai 2011 m. pabaigos duomenimis (kilometrais).

Geležinkelis	Automobilių keliai	E kategorijos automobilių keliai	Troleibusų linijos	Vidaus vandenų keliai	Eksploataciniai naftos vamzdynų
1 767,6	82 911	1642	266,2	452	500

Energetika

Main article: Lietuvos energetika

Lietuvos pagrindiniais elektros energijos tiekėjais yra Lietuvos elektrinė (instaliuotoji galia − 1,8 GW.), Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė (gali palaikyti 900 MW galios tiekimą ne mažiau 12 val.) ir Kauno hidroelektrinė (instaliuotoji galia − 100,8 MW.). Visas jas valdo AB „Lietuvos energijos gamyba“. Valstybės aukštos įtampos elektros tinklų operatorius yra AB „Litgrid“, žemos ir vidutinės įtampos tinklų − AB „ESO“.

Papildomi elektros energijos kiekiai gaminami nuolat veikiančiose termofikacinėse elektrinėse (kaip Kauno termofikacinė elektrinė, Mažeikių elektrinė), vėjo ir vandens jėgainėse.

Lietuvos energetikos sistemos instaliuotoji galia pagal pagaminimo būdą 2012 m. duomenimis, megavatais (MW):

Kondensacinės elektrinės	Atominės elektrinės	Termofikacinės elektrinės	Hidroelektrinės	Hidroakumuliacinės elektrinės	Blokinės įmonių elektrinės	Atsinaujinančios energijos elektrinės (vėjo)
1 955	0	803	128	900	164	339 (274)

Iš viso Lietuvoje 2011 m. duomenimis nutiesta 6683,2 km aukštos įtampos elektros linijų (iš jų: 1671,6 km 330−400 kV įtampos oro linijos, 4967 km − 110 kV įtampos oro linijos).

Ignalinos atominės elektrinės pirmasis elektrinės reaktorius sustabdytas 2004 m. vykdant stojimo į ES sąlygas. Paskutinis reaktorius buvo sustabdytas 2009 m. gruodžio mėn. 31 d. 23 valandą nakties. Buvo ruošiamasi statyti naują atominę elektrinę. Naujos atominės elektrinės statyba rūpinosi valstybės valdoma bendrovė UAB „Visagino atominė elektrinė“. 2012 m. referendume dauguma Lietuvos piliečių nepritarė AE statybai.

Sustabdžius IAE pasikeitė Lietuvos elektros importo-eksporto rinka. Palyginimui: 2009 m. 70 % Lietuvoje suvartojamos elektros energijos buvo pagaminama vien IAE. 2011 m. − 63 % energijos buvo importuota.

Stambiausi Lietuvos miestų šilumos tiekėjai pagal instaliuotąją galią, megavatais (MW):

Vilniaus energija	Kauno energija	Klaipėdos energija	Alytaus energija	Panevėžio energija	Šiaulių energija	Marijampolės šiluma
2 332	2 088	1 017	457	399	299	296

Turizmas

2016 m. duomenimis Lietuvoje apsilankė ir bent vieną naktį praleido 1,49 mln. turistų iš užsienio šalių. Didžiausią jų skaičių sudarė svečiai iš Vokietijos (174,8 tūkst.), Baltarusijos (171,9 tūkst.), Rusijos (150,6 tūkst.), Lenkijos (148,4 tūkst.), Latvijos (134,4 tūkst.), Ukrainos (84,0 tūkst.), Jungtinės Karalystės (58,2 tūkst.). Šalyje jaučiama intensyvėjančio vidaus turizmo tendencija. Lankytinų vietų šiuo metu priskaičiuojama iki 1000. Daugiausia turistų sulaukia didieji miestai Vilnius, Klaipėda, Kaunas ir kurortai Neringa, Palanga, Druskininkai, Birštonas.

Mokslas ir technologijos

2016 m. duomenimis Lietuvoje 31 500 specialistų dirbo IT srityje. Šalis turi prieinamiausią internetą ES ir sparčiausią belaidį ryšį visame pasaulyje. 2016 m. duomenimis šalyje veikia trys aukštųjų technologijų įmonių asociacijos: Fotoelektros technologijų ir verslo asociacija, Lazerių ir šviesos mokslo ir technologijų asociacija ir Lietuvos kosmoso asociacija. Lietuvoje veikia aukšto lygio biotechnologijos kompanijos Ekspla ir Šviesos Konversija, kurios specializuojasi lazerių gamyboje.

Gyventojai

Main article: Lietuvos gyventojai

thumb|Gyventojų tankumas pagal savivaldybes 2012 m.

Demografija

2020 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 2,79 mln. gyventojų. 1992 m. Lietuvoje pasiektas maksimalus 3,7 mln. gyventojų skaičius. Po to gyventojų tolydžiai mažėjo ir tik 2019 m. buvo užfiksuotas nežymus padidėjimas. 2000 m. gyventojų sumažėjo iki 3,5 mln., o 2010 m. – iki 3,32 mln. 2012 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos statistikos departamento duomenimis gyventojų skaičius nebesiekė 3 milijonų.

Gyventojų skaičiaus mažėjimo pagrindinė priežastis yra emigracija bei didesnis mirtingumas nei gimstamumas. Daugiausia Lietuvos gyventojų emigravo į Vakarų šalis, kur rado geresnes sąlygas darbo rinkoje. Taigi tarp emigrantų daugiausia darbingo amžiaus žmonių. Pagrindinės kryptys – Skandinavija, Jungtinė Karalystė, Airija. Jungtinėje Karalystėje gyvenamąją vietą deklaravo 124 000 emigrantų. Airijoje – 40 000, Norvegijoje – 24 000. Įvairiais skaičiavimai Vakarų šalyse gyvena ir dirba apie 200 000 Lietuvos piliečių. Pačioje Lietuvoje 4,3 % gyventojų yra gimę užsienyje. 2011 m. iš Lietuvos išvyko 54 000 gyventojų, 16 000 atvyko, 2013 išvyko 39 000 gyv., kitais metais – 36 600, o 2015 m. – 44 500 2016 emigravo 51 000 gyventojų, 2017 m. – 57 200. 2018 m. į šalį atvyko 12 300 asmenų, iš jų 5 700 ukrainiečių, 26 proc. iš Baltarusijos ir 6 proc. iš Rusijos.

Žemiausias gimstamumo rodiklis pasiektas 2002 m., kai gimė 30 000 kūdikių (8,6/1000 gyventojų), nuo to laiko šis rodiklis kiek išaugo: 2010 m. gimė 35 625 kūdikliai (10,8/1000 gyventojų). Vaikų skaičius vienai moteriai siekia 1,21. Didžiausias mirtingumas yra rytiniuose šalies rajonuose, kuriuose labiausiai jaučiamas gyventojų senėjimas. 2007 m. Ignalinos, Švenčionių ir Zarasų rajonuose buvo užregistruota 20 mirčių tūkstančiui gyventojų (šalies vidurkis tais metais buvo 13,5 mirčių tūkstančiui gyventojų). Prie didelio mirtingumo prisideda vienas didžiausių Europoje savižudybių skaičius.

Didžioji dalis gyventojų gyvena miestuose. Šis rodiklis sparčiai keitėsi po Antrojo pasaulinio karo. 1959 m. dar trys penktadaliai gyventojų gyveno kaime, 1970 m. santykis susilygino, o 1990 m. jau du trečdaliai gyventojų gyveno miestuose. Šiuo metu keturiuose miestuose (Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai) gyvena daugiau nei 1 000 000 gyventojų.

100% vyresnių nei 15 metų šalies gyventojų yra raštingi. Vidutinė gyvenimo trukmė vyrams yra 80 metų, moterims – 85 metai. Lyginant su ankstesnių metų tyrimų duomenimis, trukmė pailgėjo maždaug 4 metais.

Template:Dem

Duomenys:

Lietuvos gyventojų tautinė sudėtis

Didžiausia Lietuvos tauta yra lietuviai, jie sudaro daugiau nei 86 proc. gyventojų. Lietuviai sudaro gyventojų daugumą visose savivaldybėse, išskyrus Vilniaus rajono ir Šalčininkų rajono.

Didžiausia tautinė mažuma Lietuvoje yra lenkai. 1959 m. lenkai sudarė 8,5 % Lietuvos gyventojų, bet nuo to laiko jų procentas nuolat mažėjo ir 2015 m. buvo 5,6 %. Lietuvos lenkai daugiausiai gyvena Vilniaus apskrityje, kur jie 2001 m. sudarė net 25,4 % visos populiacijos. Vilniaus ir Šalčininkų rajone lenkų tautybės gyventojų yra dauguma (atitinkamai 52 proc. ir 77 proc. gyventojų). Vilniaus mieste lenkų yra apie 16,5%. Lietuvoje sparčiai mažėja rusų tautybės žmonių dalis: 1989 m. jie sudarė 9,4 % visos populiacijos, 2001 m. – 6,3 %, o 2011 m. – 5,8 %. 2001 m. surašymo duomenimis, rusai sudaro 13,4 % Utenos apskrities, 11,6 % Vilniaus apskrities ir 11,4 % Klaipėdos apskrities gyventojų. Kitose apskrityse jų dalis neviršijo 4 %. Pagal 2011 m. gyventojų surašymą rusai sudarė apie 12 proc. Vilniaus ir apie 19,6 proc. Klaipėdos gyventojų. Visagino mieste rusai sudaro gyventojų daugumą (52 proc.). 2015 m. rusai sudarė 4,78 % visų Lietuvos gyventojų.

Lietuvos piliečių nacionalinė sudėtis

Vieta	Tauta	2015 m.	2011 m.	2001 m.	1989 m.	1979 m.
1	Lietuviai	86,67 proc. / 2 531,843 mln.	84,16 proc. / 2 561,314 mln.	83,45 proc. / 2 907,293 mln.	79,6 proc. / 2 924,3 mln.	80,0 proc. / 2 712,2 mln.
2	Lenkai	5,61 proc. / 163,858 tūkst.	6,58 proc. / 200,317 tūkst.	6,74 proc. / 234,989 tūkst.	7,0 proc. / 258,0 tūkst.	7,3 proc. / 247,0 tūkst.
3	Rusai	4,78 proc. / 139,507 tūkst.	5,81 proc. / 176,913 tūkst.	6,31 proc. / 219,789 tūkst.	9,4 proc. / 344,5 tūkst.	8,9 proc. / 303,5 tūkst.
4	Baltarusiai	1,34 proc. / 39,159 tūkst.	1,19 proc. / 36,227 tūkst.	1,23 proc. / 42,866 tūkst.	1,7 proc. / 63,2 tūkst.	1,7 proc. / 57,6 tūkst.
5	Ukrainiečiai	0,69 proc. / 20,225 tūkst.	0,54 proc. / 16,423 tūkst.	0,65 proc. / 22,488 tūkst.	1,2 proc. / 44,8 tūkst.	1,0 proc. / 32,0 tūkst.
6	Žydai	0,08 proc. / 2,267 tūkst.	0,10 proc. / 3,050 tūkst.	0,12 proc. / 4,007 tūkst.	0,3 proc. / 12,4 tūkst.	0,4 proc. / 14,7 tūkst.
7	Totoriai	0,07 proc. / 2,078 tūkst.	0,09 proc. / 2,793 tūkst.	0,09 proc. / 3,235 tūkst.	0,1 proc. / 5,2 tūkst.	0,1 proc. / 4,0 tūkst.
8	Vokiečiai	0,10 proc. / 2,831 tūkst.	0,08 proc. / 2,418 tūkst.	0,09 proc. / 3,243 tūkst.	0,1 proc. / 2,1 tūkst.	0,1 proc. / 2,6 tūkst.
9	Čigonai	0,07 proc. / 2,063 tūkst.	0,07 proc. / 2,115 tūkst.	0,09 proc. / 2,571 tūkst.	0,1 proc. / 2,7 tūkst.	0,1 proc. / 2,3 tūkst.
10	Latviai	0,11 proc. / 3,144 tūkst	0,07 proc. / 2,025 tūkst.	0,07 proc. / 2,955 tūkst.	0,1 proc. / 4,2 tūkst.	0,1 proc. / 4,4 tūkst.
11	Armėnai	?	0,04 proc. / 1 233 tūkst.	0,04 proc. / 1 477 tūkst.	?	?
12	Azerbaidžaniečiai	?	0,02 proc. / 0,648 tūkst.	0,02 proc. / 0,788 tūkst.	?	?
13	Moldavai	?	0,02 proc. / 0,540 tūkst.	0,02 proc. / 0,704 tūkst.	?	?
14	Gruzinai	?	0,01 proc. / 0,372 tūkst.	0,01 proc. / 0,437 tūkst.	?	?
15	Estai	?.	0,01 proc. / 0,314 tūkst.	0,01 proc. / 0,419 tūkst.	?	?
16	Karaimai	?	0,01 proc. / 0,241 tūkst.	0,01 proc. / 0,273 tūkst.	?	?
17	Kitų tautybių	0,47 proc. / 13,639 tūkst.	0,12 proc. / 3,508 tūkst.	0,10 proc. / 3,517 tūkst.	?	?
18	Nenurodė tautybės	0,01 proc. / 0,648 tūkst.	1,08 proc. / 32,978 tūkst.	0,95 proc. / 32,921 tūkst.	?	?
	Bendras Lietuvos piliečių skaičius	100,0 proc. / 2 921,262 mln	100,0 proc. / 3 043,429 mln.	100,0 proc. / 3 483,972 mln.	100,0 proc. / 3 674,8 mln.	100,0 proc. / 3 391,5 mln.

• Lenkų mažuma pagal procentus savivaldybėse Lenkų mažuma pagal procentus savivaldybėse
• Rusų mažuma pagal procentus savivaldybėse Rusų mažuma pagal procentus savivaldybėse

Kalbos

Pasiskirstymas pagal gimtąsias kalbas (2011 m. surašymo duomenys):

• lietuvių – 84,9 % (2 583 745 gyventojai);
• rusų – 7,2 % (218 383);
• lenkų – 5,3 % (160 506);
• baltarusių – 0,23 % (7 114);
• ukrainiečių – 0,18 % (5 340);
• kitos – 0,24 % (7 190);
• nenurodė – 1,44 % (43 906).

Pagal 2001 m. surašymą, iš 577 tūkst. ne lietuvių tautybės gyventojų, 356 tūkst. moka lietuvių kalbą. Didžiausią jų dalį sudaro lenkai, rusai ir baltarusiai. Rusų kalbą iš viso moka 68 % Lietuvos gyventojų, anglų – 17 % (mieste – 21 %, kaime – 9 %), lenkų – 14,6 %, vokiečių – 8 %, prancūzų – 2 %. Rusų kalbą moka 64 % lietuvių ir 77 % lenkų. 2005 m. Eurobarometro apklausa pateikia kiek kitokius duomenis. Pasak jos, 80 % Lietuvos gyventojų gali susikalbėti rusiškai (neskaitant tų, kuriems rusų kalba yra gimtoji), 32 % – angliškai, 15 % – lenkiškai ir 14 % – vokiškai. Tokie dideli duomenų skirtumai tikriausiai yra todėl, kad gyventojų surašyme buvo skaičiuojami tik gerai mokantys nurodytas kalbas, o Eurobarometro apklausoje – visi gebantys susišnekėti.

Eurobarometro apklausa taip pat atskleidė, kad, palyginti su kitų Europos Sąjungos šalių gyventojais, lietuviai moka daug kalbų. 92 % Lietuvos gyventojų moka bent vieną užsienio kalbą, 51 % – bent dvi, ir 16 % – bent tris kalbas. Pagal Europos Sąjungos vidurkį, tik 56 % žmonių moka bent vieną, 28 % bent dvi ir 11 % bent tris kalbas neskaitant gimtosios.

Religija

] Nuo pat Lietuvos krikšto šalyje vyravo katalikybė. Katalikų dvasininkai turėjo didelę įtaką visuomenėje, XX a. pirmojo pusėje dalyvavo politiniame gyvenime, sovietų okupacijos metu dalis kunigų užsiėmė pogrindine ir disidentine veikla. Tiek katalikų, tiek kitų bažnyčių veikla sovietų okupacijos metu buvo varžoma, kunigai persekiojami, kalinami, tremiami. XX a. pirmoje pusėje apie 9 proc. Lietuvos gyventojų buvo liuteronai, tačiau jų skaičius ženkliai sumažėjo po Antrojo pasaulinio karo. Po 1990 m. Lietuvoje misijas pradėjo ir tikinčiųjų bendruomenes sukūrė evangelikų bažnyčios. Islamas Lietuvoje minimas nuo XIV a. Pradžioje jis buvo susijęs beveik išimtinai su Lietuvos totorių bendruomene.

2011 m. surašyme 83,7 % deklaravo kokį nors tikėjimą, 6,1 % teigė esą netikintys ir 10,1 % nenurodė arba negalėjo atsakyti. Gyventojų pasiskirstymas pagal religiją:

• Romos katalikai – 77,2 % (2 350 tūkst.);
• Stačiatikiai – 4,1 % (125,2 tūkst.);
• Sentikiai – 0,8 % (23,3 tūkst.);
• Evangelikai liuteronai – 0,6 % (19,6 tūkst.);
• Evangelikai reformatai – 0,2 % (6,7 tūkst.);
• Jehovos liudytojai – 0,1 % (3,5 tūkst.);
• Musulmonai sunitai – 0,08 % (2,8 tūkst.);
• Charizmatai – 0,06 % (2,2 tūkst.);
• Sekmininkai – 0,04 % (1,3 tūkst.);
• Judėjai – 0,04 % (1,3 tūkst.);
• Senojo baltų tikėjimo – 0,04 % (1,4 tūkst.);
• Kitų tikybų – 0,3 % (11 tūkst.).

2001 m. dauguma stačiatikių buvo susitelkę Vilniaus ir Klaipėdos miestuose, kur jie sudarė atitinkamai 9,7 % ir 15,5 % visų miesto gyventojų. Netikintieji sudarė 10,3 % miestų gyventojų ir 4,2 % kaimų gyventojų.

2010 m. „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, 47% Lietuvos gyventojų „tiki, kad egzistuoja Dievas“; 37% – „tiki, jog egzistuoja kažkokia dvasia arba dvasinė energija“; 12% – „netiki jokiais dievais, dvasiomis ar dvasinėmis energijomis“. Pagal šiuos duomenis Lietuva tarp Europos Sąjungos šalių laikytina vidutiniškai religinga.

Miestai

Template:Plačiau Lietuvoje yra 103 miestai. Miestais laikomos tankiai apgyvendintos vietovės, kuriose yra daugiau nei 3 tūkstančiai gyventojų, kurių bent dvi trečiosios verčiasi ne su žemės ūkiu susijusia veikla. Miestais laikomos ir mažiau nei 3000 gyventojų turinčios gyvenvietės, kurios tokį statusą turi istoriškai.

Lietuvos miestai pagal gyventojų skaičių 2020 m. pradžioje:

Nr.	Miestas	Apskritis	Gyventojai	Nr.	Miestas	Apskritis	Gyventojai	border|150px Vilnius border|150px Kaunas
1	Vilnius	Vilniaus apskritis	550834	11	Kėdainiai	Kauno apskritis	22677
2	Kaunas	Kauno apskritis	289364	12	Tauragė	Tauragės apskritis	21520
3	Klaipėda	Klaipėdos apskritis	149116	13	Telšiai	Telšių apskritis	21287
4	Šiauliai	Šiaulių apskritis	101511	14	Ukmergė	Vilniaus apskritis	20154
5	Panevėžys	Panevėžio apskritis	85885	15	Visaginas	Utenos apskritis	18024
6	Alytus	Alytaus apskritis	49895	16	Plungė	Telšių apskritis	16755
7	Marijampolė	Marijampolės apskritis	34975	17	Kretinga	Klaipėdos apskritis	16583
8	Mažeikiai	Telšių apskritis	32470	18	Palanga	Klaipėdos apskritis	16038
9	Jonava	Kauno apskritis	26423	19	Radviliškis	Šiaulių apskritis	15161
10	Utena	Utenos apskritis	25397	20	Šilutė	Klaipėdos apskritis	14980
2020 m. pradžios duomenys

Švietimas

Žinoma, jog pirmoji mokykla Lietuvoje veikė 1387 m. prie Vilniaus katedros. Vėlesnis jų tinklas plėtėsi su krikščionybės plitimu. Dažniausiai mokyklos būdavo parapinės. 1570 m. Vilniuje įsikūrę tėvai jėzuitai atidarė kolegiją. Valdovas Steponas Batoras savo privilegija ją 1579 m. pakėlė į universitetus. Seniausias Vilniaus universitetas veikė iki 1832 metų, kuomet carinė Rusijos valdžia jį uždarė. Po Pirmojo pasaulinio karo, Vilnių okupavus lenkams, 1922 m. Lietuvos universitetas įkurtas Kaune. 1930 m. jis gavo Vytauto Didžiojo universiteto vardą. 2017 m. duomenimis Lietuvoje veikė 737 ikimokyklinio ugdymo įstaigos, 1151 bendrojo ugdymo mokykla, 22 kolegijos ir 21 universitetas. Didžiausias šalies universitetas yra Vilniaus universitetas, kuris yra vienas iš seniausių universitetų Šiaurės Europoje.

Kultūra

Main article: Lietuvos kultūra

miniatiūra|Kuršių nerija Per šimtmečius Lietuvos kultūra buvo įtakojama daugelio kaimyninių tautų ir religijų. Nepaisant to išlaikė savitumą. Lietuvių kalba yra viena iš dviejų likusių baltų kalbų, per tarpinę baltų prokalbę kilusi iš indoeuropiečių prokalbės. Į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą yra įtraukti 7 Lietuvos paveldo objektai: istorinis Vilniaus senamiestis, Kuršių Nerija, Kernavės archeologinė vietovė, F. G. W. Struvės dienovidinio lanko geodeziniai punktai, į Nematerialaus pasaulio paveldo sąrašą – kryždirbystė ir kryžių simbolika Lietuvoje, Dainų ir šokių švenčių tradicija Baltijos valstybėse, sutartinės – lietuvių polifoninės dainos, į „Pasaulio atminties“ registrą – Martyno Mažvydo „Katekizmas“ ir kiti vertingi dokumentai.

Lietuvių etninė kultūra

Baltiška tautos praeitis ir geografinė padėtis sąlygojo tai, kad Lietuva buvo paskutinė valstybė Europoje nepriėmusi jokios abraominės religijos. Jos valdovai pirmą kartą krikštą priėmė tik XIII amžiuje. Tai lėmė senųjš lietuvių papročių apraiškas ir šiandieniniame gyvenime. Lietuvos muziejuose ir draugijų fonduose sukauptas didžiulis masyvas įvairaus pobūdžio paveldo, liudijančio etnines gyventojų ypatybes, verslus, amatus ir buitį. Daug dėmesio senovės lietuviai skyrė medinėms šventųjų skulptūroms. Išskirtinė yra Rūpintojėlio skulptūra. Taip pat autentiški liaudies motyvai atsiskleidžia koplytėlių ir koplytstulpių drožyboje, namų apyvokos daiktuose, susisiekimo priemonėse, balduose, darbo įrankiuose, valstietiškuose drabužiuose, audiniuose. Išskirtinės yra ne tik liaudies daugiabalsės sutartinės, bet ir margučių marginimo, sodų pynimo papročiai. Taip pat medžio raižiniai, geležies ir gintaro dirbiniai.

]

Dailė

Pirmasis Lietuvos dailės muziejus buvo įkurtas 1933 m. Kaune. Šis muziejus pavadintas Mikalojaus Konstantino Čiurlionio vardu, kadangi pastarasis laikomas garsiausiu Lietuvos dailininku. Nepriklausomoje Lietuvoje kūrė tapytojas Petras Kalpokas išgarsėjęs darbais „Šveicarijos peizažas“, „Romos panteonas naktį“, „Šlapelio portretas“, dailininkas, kolekcionierius Antanas Žmuidzinavičius, dailininkai Jonas Šileika, Kajetonas Sklėrius, Adomas Varnas, Justinas Vienožinskis. Pastarasis buvo Lietuvos meno mokyklos iniciatorius. Išskirtini skulptoriai Petras Rimša, Juozas Zikaras, Vincas Grybas, Bronius Pundzius.

Literatūra

Nepriklausomybės priešaušryje pradėta laisvai kurti naujoji lietuvių literatūra. Išsilaisvinta iš ideologijos pančių. Vieni pirmųjų tokių kūrėjų buvo Ričardas Gavelis, Valdas Papievis, Jurgis Kunčinas, Aidas Marčėnas, Salomėja Nėris, Rolandas Rastauskas, Jurga Ivanauskaitė. Lietuvos literatūrą papildė tremties ir gausus lietuvių išeivijos palikimas.

Teatras

Lietuva turi keletą populiarių ir gausiai lankomų teatrų. Tarp geriausių verta paminėti Lietuvos nacionalinį dramos teatrą, Keistuolių teatrą, Nacionalinį Kauno dramos teatrą, Panevėžio Miltinio teatrą, Rusų dramos teatrą. Taip pat sėkmingi ir gerai už Lietuvos ribų vertinami režisieriaus Oskaro Koršunovo teatras „Cezario teatro trupė“, Gyčio Ivanausko teatras. Garsiausi šių laikų Lietuvos režisieriai be jau minėtų yra Eimantas Nekrošius, Jonas Vaitkus, Cezaris Graužinis, Rimas Tuminass, Adolfas Večerskis. Šalyje vyksta įvairūs tarptautiniai teatrų festivaliai, kurių garsiausias – „Sirenos“. Bene garsiausias šalies režisierius yra Oskaras Koršunovas 2015 metais apdovanotas prestižiniu Švedijos Karališkuoju šiaurinės žvaigždės ordinu.

Tradicinė virtuvė

Template:Pagr ]

Lietuviai labai didžiuojasi savo vaišingumu ir kulinariniu paveldu. Gamta sąlygojo maisto ypatumus, todėl senovėje valgyta daug daržovių, uogų ir grybų vasarą ir konservuotų, raugintų produktų žiemą. Šiandien nacionaliniais patiekalais laikomi lietuviški didžkukuliai arba cepelinai. Šalies ypatybė – ruginė duona, varškės sūris, šaltai rūkyti lašiniai ir daug bulvių patiekalų, tokių kaip kugelis, vėdarai, bulviniai blynai, bulviniai rageliai. Taip pat nuo seno žinomas lietuviškas skilandis, rūkytos žuvys (ypač pajūrio regione). Vasarą lietuviai valgo rožinę šaltsriubę – šaltibarščius.

Sportas

Template:Pagr ]

Populiariausia Lietuvoje sporto šaka yra krepšinis. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė yra laimėjusi Europos krepšinio čempionatus 1937, 1939 ir 2003 metais. 2007 m. Europos čempione tapo Lietuvos moterų krepšinio rinktinė. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė pat buvo prizininkė Europos, Pasaulio krepšinio čempionatuose ir Olimpinėse žaidynėse. „Kauno Žalgirio“ krepšinio klubas 1986 m. iškovojo Tarpžemyninę William Jones taurę (neoficialus pasaulio klubinių krepšinio komandų čempionų titulas), o 1999 m. tapo Eurolygos čempionu. Geriausi šalies krepšininkai buvo pakviesti žaisti NBA. Tarp jų Arvydas Sabonis, Šarūnas Marčiulionis, Linas Kleiza, Jonas Valančiūnas, Mindaugas Kuzminskas, Darius Songaila, Domantas Sabonis.

Nuo nepriklausomybės atgavimo lietuviai yra iškovoję 25 olimpinius medalius iš kurių 6 aukso. Du olimpinius aukso medalius turi disko metikas Virgilijus Alekna, iškovojęs savo pergales 2000 m. Sidnėjuje ir 2004 m. Atėnuose. 1992 m. olimpiniu disko metimo čempionu Barselonoje tapo Romas Ubartas. 2000 m. Sidnėjaus olimpiadoje auksą šaudymo į skriejančius taikinius rungtyje iškovojo dabartinė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė. Londono olimpiadoje 2012 m. debiutavo jauna plaukikė Rūta Meilutytė iškovodama šaliai aukso medalį, olimpine čempione tais pačiais metais tapo ir penkiakovininkė Laura Asadauskaitė.

Kita informacija

Lietuvos ryšiai Lietuvos transportas Lietuvos ginkluotosios pajėgos Lietuvos tarptautiniai santykiai Lietuvos etnografiniai regionai

Lietuvos šventės Lietuvių kalba Lietuvių liaudies muzika Lietuvių mitologija Kinas Lietuvoje

Šaltiniai

Template:Išnašos

Nuorodos

Template:Vikižodynas

Valdžia:

• lrp.lt / Lietuvos Respublikos Prezidentūra Archived 2020-09-19 at the Wayback Machine
• lrs.lt / Lietuvos Respublikos Seimas
• lrvk.lt / Lietuvos Respublikos VyriausybėTemplate:Neveikianti nuoroda
• stat.gov.lt / Lietuvos Respublikos statistikos departamentas Archived 2011-03-17 at the Wayback Machine

Kultūra, istorija, turizmas:

• lietuva.lt / Lietuvos interneto vartai Archived 2007-04-26 at the Wayback Machine
• pamatyklietuvoje.lt / Pamatyk Lietuvoje
• youtube.com. Neregėta Lietuva

Template:Straipsniai apie Lietuvą

v t e Europa
Geology	Chaotic terrain Conamara Chaos Craters Pwyll Cilix Lists List of lineae on Europa List of geological features on Europa List of craters on Europa
Exploration	Past Pioneer 10 Pioneer 11 Voyager 1 Voyager 2 Galileo Cassini–Huygens New Horizons En route Jupiter Icy Moons Explorer (2023) Europa Clipper (2024) Cancelled Jupiter Europa Orbiter Europa Lander Europa Orbiter Jupiter Icy Moons Orbiter Jovian Europa Orbiter Laplace-P/Europa Lander
Other	Life Europa in fiction
Category

Template:ES šalys

v t e North Atlantic Treaty Organization
Symbols	Animus in consulendo liber Flag of NATO "The NATO Hymn" NATO Day NATO Medal NATO Star
History	North Atlantic Treaty Summits Operations List of exercises Enlargement potential withdrawal Opposition to NATO .nato Internet domain
Structure	NATO headquarters Council International Staff International Military Staff Supreme Headquarters Allied Powers Europe Air Command Land Command Maritime Command JFC Brunssum JFC Naples JFC Norfolk Joint Support and Enabling Command STRIKFORNATO SHAPE International Band Allied Command Transformation Parliamentary Assembly Standardization agreement
People	Secretary General Chair of the Military Committee Supreme Allied Commander Europe Supreme Allied Commander Transformation
Members	Albania Belgium Bulgaria Canada Croatia Czech Republic Denmark Estonia Finland France Germany Greece Hungary Iceland Italy Latvia Lithuania Luxembourg Montenegro Netherlands North Macedonia Norway Poland Portugal Romania Slovakia Slovenia Spain Sweden Turkey United Kingdom United States
Multilateral relations	Atlantic Treaty Association Euro-Atlantic Partnership Council Mediterranean Dialogue Individual Partnership Action Plan Indo-Pacific Four Istanbul Cooperation Initiative Major non-NATO ally NATO global partners Open door policy Partnership for Peace Relationship with the European Union Relationship with Russia eastward NATO expansion issues Science for Peace and Security (SPS)
See also	Baghdad Pact (METO/CENTO) Balkan Pact Southeast Asia Treaty Organization (SEATO) Suwałki Gap

Template:SavStr

Kategorija:Valstybės

1. Lietuvos statistikos departamentas, Teritorija (žemės plotas) metų pradžioje> Teritorijos administracinis skirstymas > Teritorija (žemės plotas) metų pradžioje
2. bernardinai.lt. Tikrinta 2020 m. sausio 12 d.
3. Zigmas Zinkevičius. Kelios mintys, kurios kyla skaitant Alfredo Bumblausko Senosios Lietuvos istoriją 1009–1795 m. Voruta, 2005.
4. Dubonis, Artūras (1998). Lietuvos didžiojo kunigaikščio leičiai: iš Lietuvos ankstyvųjų valstybinių struktūrų praeities (Leičiai of Grand Duke of Lithuania: from the past of Lithuanian stative structures (in Lithuanian). Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla.
5. Tomas Ostrauskas. Vėlyvasis paleolitas.//A.Girininkas (red.) Lietuvos istorija. T.1. Vilnius: Baltos lankos, 2005. p. 22-23. ISBN 9955-584-90-4.
6. V.Juodagalvis. Paleolitas. XI–IX tūkstantmetis pr. Kr.// Lietuvos proistorė. Archeologijos ekspozicijos vadovas. Lietuvos nacionalinis muziejus, 2000. P.22.
7. Edgar C. Polomé; Werner Winter (2011). Reconstructing Languages and Cultures. Walter de Gruyter. p. 298. ISBN 978-3-11-086792-3.
8. R.Rimantienė. Baltai, vle.lt
9. Michael H. MacDonald (1996). Europe, a Tantalizing Romance: Past and Present Europe for Students and the Serious Traveler. University Press of America. p. 174. ISBN 978-0-7618-0411-6.
10. Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis. The History of Lithuania, Eugrimas, 2013. Suarchyvuota versija, 2013-12-15 15 December 2013. ISBN 978-609-437-204-9. P. 22–26
11. Gudavičius, Edvardas (1999) Lietuvos Istorija: Nuo Seniausių Laikų iki 1569 Metų (Lithuanian History: From Ancient Times to the Year 1569) Vilnius, page 28, ISBN 5-420-00723-1
12. Ochmański, Jerzy (1982). Historia Litwy (in Polish) (2nd ed.). Zakład Narodowy im. Ossolińskich. pp. 39–42. ISBN 9788304008861.
13. Rimvydas Petrauskas. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, vle.lt
14. Lietuvos karalystei – 750 Archived 2012-06-01 at the Wayback Machine. voruta.lt.
15. Edvardas Gudavičius Mindaugas, vle.lt
16. Baranauskas, Tomas (2012-06-23). „Mėlynųjų Vandenų mūšis: atminties sugrįžimas po 650 metų“. Veidas (25): 30–32. ISSN 1392-5156.
17. Auty, Robert; Obolensky, Dimitri (1981). A Companion to Russian Studies: An Introduction to Russian History. Cambridge University Press. p. 86. ISBN 978-0-521-28038-9.
18. Paul Magocsi (1996). History of the Ukraine. University of Toronto Press. p. 128. ISBN 0802078206.
19. Babinskas, Nerijus. „Etninė ir konfesinė LDK įvairovė. Reformacija“. šaltiniai.info Tikrinta 2019-05-20.
20. Rimvydas Petrauskas. Lemiamų įvykių link: politinė situacija Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir aplinkiniuose kraštuose XIV a. devintame dešimtmetyje// D.Baronas, A. Dubonis, R.Petrauskas Lietuvos istorija III tomas. Baltos lankos, 2011.
21. R.Petrauskas. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenė vėlyvaisiais viduramžiais: bendruomenė ir individas, struktūros ir institucijos.// J.Kiaupienė, R.Petrauskas. Lietuvos istorija IV tomas. Baltos lankos, 2009. P.188-189. ISBN 978-9955-23-239-1
22. „Lucko suvažiavimas“. Partizanai.org. Tikrinta 2017 m. gruodžio 22 d.
23. J.Kiaupienė. Rytų ir pietryčių kryptys: Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kova dėl teritorijų ir įtakos.// J.Kiaupienė, R.Petrauskas. Lietuvos istorija IV tomas. Baltos lankos, 2009. P. 453. ISBN 978-9955-23-239-1
24. Prieš 500 metų – Oršos mūšis Archived 2019-08-08 at the Wayback Machine (PDF). Varpas. 2014 m. lapkritis, Nr.11.
25. Jūratė Kiaupienė. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kaitos laikas – 1529–1588 metai.// J.Kiaupienė, I. Lukšaitė. Lietuvos istorija T. V. Baltos lankos, 2013. P.206-7. ISBN 978-9955-23-680-1
26. Jūratė Kiaupienė. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kaitos laikas – 1529–1588 metai.// J.Kiaupienė, I. Lukšaitė. Lietuvos istorija T. V. Baltos lankos, 2013. P.229-30. ISBN 978-9955-23-680-1
27. Stone, Daniel. The Polish–Lithuanian State: 1386–1795. University of Washington Press, 2001. p. 63
28. Baliulis, Algirdas. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Maskvos valstybės diplomatiniai santykiai XVI a. pabaigoje (PDF). Vilnius: Lietuvos istorijos institutas.
29. „Lietuvos aukso amžius – vienas sprendimas galėjo pakeisti visą istoriją“. DELFI. Tikrinta 2018-02-24.
30. Šapoka, Adolfas, sud. (1936). Lietuvos istorija (PDF). Kaunas: Švietimo ministerijos Knygų leidimo komisijos leidinys. p. 326.
31. N. Stone, The eastern front 1914–1917, New York, Charles Scribner’s Sons, 1975.
32. Lietuvos Taryba ir nepriklausomos valstybės atkūrimas 1914–1920 metų dokumentuose, sud. A. Eidintas, R. Lopata, Vilnius, 2017
33. Maksimaitis M., Lietuvos valstybės Konstitucijų istorija (XX a. pirmoji pusė), Vilnius, 2005.
34. Maksimaitis M., Kai kurios pirmųjų Lietuvos Konstitucijų istoriografijos problemos, Jurisprudencija, 2002, t. 30(22).
35. http://www3.lrs.lt/home/w5_viewer/statiniai/seimu_istorija/w5_show-p_r=286&p_k=1.html
36. Vasario 16-oji – Lietuvos Valstybės atkūrimo diena: straipsnių ir dokumentų rinkinys / sud. E. Manelis, R. Samavičius, Vilnius, 2007.
37. 12. Pirmojo prezidento išrinkimo ir inauguracijos vieta istorineprezidentura.lt
38. Lietuvos valstybės konstitucijų istorija (XX a. pirmoji pusė), M. Maksimaitis, Vilnius, 2005.
39. http://biblioteka.gindia.lt/prancuzmetisklaipedoje/24-ii-dalis-lietuvos-valdoma-klaipeda.html?showall=&start=5 Archived 2017-12-01 at the Wayback Machine
40. http://www.lietava.lt/tarpukario_lietuva_laikinosios_sostines_kasdienybe_ir_sventes/?img=6
41. http://lzinios.lt/lzinios/Istorija/lz-archyvas-neramus-1935-uju-rugpjutis/133290/ Archived 2017-12-01 at the Wayback Machine
42. http://www.archyvai.lt/exhibitions/okupac/pratarme.htm Archived 2019-12-21 at the Wayback Machine
43. http://genocid.lt/centras/lt/2258/a/
44. „Jewish Losses during the Holocaust: By Country“, archyvinė kopija, encyclopedia.ushmm.org (tikrinta 2019-08-13).
45. Jennifer Rosenberg, "How Many Jews Were Murdered per Country During the Holocaust? " kopija, ThoughtCo (tikrinta 2019-08-13).
46. V. Tininis, Sovietų Sąjungos politinės struktūros Lietuvoje ir jų nusikalstama veikla: antroji sovietinė okupacija (1944–1953), Vilnius, 2008.
47. http://genocid.lt/centras/lt/1193/a/
48. Gailius B., Partizanai tada ir šiandien, Vilnius, 2006.
49. http://genocid.lt/centras/lt/1497/a/
50. Štromas A., Mockūnas L., Laisvės horizontai, Vilnius, 2001.
51. Tininis V., Sovietinė Lietuva ir jos veikėjai, Vilnius, 1994.
52. Anušauskas A., Kelias į nepriklausomybę – Lietuvos sąjūdis, Kaunas, 2010.
53. http://www.thebalticway.eu/lt/istorija/
54. http://lzinios.lt/lzinios/Istorija/74-lemtingos-dienos-zvilgsnis-is-uzkulisiu/200756/ Archived 2017-12-01 at the Wayback Machine
55. http://www3.lrs.lt/home/Konstitucija/Konstitucija.htm
56. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=376048&p_query=&p_tr2=
57. http://www.jungtinisstabas.lt/lt/vykdomos-to/Template:Neveikianti nuoroda
58. https://lietuvosdiena.lrytas.lt/aktualijos/2017/06/30/news/lietuva-geriausiai-gynyba-finansuojanciu-nato-saliu-astuntuke-1819096/ Archived 2017-12-01 at the Wayback Machine
59. Visuotinė lietuvių enciklopedija, XII t. Vilnius: Science and encyclopedias publishing institute, 2007..
60. Visuotinė lietuvių enciklopedija, XII t. Vilnius: Science and encyclopedias publishing institute, 2007.
61. "Nida and The Curonian Spit, The Insider's Guide to Visiting". MapTrotting. 2016-09-23. Retrieved 2019-01-03.
62. Ekstremalūs reiškiniai (pagal mėnesius), Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos
63. 2019 m. birželio mėnesio antrasis dešimtadienis, meteo.lt
64. Lithuania. Microsoft Encarta Premium 2009. žr. 2008 rugpjūčio 3 d.
65. Ūkio ministerijos ataskaita 2013 m. vasaris, p. 13 Archived 2016-01-13 at the Wayback Machine
66. Delfi naujienis
67. Naujausi Lietuvos ekonomikos ir finansų rodikliai, seb.lt
68. Naujausi Lietuvos ekonomikos ir finansų rodikliai, seb.lt
69. Naujausi Lietuvos ekonomikos ir finansų rodikliai, seb.lt
70. Lietuvos ūkio ministerijos ataskaita, 2017 m. birželis, p. 12Template:Neveikianti nuoroda
71. Lietuvos statistikos metraštis (2019 m. leidimas), osp.stat.gov.lt
72. https://osp.stat.gov.lt/informaciniai-pranesimai?articleId=5028854
73. Human Development Reports: Lithuania Archived 2019-07-21 at the Wayback Machine; tikrinta 2020-08-29
74. Žemiau skurdo ribos Lietuvoje – daugiau nei pusė milijono gyventojų, BNS, 2020/07/22, tikrinta 2020-08-28.
75. Statistikos departamento informacija 2013 m. vasaris, p. 13 Archived 2012-11-13 at the Wayback Machine
76. Lietuvos ūkio ministerijos ataskaita, 2017 m. birželis, p. 12Template:Neveikianti nuoroda
77. Lietuvos ūkio ministerijos ataskaita, 2017 m. birželis, p. 12Template:Neveikianti nuoroda
78. URM informacijaTemplate:Neveikianti nuoroda
79. LŪM ataskaita, vasaris, p.8 Archived 2014-03-09 at the Wayback Machine
80. URM informacijaTemplate:Neveikianti nuoroda
81. URM informacijaTemplate:Neveikianti nuoroda
82. žinios, Verslo. "Verslo aplinka - Verslo žinios". vz.lt (in Lithuanian). Retrieved 2017-12-02.
83. https://www.home.barclays/about-barclays/around-the-world/lithuania.html
84. https://www.vz.lt/informacines-technologijos-telekomunikacijos/2017/11/07/western-union-lietuvoje-pletos-ir-tiesiogini-versla-atidare-klientu-aptarnavimo-padalini
85. shortsea.lt Archived 2013-10-19 at the Wayback Machine Nuoroda tikrinta 2013-01-07)
86. http://www.vno.lt/lt/naujienos/detail.php?ID=4375
87. Susisiekimo ministerijos informacija Archived 2013-06-17 at the Wayback Machine Nuoroda tikrinta 2013-01-07)
88. Statistikos departamento informacija Archived 2011-12-31 at the Wayback Machine Nuoroda tikrinta 2013-01-07)
89. Lietuvos energija Archived 2012-04-05 at the Wayback Machine Nuoroda tikrinta 2013-01-07)
90. kruoniohae.lt Archived 2012-09-28 at the Wayback Machine Nuoroda tikrinta 2013-01-07)
91. Lietuvos energija Archived 2012-03-22 at the Wayback Machine Nuoroda tikrinta 2013-01-07)
92. Lietuvos energetikos ministerija Archived 2017-10-10 at the Wayback Machine Nuoroda tikrinta 2017-10-07)
93. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, p.57 Archived 2014-12-05 at the Wayback Machine Nuoroda tikrinta 2013-01-07)
94. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, p.41 Archived 2012-12-03 at the Wayback Machine Nuoroda tikrinta 2013-01-07)
95. vae.lt Archived 2013-01-26 at the Wayback Machine Nuoroda tikrinta 2013-01-07)
96. Vyriausiosios rinkimų komisijos informacija Archived 2012-10-16 at the Wayback Machine
97. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, p.48 Archived 2012-12-03 at the Wayback Machine Nuoroda tikrinta 2013-01-07)
98. Litgrid informacija Archived 2012-09-20 at the Wayback Machine Nuoroda tikrinta 2013-01-07)
99. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija Nuoroda tikrinta 2013-01-07)
100. http://www.tourism.lt/uploads/documents/Turizmas-Lietuvoje_2016.pdf
101. https://investlithuania.com/lt/prioritetiniai-sektoriai/technologijos/
102. http://www.technologijos.lt/n/mtl/zyme/Aukstuju-technologiju-imones?tid=5646
103. Lietuvoje per metus padaugėjo nuolatinių gyventojų, Etaplius, 2020–01–14
104. https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?indicator=S3R166#/
105. "archyvo kopija". Archived from the original on 2015-01-10. Retrieved 2020-09-06. {{cite web}}: Unknown parameter |dead-url= ignored (|url-status= suggested) (help); Unknown parameter |text= ignored (help); Unknown parameter |wayback= ignored (help) (anglų k.), Lietuvos statistikos departamentas, 2019-07-14
106. "archyvo kopija". Archived from the original on 2016-05-07. Retrieved 2020-09-06. {{cite web}}: Unknown parameter |dead-url= ignored (|url-status= suggested) (help); Unknown parameter |text= ignored (help); Unknown parameter |wayback= ignored (help)
107. Migration Report 2017. UN, tikrinta 2018-09-30 (anglų kalba).
108. "archyvo kopija". Archived from the original on 2009-02-16. Retrieved 2009-07-27. {{cite web}}: Unknown parameter |dead-url= ignored (|url-status= suggested) (help); Unknown parameter |text= ignored (help); Unknown parameter |wayback= ignored (help)
109. "archyvo kopija". Archived from the original on 2016-03-14. Retrieved 2020-09-06. {{cite web}}: Unknown parameter |dead-url= ignored (|url-status= suggested) (help); Unknown parameter |text= ignored (help); Unknown parameter |wayback= ignored (help)
110. Po ketverių metų pertraukos – emigracijos šuolis., Verslo žinios 2016-03-21, tikrinta 2019-07-14.
111. Statistika Lietuvoje (Bernardinai.lt)
112. Skaičiai stulbina: 2017 m. Archived 2020-09-21 at the Wayback Machine, tikrinta 2019-07-14.
113. 2017 pusmetį emigravo. DELFI 2017-07-10, tikrinta 2019-07-14.
114. "Suicidio en Alemania: tercer puesto en Europa". 2007. Retrieved 2007-11-23. {{cite web}}: Unknown parameter |source= ignored (help)
115. http://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/160359 Archived 2017-12-01 at the Wayback Machine
116. 1790 – 1950 duomenys „Lietuva Šeimos enciklopedija“ Šviesa, Kaunas 2006 ISBN 5-430-04664-7
117. J. Zinkus, ed. (1980). Lietuvos TSR. Vilnius: Mokslas. p. 272.
118. http://www.world-gazetteer.com/wg.php?x=&men=gpro&lng=en&des=wg&geo=-130&srt=pnan&col=abcdefghinoq&msz=1500&geo=-4Template:Neveikianti nuoroda
119. smp2014ge.ugdome.lt / Lietuvos gyventojų skaičiaus kaita
120. Gyventojai, Oficialiosios statistikos portalas
121. ^ http://db1.stat.gov.lt/statbank/selectvarval/saveselections.asp?MainTable=M3010215&PLanguage=0&TableStyle=&Buttons=&PXSId=3236&IQY=&TC=&ST=ST&rvar0=&rvar1=&rvar2=&rvar3=&rvar4=&rvar5=&rvar6=&rvar7=&rvar8=&rvar9=&rvar10=&rvar11=&rvar12=&rvar13=&rvar14= Archived 2012-09-06 at the Wayback Machine
122. Lietuvos gyventojų tautinė sudėtis Archived 2015-06-30 at the Wayback Machine | Žurnalas „Mokslas ir gyvenimas“ 2012 Nr. 11-12
123. Lietuvos piliečių tautinė sudėtis pagal 2011 m. Statistikos Departamento duomenis Archived 2012-09-06 at the Wayback Machine
124. Alkas. A. Butkus: Lietuvos gyventojai tautybės požiūriu; tikrinta 2017-01-06
125. Lietuvos statistikos departamentas, 2011 m. surašymas: Gyventojai pagal tautybę, gimtąją kalbą ir tikybą; tikrinta 2017-01-07
126. 2002 m. surašymas: Mokame vis daugiau kalbų Archived 2011-07-23 at the Wayback Machine Pastaba: ten pateikta kiek gyventojų moka šias kalba kaip užsienio kalbas. Šiame straipsnyje pateikti duomenys kiek iš viso žmonių kalba šiomis kalbomis. Tai reiškia, kad mokančių jas kaip užsienio kalbą procentas sudėtas su mokančių jas kaip gimtąją kalbą procentu
127. ^ (Angliškai)Europeans and their Languages
129. 2001 m. gyventojų ir būstų surašymas: Romos katalikų daugiausia Archived 2009-12-29 at the Wayback Machine
130. "Special Eurobarometer, biotechnology. 204 puslapis (PDF). Atlikta 2010 m. sausio–vasario mėn" (PDF).
131. osp.stat.gov.lt / Šiuolaikinė Lietuva (1991–dabar)
132. https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?theme=all#/
133. http://www.vlkk.lt/
134. http://www.vjtc.lt/lt/keliautojo-atmintin/unesco Archived 2017-12-24 at the Wayback Machine